Institucijų Globa Šeimose ir Bendruomenėse Teikiamų Paslaugų Lietuvoje

Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams galimybę gyventi šeimose ir bendruomenėse. Šis procesas apima įvairias paslaugas, skirtas kiekvieno žmogaus individualiems poreikiams patenkinti.

Deinstitucionalizacijos procesas Lietuvoje

Pertvarkos Etapai ir Tikslai

Šiuo metu Lietuvoje vykdomas pirmasis „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano“ etapas. Steigiamo klasterio dalyviai - visos organizacijos ir asmenys, suinteresuoti globos institucijų pertvarka. Tai - ir ministerijos, ir joms pavaldžios institucijos, ir NVO sektorius, ir mokslininkai bei bendruomenė, kurios teigiamas nuostatas į žmones su negalia reikia formuoti.

Pagrindinis pertvarkos tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus žmogus bendruomenėje gautų individualias, jo poreikius tenkinančias paslaugas. Tikimasi, kad klasteris padės siekti pertvarkos tikslų, o visų su pertvarka susijusių organizacijų bendradarbiavimas užtikrins, kad ji vyktų sklandžiai, kad tarpusavyje nuolat būtų dalijamasi informacija.

Institucinės Globos Neigiamas Poveikis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės Alinos Jakavonienės teigimu, neigiamas institucinės globos poveikis jau įrodytas. Globos įstaigose pažeidžiamos žmonių teisės, ypač gyvenimas jose kenkia vaikams ir kūdikiams.

Taip pat skaitykite: Institucijų pertvarkos Lietuvoje

Bendruomeninių Paslaugų Svarba

Kalbant apie paslaugas bendruomenėse, būtina įvertinti kiekvieno žmogaus, turinčio proto ar psichikos negalią, individualius poreikius ir pagal tai siūlyti prieinamas paslaugas. Svarbų vaidmenį pertvarkos procese turi vaidinti visuomenės švietimas. Reikia formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones ir didinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą.

Lietuvos socialinio darbo tarybos atstovai Linas Kukuraitis ir Paulius Godvadas pasidžiaugė, kad ilgai lauktas deinstitucionalizacijos projektas pagaliau prasidėjo. Pasak L. Kukuraičio, pagrindinis deinstitucionalizacijos „mūšio laukas“ yra bendruomenė, seniūnija, savivaldybės. Būtent čia žmonėms teikiamos svarbiausios paslaugos. Klasteris skirtas suderinti procesus nacionaliniu lygmeniu.

Pasak jo, labai svarbų vaidmenį pertvarkos procese turėtų vaidinti tvirtos šeimos, kurios galėtų imtis atsakomybės už bendruomenę. Reikia sudaryti sąlygas, kad jos galėtų išsakyti savo idėjas, įžvalgas. Kol kas bendruomeniškumas Lietuvoje yra labai trapus. Reikia dėti didžiules pastangas, kad jis stiprėtų. Juk tvirtos bendruomenės - sveikos visuomenės pagrindas.

Svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese turėtų vaidinti ir NVO sektorius. Pasak Pauliaus Godvado, bendruomenių atsakomybė kol kas yra silpna, ją būtina stiprinti. Bendruomeninės paslaugos kuria pridėtinę vertę, stiprina bendruomenę, todėl joms turėtų būti skiriamas prioritetas.

Pasak jo, svarbiausias darbas įgyvendinant pertvarką turėtų vykti seniūnijose. Seniūnijų darbuotojai turėtų matyti, kokia situacija yra dabar, kaip ji keičiasi, prognozuoti, kaip keisis. Svarbu numatyti krizes, poreikius ir paslaugas, kurių prireiks ateityje.

Taip pat skaitykite: Pertvarkos įgyvendinimas

Užsienio Šalių Patirtis

Europos paslaugų teikėjų žmonėms su negalia asociacijos (EASPD) politikos formavimo vadybininkė Sabrina Ferraina pasidalijo užsienio šalių patirtimi pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.

Pasak jos, pastaruoju metu socialinės apsaugos srityje atsiranda vis daugiau naujų iššūkių. Visuomenė sensta, didesniam skaičiui žmonių reikalinga pagalba. Neigiamos įtakos turi ir ekonomikos krizės, verčiančios apkarpyti socialinio sektoriaus išlaidas. Būtina plėtoti į neįgalius žmones nukreiptas paslaugas trijose svarbiausiose srityse - švietimo, užimtumo ir kasdienės paramos. Be to, labai svarbu neįgaliuosius integruoti į darbo rinką.

Neįgaliesiems teikiamas paslaugas būtina diferencijuoti pagal kiekvieno poreikius. Geriausiai juos žino bendruomenės nariai, todėl bendruomenės integruojant žmones su negalia į kasdienį gyvenimą yra ypač svarbios. Be to, labai svarbus ir tinkamai parengtas personalas. Būtina tobulinti personalo įgūdžius, suteikti jam reikiamų žinių, tinkamą kvalifikaciją, kuri užtikrintų efektyvų globotinių gyvenimą.

Labai svarbu iškelti aiškius pertvarkos politikos tikslus, tinkamai parengti veiklos planus, teisingai paskirstyti biudžetą. Be to, reikšminga projektų stebėsena, kokybės užtikrinimo sistema, investicijos į mokymus.

Kento universiteto „Tizard“ centro atstovė Agnes Turnpenny kalbėjo apie institucinės globos pertvarką įvairiose pasaulio šalyse ir gyvenimą bendruomenėse. Institucija - tai bet kuri vieta, kurioje žmonės su negalia gyvena izoliuoti, atskirti. Tai nebūtinai dideli pastatai. Net mažos bendruomenės ar šeimos gali tapti institucijomis. Institucijų uždarymas yra socialinis ir politinis procesas. Tai - platesnė sąvoka negu žmonių iškeldinimas iš institucijų. Tai - neįgaliems žmonėms suteikta galimybė gyventi savarankiškai, patiems priimti sprendimus, tvarkyti savo gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos globos sistemos ateitis

Dažnai klaidingai manoma, jog bendruomeninės paslaugos kainuoja brangiau. Taip yra ne visada. Viskas priklauso nuo šalies, bendruomenės, nuo bendruomenėse gyvenančių žmonių negalios sunkumo. Remiantis tyrimais, geriausių rezultatų pasiekiama, kai vienoje vietoje gyvena nuo vieno iki šešių žmonių. Kalbant apie institucijos tipą, geriausia yra įprasti namai, kur žmonės su negalia gyvena ne grupėse, o tam tikrose vietose, kur jiems teikiama tinkama pagalba.

Institucijų uždarymas ir žmonių perkėlimas į namus labai svarbus, tačiau vien nuo to neįgaliųjų gyvenimas nepagerės. Institucinė sankloda gali egzistuoti ir mažose įstaigose. Svarbiausia - tinkamos bendruomeninės paslaugos kiekvienam asmeniui. Tam, kad jos būtų kokybiškos, būtina nukreipti dėmesį ne į procesą, bet į rezultatą. Tik tinkamai parengtas personalas leis žmonėms gyventi savarankiškai, bendruomenėje, o ne tame pastate, kuriame jie apgyvendinami.

Visuomenės Nuostatos

VšĮ „Tuxedo Media“ atstovės pristatė Lietuvos gyventojų požiūrį į vykdomą pertvarką, globą ir įvaikinimą. Pasak jų, pertvarką teigiamiausiai vertina jauni žmonės ir tie, kurie dirba su neįgaliaisiais tiesiogiai.

Daugelis asmenų institucinę globą vertina per savo emocijos prizmę. Visi pabrėžia, jog formuojant nuostatas labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo. Iš žiniasklaidos sužinoma apie pertvarką, ji formuoja viešąją nuomonę. Visuomenė vis dar dažnai susiduria su stereotipais ir mitais. Neva globos įstaigose gyvenantys vaikai yra blogi, o neįgalieji - pavojingi. Jei visuomenė su neįgaliųjų gyvenimu galėtų susipažinti tiesiogiai, jų įsitikinimai keistųsi, atsirastų pozityvioji patirtis. Deja, globos įstaigos vis dar tebėra pernelyg uždaros. O tai leidžia formuotis neigiamiems stereotipams.

Vaiko Globa ir Įvaikinimas

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.

Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Žmonėms, kurie nori tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais, nuolatiniais globotojais, šeimynų dalyviais ar įtėviais, Globėjų ir įtėvių rengimo programa yra žinių ir pagalbos šaltinis. Jos tikslas yra dalytis svarbia Jūsų tobulėjimui informacija, kad galėtumėte tapti tinkamais globėjais ar įtėviais. Svarbus Globėjų ir įtėvių programos dėsnis - viską pradėti nuo savęs. Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis teisingiausias sprendimas.

Globėjų ir įtėvių rengimo programos įgyvendinimas neapsiriboja vien asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), teikti vaiko priežiūros paslaugas ar įvaikinti vaikus, rengimu. Vaiko globos sistema. Trauma, gijimas. Savivertė. Pasirengimas pokyčiams. Stresas globojant ar įvaikinus vaiką. Lytinio ugdymo klausimai.

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, siektina, kad jis iš karto patektų į šeimos aplinką, kur jam būtų suteiktas rūpestis ir šiluma. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą. Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su Globos centru ir budinčiu globotoju. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta. Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.

Globos formos Lietuvoje

Iššūkiai ir Perspektyvos

Nors perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas patvirtintas dar 2014-ųjų vasarį, specialistų teigimu, pertvarkos procesas vyksta pernelyg vangiai. Nors pertvarka vyksta jau trečius metus, specialistų teigimu, realių pokyčių kol kas nematyti. Šiuo metu Lietuvoje dar tebeveikia apie 40 globos namų suaugusiesiems ir vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią. Juose gyvena daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių.

Specialistų teigimu, institucijų darbuotojai dar ne visada geba įvertinti realias neįgaliųjų galimybes, dažnai elgiasi pernelyg globėjiškai. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė sutinka, kad deinstitucionalizacijos procesas vyksta ne taip greitai kaip norėtųsi. Tačiau dera pamąstyti, ar jį galima skubinti. Įgyvendinant pirmąjį pertvarkos etapą, reikia įvertinti globos įstaigose gyvenančių žmonių poreikius bei galimybes, taip pat šviesti visuomenę. Visi dabar vykdomi procesai reikalauja atidumo, kruopštumo, įsiklausymo į kiekvieną žmogų.

Situacija įvairiose savivaldybėse yra skirtinga. Anksčiau jų atstovai reikalavo vieno recepto - pateikite nurodymus, darysim, duokit pinigų. Dabar nuostatos keičiasi, nors gal ne taip greitai. Savivaldybių vadovai supranta, kad anksčiau ar vėliau deinstitucionalizacijos problemas teks spręsti jiems, ruošiasi, deja, ne visi vienodai. Vaikų namų pertvarka vyksta sklandžiau, neįgaliųjų situacija šiek tiek prastesnė. Vis dar neaišku, kiek ir kokių reikės bendruomeninių paslaugų. Tik įvertinus jų poreikį, bus galima kalbėti apie antrojo etapo įgyvendinimą.

Seimo narys Justas Džiugelis pritaria, kad dar ne visos savivaldybės supranta vykdomos pertvarkos svarbą. Su savivaldybių atstovais daugiau turėtų dirbti Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojai. Derėtų kviestis savivaldybių atstovus, važinėti po savivaldybes, aiškinti deinstitucionalizacijos svarbą, nurodyti kryptį, kuria kiekviena iš jų turėtų eiti. Savivaldybės turėtų žinoti aiškias gaires.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova taip pat įsitikinusi, kad derėtų dažniau vykti į savivaldybes ir kalbėti su žmonėmis tiesiogiai, derinti veiksmus. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės teigimu, labai svarbu numatyti ilgalaikius pertvarkos tikslus, žinoti, kur dabar esame ir kur einame.

Būtina Europos Sąjungos lėšas panaudoti ne institucijoms stiprinti, kaip tai buvo padaryta 2007-2013 metais.

Etapas	Laikotarpis	Tikslas	Finansavimas (mln. eurų)
Pasirengimas pertvarkai	2015-2017	Pasirengimas vykdyti pertvarką	7
Paslaugų infrastruktūros plėtra regionuose	2017-2020	Plėtoti paslaugų infrastruktūrą	77.4 (bendrai visiems trims etapams)
Naujų formų paslaugų teikimas tikslinėms grupėms	2017-2020	Teikti naujų formų paslaugas	77.4 (bendrai visiems trims etapams)

tags: #institucines #globos #prie #seimose #bei #bendruomenese