Paraiškas paramai gali teikti ūkininkai, ketinantys investuoti tik į specializuotą žemės ūkio sektorių. Pieninei galvijininkystei skirta 10 mln., mėsinei gyvulininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams - 10 mln., sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei - 10 mln., o kitiems augalininkystės sektoriams skirta 10 mln. Lengvatinėms paskoloms skirta daugiau kaip 10,9 mln. prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.).
Parama teikiama projektams, kurie atlikus projektų atrankos kriterijų vertinimą yra įtraukti į Regioninės plėtros tarybos patvirtintą prioritetinį regiono projektų sąrašą. Galimi pareiškėjai yra savivaldybių administracijos arba savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys. Pareiškėjai gali būti ir fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkiu ir įregistravę ūkininko ūkį bei valdą savo vardu, arba juridiniai asmenys, įregistravę valdą savo vardu. Paraiškos teikiamos tik elektroninėje Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS).
Ko galima tikėtis iš finansavimo priemonių
Šiuo metu egzistuoja įvairios finansavimo kryptys, skirtos skatinti žemės ūkio perdirbimą ir pridėtinės vertės kūrimą. Iniciatyvos apima lengvatines paskolas, kurios siekia padidinti konkurencingumą ir paskatinti investicijas į naują techniką bei įrangą. Vienam ūkiui gali būti suteikta iki 1 mln. eurų paskola, o jei paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, bendroji subsidijos ekvivalento suma per 3 finansinius metus negali viršyti 200 tūkst. Eur. Paskola apyvartiniam kapitalui gali būti suteikta trejų metų laikotarpiui, o investicinė paskola - iki 5 metų laikotarpiui.
Kalbant apie paskolų finansavimo šaltinius, kvietimus teikti paraiškas skelbia ILTE - Nacionalinis plėtros bankas, kuris yra Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo valdytojas. Paraiškas vertins ILTE atrinkti finansų tarpininkai. Dėl galimybių gauti paskolą kviečiami kreiptis į konkrečias kredito unijas, pavyzdžiui: Grinkiškio, Kauno, Kėdainių krašto, Pakruojo, Panevėžio, Utenos, Vytauto Didžiojo kredito unijas ir kt. Detalesnė informacija apie konkrečią paskolų teikimo tvarką ir sąlygas skelbiama atskirai.
Paskolų ir subsidijų specifika
Lengvatinės paskolos finansuoti gali būti skirtos įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba toms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, o dotacija gali būti suteikiama kaip papildoma parama iš Strateginio plano lėšų. Paskolų dalis yra dalinai finansuojama partnerių: 80% paskolos dalies iš Strateginio plano lėšų, o 20% - iš privataus kapitalo. Palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų lėšų daliai, 5% marža + 6 mėn. EURIBOR taikoma 20% daliai, o likusios 80% daliai - nulinės palūkanos. Jei verslo planas įgyvendinamas sėkmingai, dotaciją išskaido tarpininkas, dengdamas iki 35% paskolos dalies.
Taip pat skaitykite: Subsidijos vėjo jėgainėms
Taip pat egzistuoja smulkiesiems ūkininkams skirta supaprastinta pajamų rėmimo intervencinė priemonė pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Smulkiesiems ūkininkams papildomosios išmokos negali būti derinamos su kitomis tiesioginėmis išmokomis. 2023-2027 m. BŽŪP numatyta įgyvendinti kelias išmokų schemų, kurios skatina ekologiją, tvarumą ir klimato apsaugą. Planuojama bazinė išmoka apie 118 €/ha, o galimos 16 skirtingų schemų įvairovė didina galimybes įsitraukti į vieną iš jų.
Svarbu paminėti, kad ES parama žemės ūkiui teikiama visais etapais - nuo paraiškos ruošimo iki projekto įgyvendinimo. Dokumentų paruošimą atlieka specialistai, įskaitant paraiškos formą, verslo planą, finansines ataskaitas ir kitą reikalingą informaciją. Po paraiškos pateikimo kartais gali prireikti patikslinimų pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros pastabas.
Perdirbimo veikla - ką reikia žinoti
Žemės ūkio produktų perdirbimas - tai fizinės ar cheminės sudėties keitimas, siekiant žaliavinius produktus paversti maisto produktais ar kitomis gėrybėmis. Tai apima žaliavų paruošimą, techninį apdorojimą, siekiant padidinti pridėtinę vertę, pritaikyti vartojimui ar pratęsti galiojimo laiką. Dažniausiai praktikuojami perdirbimo būdai - daržovių rauginimas, vaisių, uogų, grybų džiovinimas, užšaldymas ar liofilizavimas. Liofilizacija išsaugo iki 98% maistinių medžiagų ir suteikia produktams ilgesnį galiojimo laiką bei lengvumą transportuoti.
Pagal įgyvendinamą planą, paskolos gali būti teikiamos įvairioms įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus). Paskolos paskirtis - investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą bei apyvartinį kapitalą finansavimas. Partneriai remiasi rizikos pasidalijimu, finansavimo struktūra: 80% paskolos dalies iš Strateginio plano lėšų ir 20% - privataus kapitalo dalis. Taip pat suteikiama dotacija (subsidija) iki 35% paskolos dalies, kai projektas įgyvendinamas sėkmingai.
Kas gali kreiptis paramos dėl perdirbimo paskolų
Dėl paskolos gali kreiptis įmonės, kurios per pastaruosius metus užsiėmė žemės ūkio produktų perdirbimu ir kur jų pajamos iš perdirbimo sudaro bent 50% visų pajamų. Papildomai, vadovaujamosios struktūros turi būti įregistruotos ir veikiantys pagal teisės aktus. Konsultuojame esamus ir būsimus ūkininkus, žemės ūkio bendroves dėl atitikties tam tikroms priemonėms ir jų taisyklių.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti palūkanų grąžinimo subsidiją?
Taip pat pateikiama informacija apie tai, kad dotacijos gali būti skirtos žemės ūkiui įtrauktoms į veikto prioritetinį regiono projekto sąrašą. Paraiškos galima teikti tik per ŽŪMIS, o kiti metodai (paštas, kurjeris ar faksas) nėra priimami.
Ar galime sukurti „tobulą“ ūkį? - Brentas Lokenas
Apibendrinimas apie naudą ir dinamiką
Žemės ūkis Lietuvoje šiuo metu klesti, o inovatyvi įranga padeda didinti našumą ir efektyvumą. Pavyzdžiai iš pieno sektoriaus bei bulvių ir daržovių perdirbimo rodo augančias galimybes. ES parama ir nacionalinės priemonės skatina ne tik pradėti veiklą, bet ir plėsti ją, įtraukdamos daugiau dalyvių į vertikalią tiekimo grandinę nuo žaliavos iki galutinio produkto. Svarbu - laikytis taisyklių, teikti paraiškas ŽŪMIS, o pasirinkties įgyvendinimo sėkmė daug priklauso nuo tinkamai parengto verslo plano ir finansavimo struktūros.
Planuojama, kad bazinė išmoka ir įvairios ekologinės schemos suteiks daugiau galimybių ūkininkams įsitraukti į tvarią žemės ūkio veiklą. ES parama žemės ūkiui teikiama 2023-2027 metais siekia padėti perdirbti žemės ūkio produkciją bei auginti pridėtinę vertę Lietuvos regione, suteikiant galimybes plėtoti veiklas ir kurti naujas darbo vietas kaimuose.
Taip pat skaitykite: Subsidijos: Kam Jos Skirtos?
tags: #subsidijos #zemes #ukiui