Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės. Institucinializacija ir grėsmingo jos masto žala suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentuota UNICEF ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninio padalinio bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto. Apžvalgose įtikinamai parodoma, kad Vidurio ir Rytų Europos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse pokyčiai institucinės globos srityje per pastaruosius dvidešimt metų buvo itin vangūs.
O Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. Institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo.
Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairės, patvirtintos Generalinės Asamblėjos 64-ojoje sesijoje, laikytinos svarbiu žingsniu skatinant valstybes dalyves kritiškai įvertinti savo vaikų apsaugos sistemas, kurios daugelyje šalių vis dar remiasi ydinga nuolatinių globos įstaigų sistema. Institucinės globos tradicija atsirado ir sustiprėjo Europoje kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais, kaip būtina priemonė užtikrinti jų išlikimą.
Tuo tarpu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo. Per pastaruosius porą dešimtmečių visuomenę vis pasiekia pranešimai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos šalyse apie dideles globos institucijas, kuriose vaikai arba žmonės su negalia gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai nevengia žiauraus ir asmenybę žeminančio elgesio, kartais peraugančio į kankinimą.
Be abejo, tai gali pasitaikyti ir šeimoje, šalia mūsų. Įvairios tarptautinės ataskaitos praneša, kad globa institucijoje skatina vienų piktnaudžiavimą savo privilegijuota padėtimi kitų atžvilgiu ir sukuria sisteminio, nuasmeninto smurto tikimybę bei galimybę tiek iš darbuotojų, tiek iš vyresnių globos institucijos gyventojų pusės. Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose.
Taip pat skaitykite: Institucijų pertvarkos Lietuvoje
Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę. Tobulų vaikų nebūna. Ši žinutė nuvilnijo šiandien ryte ant sostinės Žaliojo tilto: čia buvo atidengtos skulptūros tobuliems vaikams. Šia socialine iniciatyva vaiko teisių gynėjai drauge su visos Lietuvos globos centrais siekia atkreipti dėmesį į tėvų globos netekusius vaikus, globėjų poreikį Lietuvoje bei kviečia atverti namų duris ir širdis. Šių metų kampanija yra apie tai, kad tobulų vaikų nebūna, bet yra vaikų, kuriems reikia mūsų.
Šiuo metu ne šeimos aplinkoje auga 938 tėvų globos netekę vaikai. Vaikų globos savaitės tema skamba „Tobulų vaikų nebūna“. Globos centrų festivaliai ir renginiai skatina bendrystę ir paramą šeimoms bei vaikams. Gegužės 19 d. Šalčininkų rajone vyko pasitarimas dėl tarpinstitucinės komandos veiklos, atvejo vadybos procesų ir galimybių finansuoti papildomus darbuotojų etatus. Birželio 27 d. Šiauliuose vyko Globojančių šeimų festivalis - bendrystės, padėkos ir prasmingų susitikimų šventė globėjams, budintiems globotojams, įtėviams, vaikams ir visiems, kuriems rūpi saugi vaikystė. Festivalyje buvo kviečiama apsikabinti kaip rekordo siekiančią iniciatyvą, koncertai, edukacijos ir specialūs paviljonai. Taip pat vyko vaikų globos centrų sąskrydis Birštone, kur dalyviai stiprino profesines kompetencijas ir tyrinėjo naujus pagalbos vaikams metodus.
Daug dėmesio skiriama institucijų pertvarkai: iki metų pabaigos planuojama užbaigti institucinės globos pertvarką, siekiant užtikrinti sąlygas kiekvienam vaikui augti saugioje šeimoje, gauti į individualius poreikius orientuotas bendruomenines paslaugas, ugdyti pasitikėjimą savimi ir įsilieti į bendruomenę. Dėmesys skiriamas ir SOS vaikų kaimų pokyčiams: pirmosios SOS šeimos persikraustė 2017 m., o iki šių metų pabaigos visos SOS šeimos gyvens atskirai. Per pertvarkos įgyvendinimo laikotarpį teigiama naujojo modelio įtaka matoma - vaikai lengvai adaptuojasi, dalijasi įspūdžiais, jausdamiesi lygiaverčiais bendruomenės nariais be etikečių. SOS vaikų kaimai Lietuvoje siekia, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje, o ne globos įstaigose, ir suteikti įvairiapusę pagalbą su 7 paslaugomis: nuolatinę globą, trumpalaikę globą, jaunimo namus, globos centrą, pagalbą rizikos šeimoms, dienos centrus ir advokaciją.
Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Gyvenimas ten vyksta kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lankosi būreliuose ir popamokinėje veikloje. Visos paslaugos teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams be globos namų patirties. Tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Pavyzdžiui, lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje.“
Šiuo metu vaikų globos namuose Lietuvoje gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, o tėvų globos netekusių vaikų skaičius Lietuvoje siekia apie 7 tūkst. Iš jų 66,7% vaikų gyvena šeimose, 3,4% pas budinčius globotojus, 4,9% šeimynose ir 25% - kituose globos ar globos centrų modeliuose. Tai rodo aiškų poreikį perėjimui prie šeimos ir bendruomeninių paslaugų, kurios užtikrina vaiko teisę augti saugioje aplinkoje su malonia sociokontakto aplinka.
Taip pat skaitykite: Pertvarkos įgyvendinimas
Socialiniai patarimai ir neteisybės Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Lietuvos globos sistemos ateitis
tags: #institucines #globos #pertvarka #pagalba #vaikams