Reabilitacijos sistema Lietuvoje vystėsi laipsniškai: nuo atstatomojo gydymo sovietmečiu iki kompleksiškos, daugiasluoksnės reabilitacijos sistemos, kurią pradėta kurti nuo Nepriklausomybės laikų. Nuo 1990 m. mes pradėjome kurti reabilitacinių paslaugų sistemą, nes tokių sistemos neturėjome, buvo tik atstatomasis gydymas. Atstatomasis gydymas mūsų šalyje ir visoje buvusioje sąjungoje egzistavo iki Nepriklausomybės.
1969 metais PSO ekspertai reabilitaciją apibrėžė kaip kompleksinį, koordinuotą juridinių, medicininių, profesinių, socialinių priemonių kompleksą. Reabilitacijos ligoninėse ir sanatorijų reabilitacijos skyriuose. Pradedami rengti reabilitacijos komandos specialistai. Apibrėžiama reabilitacijos specialistų komandos sudėtis. Į reabilitaciją pradedama žvelgti plačiau, stengiamasi sujungti pagrindines reabilitacijos sistemos dalis.
Reabilitacijos tikslai, uždaviniai ir teisinis reguliavimas
Reabilitacijos įstatymas yra svarbus teisės aktas, kuris reglamentuoja reabilitacijos procesus ir nustato pagrindinius reikalavimus bei procedūras, susijusias su reabilitacija. Reabilitacijos tikslai ir uždaviniai, reabilitacijos subjektų teisės ir pareigos, reabilitacijos procesų organizavimas ir priežiūra bei finansavimo klausimai aprašyti teisės aktuose. Reabilitacijos įstatymas buvo ne kartą keičiamas ir papildomas, siekiant užtikrinti jo atitiktį besikeičiantiems visuomenės poreikiams ir teisinėms normoms.
Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) yra atsakingas už įstatymų leidybą, įskaitant ir Reabilitacijos įstatymą. Reabilitacijos įstatymas apima įvairius aspektus, susijusius su reabilitacija. Įstatymo pakeitimai susiję su sveikatos priežiūros įstaigomis ir kitais norminiais aktais, taip pat su pacientų teisėmis ir finansavimo mechanizmais.
Kompleksinės reabilitacijos poreikis ir principai
Mūsų uždavinys buvo papildomai su atstatomojo gydymo priemonėmis (pirma ligonių grupė) padėti ir tiems, kuriems biopsichosocialinės funkcijos sutrikusios ryškiai ir, tikėtina, jau nebeatsistatys, suteikti jiems visas reikiamas kompleksinės reabilitacijos paslaugas, kad net ir su sutrikusiomis funkcijomis jie galėtų adaptuotis gyvenime. Trečia pacientų grupė - prarastą funkciją galima tik dalinai kompensuoti medicininėmis priemonėmis, reikia daug socialinių priemonių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos reabilitacijos sistemos istorinė apžvalga
Reabilitacija startuoja nuo susirgimo ar traumos pradžios. Jeigu mes tas priemones, kurias tam etape galima taikyti, pradedame taikyti laiku, išvengiame daugybės komplikacijų; antra, jeigu mes pacientą paguldome į lovą dėl patirtos traumos ir su juo nieko nedarome, per 2-3 savaites jis praranda 30 proc. savo funkcinių rezervų, nusilpsta ir nelieka rezervų pasveikti. Pasirodo, pirmi du mėnesiai po traumos yra labai svarbūs, nes jeigu per juos nieko nedarai, prarandamas neuroplastiškumo efektas.
Reabilitacija turi būti suvokiama kaip sudėtinga ir įvairiapusė teisinių, organizacinių, ekonominių priemonių sistema, padedanti žmonėms, sutrikus biosocialinėms funkcijoms, atgauti jas, kompensuoti ir adaptuotis visuomenėje. Reabilitacinio gydymo esmė - kad ligonis ir jo artimieji kartu su specialistų komanda dirbtų kryptingai ir siektų rezultato.
Reabilitacijos paslaugų formos: stacionarinė, ambulatorinė, namų reabilitacija
Poliklinikose. Ambulatorinės reabilitacijos privalumai: ji žymiai pigesnė negu reabilitacija stacionare, ligonis neizoliuojamas nuo šeimos, jos trukmė gali būti ilgesnė (procedūros gali būti teikiamos kas antrą dieną). Vystant ambulatorinę reabilitaciją, būtina: Ambulatorinės reabilitacijos skyrius steigti prie miestų ir apskričių ligoninių, kuriose yra stacionarinės reabilitacijos skyriai ir yra galimybė teikti kvalifikuotą pagalbą specialistų komandos principu, taip pat steigti prie sanatorijų reabilitacijos skyrių.
Ambulatorinei reabilitacijai siųsti ligonius, kurių mobilumas neribotas, jiems nereikalingos dažnos reabilitacijos procedūros, dietinis maitinimas. Reabilitacija namuose. Reabilitacijos namuose pagrindiniai uždaviniai: išmokyti ligonį savitarnos, gydomosios mankštos pratimų, apmokyti šeimos narius. Vystant reabilitaciją namuose būtina: Užtikrinti sunkiems ligoniams ir invalidams reabilitacijos tęstinumą namuose. Spręsti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, kineziterapeuto, ergoterapeuto, logopedo ir kitų specialistų apmokėjimo tvarką teikiant reabilitacijos pagalbą namuose.
Finansavimo, prieigos ir kokybės iššūkiai
Problema yra ta, kad ne visi, kuriems reikia tos paslaugos, laiku ją gauna. Daug kas priklauso nuo žmonių, ne tik nuo žinių. Deja, vyresnių gydytojų, vyresnių žmonių karta savo atmintyje turi tą sovietinį suvokimą apie reabilitaciją. Finansavimas per pastaruosius 15 metų nesikeičia, o pabrango viskas, atlyginimai augo. Finansavimo procentas, skiriamas reabilitacijai, tikrai yra per mažas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Yra vadinamosios kvotos, kiek kiekviena pirminio lygio gydymo įstaiga per ketvirtį gali siųsti žmonių į reabilitaciją. Tai yra antra blogybė. Kartais pacientai piktinasi, kad po kokių nors operacijų dar, vaizdžiai sakant, su vamzdeliais, jie jau siunčiami į reabilitaciją. Tai yra gera praktika net dėl keleto priežasčių: žmogui pirmosiomis dienomis yra suteikiama tokia pagalba ir tokios reabilitacinės priemonės, kokios reikalingos tuometinei jo būklei; reabilitacinis gydymas yra pigesnis valstybei nei gydymas ligoninėje.
Tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir specialistų rengimas
Trečia, jis daug greičiau grįš į įprastą sau gyvenimą. Daugiausiai ligonių pagalbą gali suteikti reabilitacijos specialistai (reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologai, logopedai, socialiniai darbuotojai, slaugytojos ir kt.), brangios technikos reikia kokiems 5 proc. Reabilitacija apima daugelio sričių specialistų darbą ir todėl trūksta vadinamojo tarpdisciplininio bendradarbiavimo.
Pateiksiu puikios reabilitacijos pavyzdį. Neurochirurgai nusprendė, kad tai pacientas, kurio negalima išgelbėti. Paprašėme pastatyti reguliuojamą šuntą, buvo sureguliuotas spaudimas smegenų skilveliuose, po dviejų mėnesių jis atgavo sąmonę, atvyko į reabilitaciją, mes su juo dirbome dvejus metus stacionariai ir ambulatoriškai. Jis grįžo į darbą, dabar kuria kompiuterines programas. Žmogus, kuris buvo pasmerktas mirti.
Reabilitacija turi apimti pacientą ir jo artimuosius: reikia, kad ligonis ir jo artimieji kartu su septynių specialistų komanda dirbtų kryptingai ir siektų rezultato. Gydytojas, kuris rūpinasi ligoniu, visada randa išeitį. Gydytojas turėtų atsakyti už galutinį rezultatą.
Vaikų reabilitacija: ankstyvoji diagnostika, kineziterapija ir specializuotos įstaigos
„Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“, - sako prof. dr. I. Rimdeikienė. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad dar kūdikystėje įgyti įgūdžiai gali apsaugoti nuo įvairių sutrikimų ateityje, arba priešingai, tam tikrų įgūdžių stoka gali sukelti sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Kūdikių raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Visos raidos sritys yra susijusios tarpusavyje, todėl svarbu jas visas įvertinti, nes viena vėluojanti sritis gali daryti neigiamą įtaką ir kitoms raidos sritimis. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias ir kartais ne ypatingai malonias procedūras.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego.
Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių.
Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, kad: 3 mėnesių amžiaus kūdikis turi mokėti nulaikyti galvą vertikalioje ir horizontalioje padėtyse, šypsotis, kai yra kalbinamas, laikyti rankoje įduotą žaislą, apžiūrinėti savo rankas, sekti rodomą žaislą akimis įvairiomis kryptimis. 6 mėnesių kūdikis jau turi mokėti kelti galvą ir krūtinę gulėdamas ant pilvo, perimti žaislą iš vienos rankos į kitą, verstis nuo nugaros ant pilvo, sėdėti be atramos, nustatyti garso šaltinį. Įprastai 9 mėnesių kūdikis tvirtai sėdi, šliaužia, stovint, prilaikomas tvirtai remiasi kojytėmis, tyčia paleidžia daiktus kristi. Vienerių metų jau moka ropoti, vaikščioti prisilaikydamas ar savarankiškai, mielai surenka labai mažus daiktus, taria kelis prasmingus žodžius.
Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Pačiais sudėtingiausiais atvejais kineziterapija tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Praleidus raidos etapą, sunku į jį sugrįžti, o kartais - neįmanoma. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja).
Vaikų ankstyvosios raidos centrai ir specializuotos įstaigos
LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikai priklausiančiame V. Tumėnienės vardo Vaikų ankstyvosios raidos centre teikiamos Vaikų raidos sutrikimų ir ankstyvosios reabilitacijos bei logopedo dienos stacionaro paslaugos. Dienos stacionare teikiama įvairi pagalba vaikučiams, turintiems ankstyvosios raidos (iki 7 m. amžiaus) sutrikimų. Centre konsultuoja vaikų neurologas - socialinis pediatras, kineziterapeutas, logoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas.
Specialistų komanda, ištyrę vaiką ir nustatę šeimos poreikius, sudaro gydymo, reabilitacijos bei pagalbos šeimai planą. Dienos centre psichologė ir socialinė darbuotoja dirba ne tik su vaikais, bet ir su jų tėveliais. Anksti nustačius raidos sutrikimus, galima padėti vaikui geriau vystytis.
Vaiko raidos klinikos ir ne pelno iniciatyvos
„Vaiko raidos klinika“ yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga, teikianti tikslines paslaugas vaikams, kuriant saugią, jaukią ir padedančią stiprėti aplinką bei paslaugas koncentruotas į kiekvieną vaiką individualiai. Klinikos pagrindinis prioritetas yra vaikai, todėl visos surinktos lėšos yra paskirstomos jiems. Parama keliauja vaikų reabilitacijai, kad vaikučiai gautų individualizuotas, kompleksiškas paslaugas vienoje vietoje.
Parama „Vaiko raidos klinikai“ padeda įsigyti specializuotą įrangą, teikti modifikuotus laisvalaikio užsiėmimus ir klinikines paslaugas. Tam, kad reabilitacija būtų kokybiška, reikalinga ir šiuolaikiška moderni įranga, mokymai specialistams. „Vaiko raidos klinika“ šiuo metu negauna valstybės finansavimo ir yra 100% remiama privačiomis aukomis, dotacijomis ir specialiomis akcijomis, tėvelių lėšomis ar vaikams įkurtų fondų.
Parama šeimoms tikslas - užtikrinti, kad vaikų, turinčių bet kokią negalią ar specialių sveikatos priežiūros poreikių, šeimos ir juos aptarnaujantys specialistai turėtų žinių, kad galėtų priimti pagrįstus, vaikų raidą ir gerovę gerinančius sprendimus. Klinika skatina partnerystę su šeimomis, specialistais ir plačiąja bendruomene, nes būtent per partnerystę kuriama bendruomenė, kurioje gali klestėti vaikai.
Vaiko raidos klinika nuolat plečiasi, pristato vis daugiau naujausių ir pažangiausių sveikatinimo terapijų Lietuvoje ir daro viską, kad pastatytų vaikus ant kojų - tikrąją ta žodžio prasme. Vaiko raidos klinikos vizija - kad visi vaikai turėtų galimybes realizuoti savo gebėjimus. Klinikos misija - teikti paslaugas visoms šeimoms Lietuvoje auginančioms vaikus ir nesvarbu, ar vaikas turi mokymosi sutrikimų, ar negalią, ar šiandien sunkiai serga.
Vaiko raidos klinikos įkūrėjos Dovilė Čepulinskaitė ir Agnė Juodytė - Vaiko raidos klinikos įkūrėjos ir iniciatyvos „Taip, mes galim… “ organizatorės. 2021 gruodžio 2 dieną duris atvėrė pirmas Lietuvoje reabilitacijos centras, teiksiantis kompleksinės ir individualizuotas paslaugas vaikams. Kartu su Agne Juodyte atidaryti „Vaiko raidos klinikos” centrai Vilniuje ir Kaune.
Sanatorijos, universitetai ir mokslas: bendradarbiavimas
Aukščiausios kokybės vaikų gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikianti didžiausia Lietuvoje vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ organizuoja tarpdisciplinines konferencijas, skirtas vaikų medicininės reabilitacijos aktualijoms ir inovacijoms aptarti. Saulėtą savaitgalį gausų specialistų būrį į didžiausią šalyje vaikų sanatoriją „Palangos gintaras“ iš įvairių šalies kampelių subūrė jau tradicine tampanti tarpdisciplininė konferencija.
Konferencija sutraukė įvairių sričių klausytojus - nuo socialinių darbuotojų iki ergoterapeutų, kineziterapeutų, gydytojų reabilitologų, neurologų, atvykusių ne tik iš uostamiesčio, bet ir kitų šalies kampelių. Vien „užsidarę“ savo specialybės lauke, sunkiai galėsime padėti vaikui, mat kalbame apie psichomotorinę raidą, kur siekiant rezultato svarbus bendras procesas, specialistų bendradarbiavimas.
Anot D.Mockevičienės, sanatorija universitetui - ne tik svarbi praktinė, bet ir mokslinė bazė. Didelis pliusas ne tik tai, kad studentai gali gyvai matyti, analizuoti konkretų atvejį. Išbandomi ir nauji metodai, integruojami juos į esamas veiklas, atliekami tyrimai - ne tik užsakomuosius bakalauro, magistro darbų, bet ir specialistų tyrimus.
Psichosocialinė reabilitacija ir vaikų psichikos sutrikimai
Psichosocialinė reabilitacija yra svarbi emocinės pagalbos programa, kuri įgalina asmenis, turinčius psichikos sutrikimų, tvarkytis su gyvenimo užduotimis, suteikiant jiems kasdienybėje reikalingų įgūdžių. Neretai vaikai dėl ligos susiduria su socialine izoliacija, negali efektyviai vykdyti kasdienių veiklų ar palaikyti santykių.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia kvalifikuotų specialistų komanda, kurią sudaro medicinos psichologas, gydytojas psichiatras, socialinis darbuotojas ir ergoterapeutas. Dirbdami komandoje, specialistai gali tiksliau įvertinti paciento problemas ir parengti efektyvesnį gydymo planą.
Psichosocialinę reabilitaciją sudaro trys gydymo etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas. Vertinimo etape atliekamas paciento psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, žalingų medžiagų vartojimo, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas. Vykdomo etape organizuojamos specialistų konsultacijos ir grupiniai įgūdžių mokymo užsiėmimai, kurių metu lavinami emociniai, judėjimo, mokymosi, asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžiai.
Psichikos ir elgesio sutrikimų reabilitacija privalo turėti aiškiais tikslais paremtą programą. Anot K. Speičio, vien su kineziterapija ar fizioterapija psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų nepagydysi, o ką šiuo metu daro medicinos psichologai, yra per mažai. Mokyklos itin laukia, kad atsirastų vieta, kur psichikos ir elgesio sutrikimų turintys vaikai gautų intensyvią ir aiškią, struktūruotą pagalbą.
Modernios metodikos, technologijos ir terapijos
Neuroedukacija - viena naujausių praktinių metodikų. Jos ašis nukreipta į tai, jog raktas į sveikesnį gyvenimą yra pozityvios ir kuriančios mintys. Užsiėmimų metu taikoma dailės terapija, derinamos vizualizacijos, meditacijos, specialūs pratimai, kalbiniai kodai. Mūsų smegenys tiesiogiai susijusios su imunine sistema.
Delfinų terapija Klaipėdos universiteto ir Jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro vedėja doc. dr. nurodo, kad šioje srityje Lietuvoje dirbama jau daug metų, ir ši terapija taikoma vaikams.
Interaktyvi įranga: centro specialistai nuolat tobulina kvalifikaciją, darbe naudoja modernią diagnostinę įrangą. Pastaraisiais metais įsigyta nemažai interaktyvios vaikų testavimo ir lavinimo įrangos: pažintinių funkcijų testavimo ir lavinimo sistemą „RehaCom“, interaktyvių lentų, „Treax Pads“ pėdutes, šviesos stalą bei interaktyvią projekcijų sistemą. Šios technologijos vaikams patinka, kelia susidomėjimą ir taip palengvina reabilitacijos procesą.
Ergoterapija ir kineziterapija
Vaikų ergoterapeutas yra specialistas, kuris dirba su vaikais, siekdamas pagerinti jų kasdienio gyvenimo funkcijas ir gebėjimus. Jis vertina ir padeda vaikams įveikti fizines, pažinimo ar emocines kliūtis, kurios gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis, kaip mokymasis, žaidimai, bendravimas ir savarankiškumo įgūdžiai.
Kineziterapija vaikų reabilitacijoje yra dažnai rekomenduojama nustačius raidos atsilikimą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys, todėl būtinas specialistų komandos darbas.
Tėvų įtraukimas ir bendruomenės vaidmuo
D. Mockevičienė išskyrė dar vieną kryptį, kuria, kaip parodė konferencija, reikia judėti toliau: tai - tėvų aktyvesnis įtraukimas į komandinį darbą reabilitacijoje. Nors vaikų reabilitacijoje pasiekta didelė pažanga, didžiausia spraga yra tėvų negebėjimas susitaikyti su vaiko negalia. Tad be specialisto pagalbos, išorinio poveikio labai sunku. Tačiau niekas negali geriau nei patys tėveliai įvardyti, ką jie tuo metu jaučia.
Psichosocialinės reabilitacijos kontekste svarbia dalimi tampa ir bendruomenės bei socialinės paramos sistemos. Parama šeimoms, paramos Vaiko raidos klinikai ir kitos iniciatyvos padeda užtikrinti, kad vaikams būtų teikiamos būtinos paslaugos ir įranga.
Praktinės rekomendacijos ir dažnos tėvų klaidos
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn - taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Sanatorijų ir ambulatorinės reabilitacijos vaidmuo
Yra nemažai privačių sanatorijų, kurių paslaugų kainos yra įkandamos tik pasiturintiems asmenims. Tai svarbi tema, nes visuomet geriau užbėgti ligai už akių. Sveikatos sustiprinimas yra svarbus, bet, deja, prieinama tik pasiturintiems. Užsienyje daugelis įmonių skiria lėšų žmonių sveikatos draudimui, darbuotojai yra draudžiami tokiais draudimais, kuriuose numatytos kompensavimo paslaugos, tarp jų ir sveikatos ugdymo priemonės, įskaitant ir sanatorinį gydymą.
Medicininė reabilitacija kaip tik yra dėkinga tuo, kad čia galima dirbti su vaiku intensyviai ir kiekvieną dieną, stebėti emocijų pokyčius valandomis, dienomis ir atitinkamai reaguoti. Įdiegus specialiąsias programas, kurios egzistuoja ir pasaulyje, vaikui galima padėti per dvi savaites.
Istorinės permainos ir ateities uždaviniai
Nuo 1990 m. iki šiol matomas didelis progresas: mes įsijungėme į tarptautinius procesus, specialistų rengimas ir paslaugų kokybė gerėja. VUL Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovas prof. Alvydas Juocevičius atkreipia dėmesį, kad mūsiškis reabilitacijos paslaugų tinklas pasiekė aukštą lygį, tačiau vis dar yra trūkumų.
Reabilitacijos specialistų grupė sutarė, kad pirmiausiai būtų įvertinta, kaip esami reabilitacijos centrai veikia, nes pirmoji reabilitacijų akreditacija vyko 1998 m., tada buvo važiuojama per visos šalies reabilitacines bazes ir buvo suteikiama teisė teikti tą paslaugą. Nuo to laiko niekas tų įstaigų nekontroliuoja, išskyrus finansinius veiklos aspektus. Kompleksinės reabilitacijos sistemos sukūrimas yra didelis iššūkis medikams, visuomenei, politikams.
| Aspektas | Pagrindinė mintis |
|---|---|
| Teisinis reguliavimas | Reabilitacijos įstatymas ir daugybė pakeitimų reglamentuoja procesus |
| Paslaugų formos | Stacionarinė, ambulatorinė, reabilitacija namuose, sanatorijos |
| Vaikų reabilitacija | Ankstyvas vertinimas, kineziterapija, specializuotos klinikos ir centrai |
| Tarpdisciplininis darbas | Reikalingas kineziterapeutų, ergoterapeutų, psichologų, logopedų ir socialinių darbuotojų bendradarbiavimas |
| Finansavimas | Per mažas, būtina didinti ir optimizuoti kvotų bei paslaugų prieinamumą |
Galiausiai reabilitacijos tikslas - padėti žmonėms atgauti funkcijas arba jas kompensuoti, užtikrinti socialinę integraciją ir geresnę gyvenimo kokybę. Reabilitacija turi startuoti laiku, būti kompleksinė ir tarpdisciplininė, o bendruomenės, šeimų ir valstybės parama lemia pasiekimus.
tags: #lietuvos #reabilitacijos #sistema #pradeta #kurti