Ingrida Šimonytė buvo deleguota į ministrės pirmininkės pareigas, jas Seimas patvirtino lapkričio 24 d., kitą dieną dekretu tai patvirtino ir prezidentas Gitanas Nausėda. I. Šimonytė - antroji moteris, užimanti vyriausybės vadovo pareigas. I. Šimonytės kabinetas narių požiūriu buvo pats stabiliausias - net praėjus dviem darbo metams nebuvo pakeistas nė vienas ministras.
Dėmesį svarstyti pensijų reformą šiai Vyriausybei lėmė ne tik politinė programa, bet ir daugelis ekonominių bei saugumo krizių, su kuriomis teko susidurti per kadenciją: nuo pandemijos ir neteisėtų migrantų krizės prie sienos su Baltarusija iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kilusios energetikos krizės ir rekordinės infliacijos. Karo veiksmai Ukrainoje turėjo įtakos didelėms energetikos išteklių kainoms ir rekordinei infliacijai Lietuvoje. Visam tai pažaboti buvo rekordiškai didinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos.
Sąlygos ir kontekstas, lemiantis pensijų reformos svarstymą
Vyriausybė, vadovaujama I. Šimonytės, buvo užklupta kelių išorinių ir vidinių iššūkių: Baltarusijos inicijuota neteisėta migracija skatinusi valstybės lygio ekstremalią situaciją, sprendimai dėl fizinio barjero prie sienos su Baltarusija, taip pat būtinybė skirti daugiau lėšų gynybai - 2023 m. pasiekta rekordinė suma - apie 2 mlrd. eurų, arba 2,77 proc. nuo BVP. Karo veiksmai ir pasaulinės sankcijos paveikė verslo veiklą ir infliaciją. Prie to prisidėjo ir Kinijos ekonominės sankcijos prieš verslą, mezgusį ryšius su Taivanu ir jo atstovybe, kurią ši vyriausybė atidarė.
Vyriausybė bandė pradėti ir ilgai lauktas reformas: žadėta mokesčių reforma buvo aptarinėjama ir atidėta, Sveikatos apsaugos ministerija mėgino pradėti sveikatos priežiūros įstaigų reformą, Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi naujos švietimo reformos, o Aplinkos ministerija pradėjo žaliojo kurso įgyvendinimą. Visgi viena iš svarbiausių socialinių temų buvo antrosios pensijų pakopos sistemos reforma.
Siūloma antrosios pakopos reforma: pagrindiniai pakeitimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlė lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. Siūlymais ketinta atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti.
Taip pat skaitykite: Ingridos Šimonytės pozicija dėl pensijų
- Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.
- Siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata pačioms įmokoms.
- Lengvatos lubos būtų nustatytos taip, kad jos atitiktų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį - 365 eurų per metus.
- Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas.
- Pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto suteikiama galimybė.
- GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti gyventojai, praradę 70-100 proc. dalyvavimo, turintys sunkią ligą, įtrauktą į SAM sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.
- Kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigyjant papildomus pensijų apskaitos vienetus.
- Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos.
I. Šimonytės kritika reformai: „asocialdemokratinė“
Kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės rengiamą antrosios pensijų pakopos sistemos reformą vadina „asocialdemokratine“ ir teigia, kad jei ji bus priimta, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams nebeapsimokės dalyvauti kaupime. „Antrosios (pensijų - ELTA) pakopos reformą vertinu kaip „asocialdemokratinę“, todėl kad tai, kas yra siūloma, atsisakyti valstybės subsidijos ir ją pakeisti mokesčių lengvata, reiškia labai paprastą dalyką. Žmonėms, kurių pajamos yra mažiausios, kaupimas pasidaro visiškai neapsimokantis“, - žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
Ji aiškino: „Einamaisiais metais kiekvieną mėnesį atidėdami savo pajamų 3 proc. galės gauti gerokai mažesnę valstybės subsidiją per mokesčių lengvatą po metų.“ Pasak parlamentarės, atgauta suma per mokesčių lengvatą daugumoje atvejų bus mažesnė už valstybės subsidiją. Tai, pasak jos, atgrasys pažeidžiamiausias visuomenės grupes nuo dalyvavimo kaupime ir padarys juos dar labiau priklausomus nuo „Sodros“.
„Žmonės, kurių pajamos yra apie 3 tūkst. eurų ant popieriaus, jie per mokesčių lengvatą atgaus maždaug tiek, kiek gauna per valstybės subsidiją ir turbūt kaups toliau. Tuo tarpu tie, kurių pajamos bus mažiausios, jie stipriai pagalvos ar jiems verta kaupti, greičiausiai nekaups“, - pažymėjo I. Šimonytė.
Stabilumo trūkumas ir politinės pasekmės
I. Šimonytė pabrėžia, kad siūloma reforma į sistemą įveda didelį nestabilumą. „Žmonės, kurie net nebūtų pagalvoję niekur trauktis, jiems turbūt kils klausimų apie tai, kiek ilgam ši sistema liks, kaip ji dar gali keistis po šitų Seimo rinkimų ar gal net šitoje kadencijoje, jei politikai vėl nuspręs, kad čia yra tokia tema, kur galima padalinti žmonėms jų pačių pinigus, kad jie tau dar ir padėkotų“, - sakė ji laidoje „Iš esmės“.
„Į sistemą yra įvedamas didelis nestabilumas. Nenustebčiau, jei net tie žmonės, kuriems nėra didelio intereso ar jie niekada neplanavo iš antrosios pakopos trauktis, jiems šaus į galvą mintis, kad gal ir vertėtų iš to kaupimo trauktis“, - tikino I. Šimonytė.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma: Šimonytės nuomonė
Valdžios pozicijos ir kitų politikų pasisakymai
Vyriausybės valandoje Seime finansų ministrė Dalia Grybauskaitė patikino: „Ministerija savo pranešimais tik perspėja, kad gyventojai būtų atidesni, tačiau jokiu būdu neatkalbinėja. Visi, kas nori, gali pasirašyti pensijų kaupimo sutartis. Kiek reikės lėšų, tiek pensijų reformai Vyriausybė skirs.“
Anksčiau pranešta, kad Vyriausybės pozicija dėl pensijų reformos nepasikeitė ir parlamentarus patikino ir Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas. Tuo metu I. Šimonytė, nors kritikavo reformos šerdis, taip pat pabrėžė racionalumą: „Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti.“
Praktiniai pasirinkimai gyventojams ir laiko gairės
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų - vieną kartą iki 25 proc. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. gyventojų.
Pagrindiniai rizikos ir naudos aspektai, minimi reformos kontekste
- Kaupiant mažėja papildoma "Sodros" pensijos dalis.
- Kaupimas naudingas ne visiems be išimties; pensijų fondų paslaugos kainuoja - mokami administraciniai mokesčiai, o investavimas susijęs su rizika.
- Sumažinus valstybės įnašą ir pakeitus jį GPM lengvata, daugumai mažiausių pajamų grupių kaupimas gali tapti neekonomiškas.
- Pereinamojo laikotarpio bei išimčių mechanizmai gali apsaugoti pažeidžiamiausius, tačiau gali ir sudaryti netolygią situaciją tarp skirtingų pajamų grupių.
Politinė ir visuomeninė reakcija
Reformų klausimas Lietuvoje tapo ne tik ekonomine, bet ir politine tema. Kai kurie politikai ir ekspertai kritikavo Vyriausybės komunikaciją dėl sudėtingų reformų įgyvendinimo, o opozicija mėgino panaudoti interpeliacijas prieš keletą ministrų. Premjerė aiškiai pasakė, kad prisiima asmeninę atsakomybę už kiekvieną ministrą, kas vertinta kaip vienas iš stabilumo argumentų, neleidusių plačiai pertvarkyti kabineto.
Politinėje erdvėje kilo diskusijos apie tai, ar keisti kaupimo modelį verta agresyviai ir greitai, ar reikia palikti daugiau stabilumo ir tikslesnių socialinių apsaugos mechanizmų. Kritikai pabrėžia, kad reformos turėtų ne tik taupyti biudžeto lėšas, bet ir užtikrinti, jog pažeidžiamiausi asmenys nebūtų atstumti nuo papildomo kaupimo galimybių.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai, kaip mažinti laiką prie kompiuterio ir telefono
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Galimi kompromisai ir tolesni žingsniai
Siekiant suderinti fiskalinį taupymą su socialine apsauga, galimi keli sprendimai: išlaikyti valstybės įnašą esminiams pajamų sluoksniams, taikyti GPM lengvatą tik vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems, arba numatyti papildomas išimtis mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Taip pat reikalinga aiški ir nuosekli komunikacija, kad sumažėtų sistemos nestabilumas ir būtų išvengta masinių pasitraukimų iš kaupimo.
| Siūlomas pakeitimas | Galimas poveikis |
|---|---|
| Atsisakyti 1,5% VDU valstybės įnašo | Sumažėjęs valstybės finansavimas kaupimui; mažėja paskata mažas pajamas turintiems |
| Pakeisti į GPM lengvatą (lubos 365 EUR/mez.) | Lengvata naudinga tiems, kurie moka pakankamai GPM; pažeidžiami asmenys gali likti be paskatos |
| Atsisakyti automatinio įtraukimo | Didėjantis savanoriškumo vaidmuo, bet mažesnis dalyvavimas tarp mažesnių pajamų grupių |
| Leisti vienkartinį iki 25% išėmimą | Trumpalaikis likvidumas gyventojams, bet mažesnės būsimos pensijos |
Kas toliau?
Pensijų reformos svarstymas tęsėsi politinėje arenoje kartu su kitomis reformomis ir krizėmis, kuriomis užsiėmė I. Šimonytės Vyriausybė. Reforma reikalauja detalių skaičiavimų, socialinių išlygų ir aiškios komunikacijos, kad gyventojai suprastų, kaip nauji mechanizmai veiktų jų asmenines finansines perspektyvas. Sprendimai dėl automatinio įtraukimo, valstybės įnašo atsisakymo, lengvatų taikymo ir galimybės išsiimti sukauptas lėšas formuos ilgalaikę pensijų sistemos tvarumą ir socialinį teisingumą.
I. Šimonytės kritika rodo didelį dėmesį socialiniam teisingumui ir rizikai, kad reformos gali atitraukti pažeidžiamiausius nuo kaupimo bei padidinti jų priklausomybę nuo „Sodros“. Tuo pačiu Vyriausybė siekia fiskalinio racionalumo ir lankstumo, leidžiančio pritaikyti sistemą prie naujo ekonominio konteksto.