Lietuvoje savarankiška veikla verčiasi 413,7 tūkst. gyventojų, o kas mėnesį prie jų prisijungia daugiau nei 5 000 pirmą kartą tokią veiklą pradedančių žmonių. Pradėjus dirbti savarankiškai, svarbu žinoti ne tik kaip išrašyti sąskaitą ar deklaruoti pajamas, bet ir kada bei kokias įmokas reikia mokėti „Sodrai“. „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ kiekviena savarankiškos veiklos rūšis turi savo potemę su visa reikalinga informacija apie įmokas.
Kokius mokesčius ir įmokas turi mokėti individualią veiklą vykdantis asmuo?
Vykdydami individualią veiklą pagal pažymą turite mokėti:
- gyventojų pajamų mokestį (GPM);
- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas;
- valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Savarnkiškai dirbantieji moka „Sodrai“ valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Šios įmokos susijusios su žmogaus gaunamomis pajamomis.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos
VSD įmokos yra skirtos finansuoti įvairias socialines garantijas, tokias kaip pensijos, ligos išmokos, motinystės ir tėvystės išmokos. Nuo šių įmokų priklauso pensijų stažas ir teisė į ligos, motinystės bei tėvystės išmokas. VSD įmokas savarankiškai dirbantys gyventojai gali mokėti kartą per metus arba kas mėnesį.
VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus, bet neatskaičius VSD ir PSD įmokų. 2026 m. tarifas yra 12,52 %, jei papildomai nekaupiama pensijai; 15,52 % - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3 % įmoką. VSD įmokų sistema užtikrina, kad asmenys, kurie dirba individualiai, būtų apsaugoti nuo socialinių rizikų, tokių kaip nedarbas ar ligos.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
Mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ar ūkinių bendrijų tikrieji nariai papildomai moka nedarbo socialinio draudimo įmokas, todėl jų mokamas VSD tarifas yra didesnis - 13,83 proc. Vykdantiems individualią veiklą galioja ir įmokų „lubos“ - 43 VDU. Metinė VSD įmokų bazė negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VSD įmokų „lubos“).
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
PSD įmokos yra skirtos užtikrinti asmenims prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Mokant PSD įmokas, asmenys įgyja teisę į visavertę sveikatos apsaugą Lietuvoje: gydytojų konsultacijas, diagnostiką, ligoninių ir ambulatorinio gydymo paslaugas, receptinių vaistų kompensacijas bei neatidėliotiną medicinos pagalbą.
PSD tarifas yra 6,98 % ir taip pat skaičiuojamas nuo 90 % apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų. Minimali mėnesinė PSD įmoka apskaičiuojama nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) šalyje galiojančios tais metais. Jei žmogus nėra draudžiamas sveikatos draudimu kitur, PSD įmokas reikia mokėti kas mėnesį. Minimali mėnesinė PSD įmoka yra 6,98 proc. Tam, kad žmogus būtų draustas valstybiniu socialiniu ar privalomuoju sveikatos draudimu, jis pirmiausia turi būti sumokėjęs įmokas ir neturėti skolų.
Jei per mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) - asmuo privalo sumokėti PSD įmoką nuo MMA. 2026 metais minimali PSD įmoka yra 80,48 Eur. Jeigu asmuo dirba pagal darbo sutartį, gauna pensiją, studijuoja ar yra draudžiamas valstybės lėšomis, minimalaus kasmėnesinio PSD paprastai mokėti nereikia.
Apmokestinamųjų pajamų ir įmokų bazės nustatymas
Apmokestinamosios pajamos - tai pajamos, kurios lieka iš gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Vykdant individualią veiklą, VSD ir PSD įmokos apskaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Jei žmogus nerenka dokumentų, pagrindžiančių su savarankiška veikla susijusias išlaidas, tuomet sąnaudomis laikoma 30 proc.
Taip pat skaitykite: Individualios veiklos nedarbingumo išmokos
Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantis žmogus per mėnesį gavo 1 500 Eur pajamų. Pritaikius 30 proc. sąnaudų, apmokestinamosios pajamos lieka 1 050 Eur. VSD ir PSD įmokos apskaičiuojamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų - šiuo atveju įmokų bazė būtų 945 Eur. Mažosios bendrijos nariams įmokos skaičiuojamos kitaip - nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos sumos.
30 % išlaidų modelis vs faktinės išlaidos
30 % modelis dažniausiai naudingas tada, kai veikla turi mažai realių sąnaudų. Tai įprasta konsultacijose, IT, dizaino, mokymų ir kitose aukštos maržos paslaugose. Faktinių išlaidų modelis paprastai palankesnis tada, kai veikloje daug kuro, prekių savikainos, įrangos, žaliavų ar kitų veiklos kaštų. Tiksli suma priklauso nuo realių išlaidų, PSD statuso ir to, ar žmogus draustas kitu pagrindu.
GPM (gyventojų pajamų mokestis) individualioje veikloje
GPM individualioje veikloje skaičiuojamas nuo apmokestinamųjų pajamų (AP). 2026 m. individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms taikomas 20 % pajamų mokesčio tarifas, tačiau galutinė mokėtina suma apskaičiuojama taikant pajamų mokesčio kreditą, kuris mažina faktinį tarifą mažesnėms pajamoms. Iki 20 000 Eur AP faktiškai taikomas 5 % GPM. Tai reiškia, kad 2026 m. individualios veiklos GPM modelis jau nebeapsiriboja senąja 5-15 % tvarka. Dabar viršutinė riba šiame režime siejama su 42 500 Eur AP suma.
GPM apskaičiavimas - santrauka:
- Jei metinis pelnas (pajamos - išlaidos) neviršija 20 000 Eur, faktiškai apskaičiuotas GPM sudaro 5 % pelno.
- Pelno intervale nuo 20 000 Eur iki 42 500 Eur pajamų mokesčio dydis didėja nuo 5 % iki 20 %.
- Jei pelnas viršija 42 500 Eur, visa tokia suma kartu su kitomis metinėmis pajamomis apmokestinama taikant 20, 25, 32 % tarifus, priklausomai nuo pajamų dydžio.
PVM prievolė ir ribos
PVM prievolė neatsiranda vien dėl to, kad įregistruota individuali veikla. Prievolė atsiranda, kai per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus Lietuvoje PVM apmokestinamų sandorių vertė viršija 45 000 Eur. Atskira riba taikoma prekių įsigijimui iš kitų ES valstybių narių - 14 000 Eur. 45 000 Eur ir 14 000 Eur ribos nėra formalumas. Jei veikla auga sparčiau arba vyksta aktyvesni pirkimai iš ES, PVM prievolė gali atsirasti greičiau, nei atrodo.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas dirbant pensijoje
Įmokų mokėjimo terminai, deklaravimas ir pasekmės
Individualios veiklos pajamos deklaruojamos metinėje GPM311 deklaracijoje iki kitų metų gegužės 1 d., o jei ši diena yra ne darbo diena - iki artimiausios darbo dienos. VSD įmokas savarankiškai dirbantys gyventojai dažnai sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI.
VSD įmokas svarbu mokėti kaip socialinių garantijų pagrindą. Išmokoms gauti yra svarbu turėti reikiamą socialinio draudimo stažą. Pavyzdžiui, ligos išmokai gauti žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą. Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų. Jei įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Pavėluotas deklaravimas ar pavėluotas mokėjimas reiškia skolą ir delspinigius. Pvz., jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė nedarbingumo pažymėjimą gegužės mėnesį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį.
Socialinės garantijos: kas priklauso nuo įmokų?
Socialinis draudimas apima įvairias rizikas, tokias kaip liga, invalidumas, motinystė ir senatvė. Jis veikia kaip solidarumo sistema, kurioje dirbantys asmenys mokėdami socialinio draudimo įmokas - prisideda prie lėšų, kurios vėliau bus skiriamos jiems ir kitiems socialinės apsaugos gavėjams. Mokant socialinio draudimo įmokas - asmenys kaupia teises į valstybinę senatvės pensiją. Be to, asmenys, kurie sumokėjo socialinio draudimo įmokas - turi teisę gauti ligos išmokas. Taip pat individualios veiklos vykdytojai gali pasinaudoti motinystės ir tėvystės išmokomis, kurios leis jiems suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
| Išmoka / garantija | Sąlygos gauti | Maždaug dydis / pastabos |
|---|---|---|
| Ligos išmoka | Bent 3 mėn. stažas per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn. | ~62,06 % vidutinių pajamų už praėjusius 12 mėn., pradedama nuo 3-ios dienos |
| Motinystės išmoka | Bent 12 mėn. stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio, mokama 70 d. iki gimdymo ir 56 d. po |
| Tėvystės išmoka | Bent 12 mėn. stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio, mokama 30 d. |
| Vaiko priežiūros išmoka | Bent 12 mėn. stažas per 24 mėn. | Iki 1 m.: ~77,58 %; Iki 2 m.: 1 m. - ~54,31 %, 2 m. - ~31,03 % |
| Pensija | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus) | Priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų |
Privalumai ir rizikos pradedant savarankišką veiklą
Individuali veikla pagal pažymą yra savarankiška ekonominė veikla, vykdoma tęstinai siekiant gauti pajamas ar kitokios ekonominės naudos. Ši forma dažniausiai tinka laisvai samdomiems specialistams ir smulkiems paslaugų teikėjams: konsultantams, dizaineriams, programuotojams, fotografams, reklamos specialistams, grožio meistrams, prekybininkams internetu ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Lyginant su verslo liudijimu, individuali veikla pagal pažymą yra platesnė forma. Lyginant su mažąja bendrija, individuali veikla pagal pažymą paprastai turi mažiau formalumų: nereikia steigimo dokumentų, atskiro juridinio asmens valdymo ir sudėtingesnio lėšų išsimokėjimo modelio.
Pirmasis verslas turi galimybę pasinaudoti „pirmosios verslo atostogomis“: pradedant savarankišką veiklą pirmą kartą arba po ilgesnės pertraukos, gali būti aktuali galimybė 12 mėnesių nuo veiklos pradžios nemokėti VSD įmokų. Tačiau tai reiškia ir mažesnę socialinę apsaugą - ypač ligos, motinystės ir tėvystės išmokoms gauti.
Praktiniai patarimai apskaitai ir mokesčių tvarkymui
Vykdant individualią veiklą, apskaitai svarbu naudoti aiškią sistemą. Individualios veiklos mokesčiai galutinai apskaičiuojami pateikiant metinę pajamų deklaraciją GPM311. Apskaitos vedimui gali būti naudojami įvairūs įrankiai: skaičiuoklės, apskaitos programos ar kiti sprendimai. Svarbiausia, kad visos gautos pajamos ir patirtos išlaidos būtų užfiksuotos laiku ir pagrįstos dokumentais.
Norint tinkamai suprasti socialinio draudimo sistemą ir jos reikalavimus - rekomenduojama pasitarti su mokesčių specialistu ar buhalteriu. Specialistai gali suteikti vertingų patarimų - kaip geriausiai tvarkyti mokesčių klausimus ir užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti. Be to, svarbu nuolat atnaujinti žinias apie socialinio draudimo įmokų tvarką, nes teisės aktai gali keistis. Sekdami naujienas ir atnaujinimus, galite būti tikri, kad nepraleisite svarbios informacijos, kuri gali paveikti jūsų finansinę būklę ir teises.
Dažniausi klausimai ir trumpi atsakymai
- Kada tiksliai reikia sumokėti individualios veiklos mokesčius? Individualios veiklos pajamos deklaruojamos metinėje GPM311 deklaracijoje iki kitų metų gegužės 1 d.
- Ar reikia mokėti PSD kas mėnesį, jei dirbu ir pagal darbo sutartį? Dažniausiai ne. Jei žmogus jau draudžiamas sveikatos draudimu per darbo santykius, minimalaus kasmėnesinio PSD mokėti nereikia.
- Kaip keičiasi GPM tarifas, kai pelnas viršija 20 000 eurų? Nuo 2026 m. iki 20 000 Eur AP faktiškai taikomas 5 % GPM; nuo 20 000 Eur iki 42 500 Eur GPM didėja nuo 5 % iki 20 %; virš 42 500 Eur taikomi didesni tarifai kartu su kitomis pajamomis.
- Kada privaloma registruotis PVM mokėtoju? Prievolė atsiranda, kai per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus PVM apmokestinamų sandorių vertė viršija 45 000 Eur.
- Ar reikia mokėti mokesčius, jei per metus negavau jokių pajamų? Jei nebuvo apmokestinamųjų pajamų, GPM ir nuo pelno priklausančios VSD įmokos gali nesusidaryti.
Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai renkasi šią darbo formą dėl lankstumo, galimybės savarankiškai planuoti savo laiką ir nepriklausomybės nuo darbdavio. Tačiau svarbu žinoti, kad šis savarankiškumas reiškia ir atsakomybę už mokesčius, įmokas bei būtiną apskaitą, kad būtų užtikrintos socialinės garantijos.
tags: #individuali #veikla #socialines #garantijos