Globa ar įvaikinimas - tai ypatinga dovana, suteikianti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti mylinčioje ir saugioje šeimoje. Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Budintys globotojai yra baigę specialius mokslus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.
Globos atveju gaunamas pasiūlymas globoti vaiką. Įvaikinimo atveju asmuo yra įrašomas į Norinčių įvaikinti LR piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir yra laukiama pasiūlymo įvaikinti. Abiem atvejais gavus pasiūlymą, kreipiamasi į teismą dėl įvaikinimo arba nuolatinės globos. 1. 2. 3. 4.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismui, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantys įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams. Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96. Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus atitinkamai tikrina Tarnybos teritorinis skyrius ir jos GIMK darbuotojai. Gyvenimo sąlygos, pajamos, kilmė ir kitos sąlygos vertinamos siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę. Išplėtotos gairės įvaikinimo sąlygoms pateikiamos per Globos centrą ir GIMK programą.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Pradinės įvaikinimo procedūros
- Kur kreiptis? - norint įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, reikėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į Tarnybos teritorinį skyrių.
- Kokius dokumentus pateikti? - prašymas įvaikinti vaiką (-us) ir sveikatos pažymėjimo kopija (forma Nr. 046/a) bei kiti dokumentai, įrodančius santuoką, buvusią ar esamą padėtį, teistumus ir pan.
- Pasirengimo įvaikinti patikrinimas - ar nesate teisti, ar nėra apribota tėvų valdžia, ar globa nebuvo panaikinta dėl Jūsų kaltės, ar nesergate nenumatytomis ligomis.
- Mokymai būsimiems įtėviams - trukmė iki 3 mėnesių, grupiniai ir individualūs susitikimai, GIMK programos vertinimas.
- Išvados apie pasirengimą įvaikinti - teigiama išvada galioja 24 mėnesius; negatyvi išvada pateikiama Tarnybos skyriui, o galimybė pakartotinai kreiptis atsiranda pasikeitus aplinkybėms.
- Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąrašą - Tarnyba įrašo ar neįrašo į sąrašą, atsižvelgdama į vaiko interesus.
- Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas - komisija išrinkia labiausiai vaiko poreikius atitinkančias šeimas ir informuoja jus; sutikus įvaikinti, pradedamas teisminis procesas.
- Teisinis procesas dėl įvaikinimo - prireikus, kreipiatės į teismą dėl įvaikinimo; įtėvių teisinis statusas užtikrinamas.
Ką verta žinoti apie laiką, finansus ir kilmę
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir pageidavimų; Lietuvoje jos yra nemokamos, o šeimos turi padengti tik papildomas išlaidas (vertimų, kelionių, teisininko paslaugų, įvairių medicininių tyrimų ir pan.). Vaiko kilmė ir teisė į kilmės istoriją yra svarbios - vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir identitetą. GIMK programos mokymai akcentuoja atvirą kalbėjimą ir vaiko kilmės istorijos pateikimą pagal vaiko brandos lygmenį.
Informacijos ir sąlygų tikrinimas
Gyvenamosios vietos sąlygos, pajamos, kilmė, teistumai ir kiti veiksniai yra tikrinami siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę. Jei gyvenate už Lietuvos ribų, galioja papildomi reikalavimai ir išimtys. Taip pat teikiama galimybė pasirinkti globą ar įvaikinimą per Tarnybos arba Globos centrų tarpą.
Vaiko kilmė ir bendradarbiavimas su vaiko atstovais
Vaiko kilmė turi būti aiški ir perduodama vaiko laikotarpiu. Svarbu, kad vaikas sužinotų savo istoriją iš tėvų, o ne iš svetimų žmonių. GIMK darbuotojai mato didelę reikšmę atviram pokalbiui apie kilmę ir atsiradimą įtėvių šeimoje.
Kaip įvaikinti sutuoktinės (-io) vaiką?
Šeimos lūkesčiai yra labai įvairūs: dažnai pageidaujama įvaikinti vaiką iki trejų metų ir dažnai tai susiję su mažu vaiko sveikatos rizikos koeficientu. Tačiau realybėje vaiką gali įsivaikinti ir vyresnis žmogus ar šeima, jeigu atitinka įstatymų reikalavimus ir užtikrina vaiko gerovę. Globėjai ir įtėviai gali būti skatinami teikti nuolatinę ar trumpalaikę globą bei įvaikinimą, kai vaikas praranda tėvų globą.
Valstybės institucijos koordinuoja šią svarbią sritį, o informacijos pateikimas yra aktualus tiek potencialiems įtėviams, tiek vaikams, kuriems reikia šeimos. Nuolatinė globa užtikrina vaikui stabilumą, o įvaikinimas - teisinis ryšys su naują šeimą. Abiem atvejais vaiko saugumas ir gerovė yra prioritetas.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo tyrimai
Taip pat skaitykite: Reikalavimai įvaikintojams
tags: #kas #yra #ivaikinimas