Šiandien įmonių socialinė atsakomybė dažnai suprantama per siaurai: maždaug „esame socialiai atsakingi: rūšiuojame šiukšles ir dovanojame našlaičiams dovanėles per Kalėdas“.
Toli gražu, neginčytina ir tokių iniciatyvų reikšmė ir prasmė, tačiau tai dar - toli gražu ne „lubos“.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė, organizacijų psichologė Kristina Kovalčikienė sako, kad įmonių socialinė atsakomybė apima įvairias sritis: valdymą, darbo aplinką, santykius, bendruomenę, rinką, skaidrumą, poveikį aplinkai, žmogaus teises ir kitas.
Trys socialinės atsakomybės dimensijos
Pagrindinės sritys, arba dimensijos, kurios yra svarbios tvariai bet kurios organizacijos veiklai, yra trys - ekonominė, aplinkosaugos ir socialinė.
- Ekonominė sritis reiškia organizacijos siekį būti ekonomiškai perspektyvia ir prisidėti prie regiono ar šalies ekonomikos plėtros bei gerovės.
- Aplinkos apsaugos sritis apima siekį užtikrinti harmoningą santykį su aplinka, siekiant sumažinti jai keliamą neigiamą veiklos poveikį.
- Socialinė dimensija apima organizacijos siekį atsakingai elgtis su visomis suinteresuotomis šalimis: darbuotojais, partneriais, klientais, tiekėjais ir visais kitais, kuriems vykdoma veikla gali turėti poveikį, - pasakoja K. Kovalčikienė.
Socialinė atsakomybė privalo būti laikoma verslo kūrimo standartu.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
Ji turi būti glaudžiai susijusi su įmonės bendra strategija.
Deja, gana dažnai klaidinga interpretacija ar suvokimas lemia, kad socialinė atsakomybė tampa rinkodaros ar komunikacijos tikslinėmis priemonėmis, o ne tikrąja socialine atsakomybe.
Socialinė atsakomybė galimybių ribų neturi.
Socialinės atsakomybės įtaka darbuotojams
Šią sritį tyrinėjanti akademikė teigia, kad mokslinėje literatūroje gausu įrodymų, kad įmonių socialinė atsakomybė turi teigiamas pasekmes darbuotojams.
„Socialinė atsakomybė organizacijoje yra susijusi su pozityviomis nuostatomis darbo ir organizacijos atžvilgiu, tokiomis kaip suvokiamas organizacijos prestižas, suvokiama organizacinė parama, didesnis pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas į darbą, identifikacija su organizacija, didesnis pasitikėjimas organizacija, organizacinio teisingumo jausmas bei įsipareigojimas organizacijai“, - teigia K. Kovalčikienė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
Anot jos, kai darbuotojai savo organizaciją vertina kaip socialiai atsakingą, akivaizdžios tokio požiūrio sąsajos ir su didesniu komandos produktyvumu, pilietišku darbuotojų elgesiu organizacijoje, jų lojalumu ir kūrybiškumu.
„Galiausiai, socialinės atsakomybės praktikos ir suvokimas turi įtakos darbo motyvacijai ir apskritai psichologinei darbuotojų gerovei“, - sako K. Kovalčikienė.
Socialiai atsakinga organizacija formuoja patrauklaus ir patikimo darbdavio įvaizdį, o tai padeda pritraukti, įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti geriausius darbuotojus.
Tuo tarpu socialinės atsakomybės ignoravimas gali lemti konkurencinio pranašumo sumažėjimą ar praradimą“, - akcentavo psichologė.
Socialinė atsakomybė kaip verslo kultūra
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Danguolė Oželienė pastebi, kad Europos Sąjungos dokumentai įmonių socialinę atsakomybę apibrėžia kaip politiką.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
Visgi pašnekovė linkusi įvardyti, kad tai - verslo organizavimo būdas.
Pasak jos, kad įmonių socialinė atsakomybė neturėtų būti būdas pasipuikuoti, o siekis veikti visuomenės vardan, visų pirma pradedant nuo savęs - t. y. savo darbuotojų gerovės kūrimo.
„Tai yra ir verslo kultūra, kai iš tiesų, siekdamas finansinių rezultatų, nepamiršti žmogaus, bendruomenės, kurioje verslas įkurtas, nes be vartotojų jis negalėtų egzistuoti, tad turi būti kažkokia duoklė atiduoda ir visuomenei.
Pastebiu, kad dabartiniai mūsų verslai, ypač Lietuvoje, labiau supranta socialinę atsakomybę kaip poveikį bendruomenei, nesvarbu ar vietos bendruomenei, ar plačiąja prasme. Dažnai įmonės darbuotojai paliekami nuošalyje“, - sako D. Oželienė.
Be to, D. Oželienė pabrėžia, kad, realizuojant socialinės atsakomybės sumanymus, būtina nepamiršti ir savo darbuotojų.
Socialinės atsakomybės suvokimas atsiskleidžia, įmonėms vykdant tęstinius projektus, o ne vienkartines akcijas, artėjant šv. Kalėdoms ar kitoms šventėms.
Geriausia, kai išorės socialinės iniciatyvos taptų tikslinga, nuoseklia ir vertybiškai organizacijai artima veikla, o sprendimai būtų priimami ne tik vadovo nuožiūra, o kuo labiau įtraukiant visus.
Pavyzdys iš NAVA
Prieš pora metų vykusiuose Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) svarbiausią apdovanojimą „Metų socialiai atsakinga įmonė 2022“ laimėjo konsultacijų bendrovė „SDG“, įvertinta už socialiai atsakingą veiklą: kuriant darbuotojų gerovę, remiant bendruomenes ir vykdant aplinkai draugišką veiklą.
Įmonė jau daugiau kaip 15 metų vykdo socialinius projektus, tarp kurių „Saugok save darbe“.
Iniciatyvas papildo dešimtmetį rengiamas protų mūšis „Būkime saugūs ir sveiki darbe!“, skirtas Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai.
Vykdomas projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“, kurio metu pradinukams dalinami atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės ir edukacinės spalvinimo užduočių knygelės „Mokausi būti saugus“, skaitomos saugaus eismo pamokėlės.
Jau keletą metų šios akcijos tikslas - aprūpinti visus Lietuvos kaimų mokyklų pirmokus šviesą atspindinčiomis liemenėmis.
Anot bendrovės atstovų, pats mylimiausias „SDG“ darbuotojų finansuojamas socialinis projektas - „Kalėdinės vaikų svajonės“.
Jos metu vaikai iš vaikų globos namų, socialinių dienos centrų ar vaikų šeimų kuria originalius kalėdinius atvirukus.
Projektas skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo atsakingumą ir verslumą, nes už kiekvieną nupieštą atviruką vaikai gauna atlygį.
Projekto metu yra pildomos vaikų svajonės.
Svarbu, kad į šiuos socialinius projektus įsitraukia ir kitos verslo įmonės bei jų darbuotojai.
Be išorinių projektų, įmonė taiko socialinių naudų krepšelį darbuotojams, tarp kurių - keturių su puse dienos darbo savaitė, materialinė pagalba, papildomi laisvadieniai ir kita.
„Mes visi pirmiausia esame žmonės su įvairiais poreikiais. Skubėdami, atsiduodami darbui, kartais tiesiog nespėjame pasirūpinti tuo, kas būtina, kad neprarastume optimizmo ir matytume prasmę tame, ką darome.
„SDG“ vykdomi socialiniai projektai padeda darbuotojams surasti papildomų prasmių gyvenime, pagalvoti apie tuos, kuriems pasisekė mažiau, išbandyti įvairių veiklų, kurios nėra tiesiogiai susiję su jų atliekamu darbu“, - pasakoja „SDG“ personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Jasienė.
Pasak jos, dažnai per darbo pokalbius išgirsta, jog kandidatai stebi įmonės socialines veiklas ir teigia norintys dirbti tokioje įmonėje, kuriai rūpi darbuotojai, rūpi bendruomenė, rūpi aplinka.
„Galime sakyti, kad dėl įmonės vykdomų iniciatyvų nejaučiame darbuotojų trūkumo“, - pasidžiaugia pašnekovė.
Be to, R. Jasienė pabrėžia, kad bendrovės socialinės iniciatyvos yra tęstinės: „SDG“ filosofija - suburti žmones, kurie norėtų siekti įmonės tikslų, ugdyti jų tapatumo jausmą, jų darbui suteikti prasmę, sukurti sąlygas klestėti aukščiausio lygio produktyvumui ir pasitenkinimui“.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai
Gausėjantis kasmetinių Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų dalyvių paraiškų skaičius - dar vienas įrodymas, kad socialinės atsakomybės svarbą ir naudą supranta ir įvertina vis daugiau verslo įmonių Lietuvoje.
Nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“ įprastai skiriama verslo subjektui, pateikusiam paraiškas į kelias ar visas nominacijas ir pasiekusiam didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA) - tai nuo 2008 metų vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam žmogui bei skatinti šalies įmones diegti veikloje socialinės atsakomybės principus.
Nuo 2013 metų šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.
tags: #imoniu #socialines #atsakomybes #dimensijos