Pragulų profilaktika ir gydymas ilgai gulintiems ligoniams

Ligos patale gali atsidurti kiekvienas. Ilgesniam laikui ar net visam likusiam gyvenimui prie lovos prikaustyti gali ne tik insultas, vėžys ar kitos sunkios ligos, bet ir įvairios traumos, patirtos avarijų ar nelaimingų atsitikimų metu. Ir visiems šiems ligoniams, jei jie nebus tinkamai prižiūrimi, be pagrindinės ligos gydymo, gali iškilti ir kitų bėdų.

Kas yra pragula ir kaip ji susidaro

Pragula - tai odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis ant įvairių kūno vietų dėl sutrikusios kraujotakos, nepakankamo aprūpinimo deguonimi ir mitybos medžiagomis. Pragulos susidaro tose vietose, kur minkštieji odos audiniai yra spaudžiami. Žmogaus kūno audiniai gyvuoja, nes gauna jiems reikalingas maistines medžiagas. Jas po visą kūną išnešioja kraujas, kuris keliauja kraujagyslėmis, kuriomis apraizgytas visas žmogaus organizmas. Mažiausios ir ploniausias kraujagyslės - kapiliarai - itin svarbūs normaliai audinių medžiagų apykaitai. Tačiau kraujo tekėjimą kapiliarais labai nesunku nutraukti, tereikia juos suspausti.

Minkštieji audiniai ir kraujagyslės spaudžiami, kai sėdime, gulime. Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl ko, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos. Dažniausiai pragulų atsiranda odoje ir audiniuose ties kaulų išsikišimais, ypač jei ligonis yra liesas.

Pagrindinės priežastys

• Audinių spaudimas - pagrindinė pragulų priežastis.
• Pragulos formuojasi ir dėl trynimo ar tempimo, pvz., kai lovoje sėdintis ligonis po truputį slysta į gulimą padėtį, ar kai ligonis, jam keičiant patalynę ar sauskelnes, yra tempiamas.
• Taigi spaudimas, tempimas, trintis yra pirminiai pragulų atsiradimo veiksniai.
• Didesnė pragulų rizika yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems diagnozuota mažakraujystė, netinkamai besimaitinantiems (kai trūksta baltymų), karščiuojantiems, sergantiems cukriniu diabetu.
• Pragulos greičiau vystosi ir dėl nepakankamos ligonio higienos, nešvarios, suglamžyto patalynės.

Pragulų tipai ir stadijos

Pragulos klasifikuojamos pagal jų gylį. I stadija - odos paraudimas - neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį. II stadija - paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas. III stadija - išopėjimas apima poodį. IV stadija - išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.

Pirmasis pragulų požymis - odos paraudimas. Lengvai paspaudus odą iki blyškumo ir vėl ją atleidus, ji parausta, ir tai rodo, kad mikrocirkuliacija pažeista. Kad pradeda vystytis pragulos suprasime, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta.

Taip pat skaitykite: Pragulų gydymas ir prevencijos būdai

Kur dažniausiai atsiranda pragulos

Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio, alkūnės, menčių, pakaušio, kulnų, išorinėse kelių srityse, šlaunyje žemiau klubo, peties sąnario bei skruosto srityje. Galima pasakyti ir tai, kad pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje. Būtina nepamiršti, kad pragulos gali išsivystyti ir dėl ilgalaikio išorinių prietaisų poveikio odai ir gleivinei, pvz.: deguonies tiekimas, zondai, kateteriai, įtvarai ir kt.

Profilaktika - svarbiausia priemonė

Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš trijų pagrindinių dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.

Spaudimo mažinimas

• Geriausia pragulų profilaktika - dažnai, geriausiai kas 2 val., vartyti ligonį, neleisti jam užsigulėti vienoje padėtyje.
• Jeigu ligonis nors kiek pats gali judėti lovoje, skatinti jį pagal galimybes kuo dažniau, maždaug kas 15-20 min., keisti padėtį ar bent judinti galūnes.
• Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką.
• Naudokite pagalvėles, volelius, ratukus, kurie dedami tarp kojų, po kulnais, dubeniu; profilaktiškai naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą.
• Patalynė turi būti lygi, be raukšlių, lovoje neturėtų likti maisto trupinių.
• Pacientus, kurie gali tik sėdėti, reikia skatinti keisti kūno padėtį kas 15-20 minučių.

Pagrindiniai spaudimo taškai priklausomai nuo paciento padėties.

Įranga ir priemonės spaudimui mažinti

Pažeidžiamiausių kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, naudojimas silikoninio pluošto antklodes. Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio pagalvėles.

Pozicionavimo gaminiai turėtų užtikrinti tolygų spaudimo pasiskirstymą, tvirtą pozicionavimą, orą praleidžiantį, tačiau skysčius sulaikantį užvalkalą. Gaminys naudojamas tiek medicinos įstaigose, tiek namie privalo būti nuolat dezinfekuojamas.

Taip pat skaitykite: Patarimai, jei darbdavys skolingas "Sodrai"

Odos higiena ir priežiūra

Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Ligonį reikėtų kasdien nuprausti, apvalyti švariu drėgnu dezinfekuojančiomis medžiagomis suvilgytu rankšluosčiu.

Oda turi būti sausa, nes šlapia oda lengviau pažeidžiama. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.

Mityba ir bendras organizmo stiprinimas

Pasirūpinkite, kad ligonio maistas būtų visavertis, netruktų baltymų (jie turi sudaryti ne mažiau 20 proc.), kad jis gertų pakankamai skysčių, kad nesulystų. Jeigu ligonis labai išsekęs, maitinkite jį dažniau, nedidelėmis porcijomis. Praguloms gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios, kvarcavimas.

Gydymas

Pragulų gydymas - tai visų pirmą spaudimo pažeistoje kūno vietoje mažinimas, nes tai gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką. Tinkama odos higiena ir švara, o, atsiradus žaizdoms, tinkamas jų gydymas, palengvins ligonio būklę, o galiausiai ir išgydys pragulas. Pragulos gydomos tepalais, ultravioletiniais spinduliais, kartais operuojamos. Gyjanti žaizda atrodo šviesiai rausva. Kad žaizdą geriau gytų, ją visą laiką reikia laikyti švarią ir drėgną, nes šilta ir drėgna aplinka yra idealios žaizdos gijimo sąlygos. Perrišti žaizdą rekomenduojama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, kad žaizda nebūtų atvėsinama ir sausinama.

Lokalus gydymas ir tvarsčiai

Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti.

Taip pat skaitykite: Laukiančiųjų kataraktos operacijos eilės: informacija senjorams

Tvarstymas pagal pragulų stadijas:

• I stadijos praguloms - ploni lipnūs hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas.
• II stadijos praguloms - lipni, storesni hidrokoloidiniai tvarsčiai; jei gausiai šlapiuoja arba yra infekcijos požymių - antimikrobiniai tvarsčiai su sidabru, uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
• III-IV stadijos praguloms - žaizdos užpildas (specialus gelis ar absorbcinis tvarstis su sidabru) ir dengiamasis tvarstis; gilias, neužsivalančias opa galima gydyti specialiais geliais ir poliuretano putų tvarsčiais.

Žaizdos užpildas gali būti: specialus gelis, jei opa nešvari, joje yra nekrotinių audinių; absorbcinis tvarstis su sidabru, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika; paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms.

Antiseptikai ir vietinis gydymas

Antiseptikai - vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Antiseptikai plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika. Vienas efektyviausių vietinių antiseptikų yra jodo povidonas (Betadine), pasaulyje vartojamas beveik 60 metų - nuo 1950-ųjų. Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos - jodo povidono - savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek.) nei kiti antiseptikai.

Betadine gaminamas dviejų formų - 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Tai praplečia vaisto vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose. Namų vaistinėlėje patogiau turėti Betadine tepalo: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti į kelionę ir vartoti.

Betadine - modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai. Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau nei kiti jodo preparatai dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines. Rekomenduojamas nubrozdinimams, nudegimams, praguloms gydyti Betadine mažiau tepa nei kiti jodo preparatai.

Infekcijos požymiai ir tolimesnės priemonės

Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.

Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais.

Praktinės rekomendacijos slaugai ir dokumentacijai

• Pragulų rizikai įvertinti rekomenduojame naudoti pragulų rizikos skales. Siūlytume naudoti Nortono skalę pragulų rizikai įvertinti.
• Nustačius, kad ligoniui yra pragulų išsivystymo rizika, patariama sudaryti jam individualų pragulų profilaktikos planą.
• Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką.
• Raginama, pagal galimybes, atsisakyti pragulų profilaktikoje naudoti guminį pragulų ratą ir spiritą.
• Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės: jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių, vertinti dažniau - 1 kartą paroje, jei būklė stabili - 1 kartą savaitėje.
• Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką; gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val., sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min.
• Vesti slaugos užrašus, dokumentuojant odos pokyčius.

Tvarstymo namuose ypatumai

Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinį tvarstį sudaro vidinis lipnus ir išorinis dengiamasis sluoksniai. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.

Naudojimas: parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją. Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių. Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais. Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus.

Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.

Stacionaro aktualijos

Pragulos atsiranda tarp 2,7 - 29,5% visų stacionariai gydomų ligonių, iš kurių 70 - 90% sudaro vyresni nei 65 metų ligoniai. Per pirmąsias dvi savaites gulint ligoninėje, pragulų atsiranda 10 - 25% geriatrinių ligonių. Pragulos - tai viena iš opiausių stacionariai gydomų ligonių slaugos problemų. Tai rimta problema ligonio sveikatai, taip pat ir ekonominė problema. Tai sudėtinga klinikinė problema, kuri išlieka aktuali nepaisant medikų pastangų ją tirti ir spręsti.

Rekomendacijos stacionarui

• Naudoti pragulų rizikos skales ir sudaryti individualius profilaktikos planus.
• Užtikrinti darbo organizaciją, kad ligonys būtų vartomas kas 2 val. ir kad būtų prieinama tinkama priemonė spaudimui mažinti.
• Ugdytis apie hidrokoloidinių ir antimikrobinių tvarsčių indikacijas ir keitimo dažnumą.

Santrauka svarbiausių veiksmų

1. Reguliarus ligonio padėties keitimas (gulintiems kas 2 val., sėdintiems kas 15-20 min.).
2. Tinkama odos higiena: kasdienis prausimas, odos dengimas specialiais preparatais, sausa oda.
3. Naudoti slėgį mažinančias priemones: čiužinius, pagalvėles, ratukus.
4. Užtikrinti pakankamą mitybą ir skysčių suvartojimą (ne mažiau 20% baltymų energijos dalis, jeigu reikia intensyvesnė priežiūra - dažnesnė mityba mažomis porcijomis).
5. Tinkamas žaizdų valdymas: hidrokoloidiniai tvarsčiai, antiseptikai (pvz., Betadine) ir antibiotikai tik esant indikacijai.
6. Dokumentacija ir šeimos narių mokymas, individualaus plano sudarymas.

tags: #ilgai #gulintiems #lovoje #ligoniams #greitai #atsiranda