Pragulos, dar vadinamos pragulų opomis arba lėtinėmis pragulų žaizdomis, yra minkštųjų audinių pažeidimai, išsivystantys tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą. Pragulos yra klastingos, lėtinės ir sunkiai gydomos žaizdos, todėl profilaktika yra svarbiausia ir efektyviausia priemonė jas užkirsti.
Kas sukelia pragulas? Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Pragulų išsivystymas siejamas su dviem pagrindiniais dalykais: netinkama slauga, kai pacientas gydomas stacionare arba slaugomas namie, nuolat gulint lovoje; bei pragulų profilaktikos režimo nesilaikymu, kai žmogus yra neįgaliojo vežimėlyje. Pragulos atsiranda dėl nepakankamos audinių kraujotakos, jų aprūpinimo deguonimi, mitybos sutrikimų.
- Mechaninis poveikis: ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas ar trintis;
- Medžiagų apykaitos sutrikimai: baltymų trūkumas, mažakraujystė, diabetas, nusilpęs imunitetas;
- Aplinkinės odos būklė: per didelė drėgmė (pvz., po sauskelnėmis) arba sausumas, odos mikroįplyšimai;
- Amžius: vyresnio amžiaus žmonėms pragulų rizika didesnė dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir odos suplonėjimo;
- Pacientų ypatybės: paralyžiuoti ar ilgai gulinčių pacientų grupės, intensyvios terapijos pacientai, pacientai su šlaunikaulio lūžiais ir kt.;
- Išoriniai prietaisai: zondai, kateteriai, įtvarai gali sukelti vietinius odos pažeidimus.
Patogeneziniai veiksniai
Nejudriems pacientams kraujotaka sutrinka dėl trijų pagrindinių fizinių jėgų poveikio: spaudimo, šlyties ir trinties. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės - kapiliarai - negali audinių tinkamai aprūpinti krauju. Šlyties atveju pavojus kyla vidiniams audiniams, o išorėje pokyčių galima nepastebėti. Pragulos dažniausiai susidaro ten, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus - kryžkaulis, kulnai, sėdimojo gumburo sritys.
Pragulos lokalizacija ir tipai
Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, alkūnių srityse ir praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje, kur minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus.
Pagrindinės pragulų atsiradimo vietos: pakaušis, ausys, mentės, stuburas, petys, alkūnės, klubakaulio sparnai, kryžkaulis bei uodegikaulis, sėdynkaulio gumburai, šlaunikaulio gumburas, kelis, kulkšnys, kulnas, pirštai.
Taip pat skaitykite: efektyvus pragulų gydymas namuose
Pragulų stadijos ir jų ypatybės
- Pirmos stadijos pragula - neišnykstantis paraudimas: audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus pirštu, trumpam neišblykšta.
- Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas: negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio sluoksnio, dugnas dažnai išklotas granuliaciniu audiniu ar apnašomis.
- Trečios stadijos pragula - pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
- Ketvirtos stadijos pragula - didelės gylio pragulos, dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius, dažnai su ilgais kanalais ar kišenėmis.
Išsamus pragulų profilaktikos planas
Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės: jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių - vertinti dažniau, 1 kartą per parą; jei būklė stabili - 1 kartą per savaitę. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką. Įvertinti, kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis.
Spaudimo mažinimas ir padėties keitimas
- Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val.; vėliau, vėliau gulinčius pacientus vartyti kas 1-2 val.;
- Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15-20 minutų keisti atramos taškus;
- Jei nėra galimybių ligonį vartyti, tinka pripučiami čiužiniai, padalinti sekcijomis ir pripučiami elektriniu siurbliu;
- Jei įmanoma, pacientas pats turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti kraujotaką;
- Naudoti specialius amortizuojančius pagalvėlius, paminkštinimus ir čiužinius „antipragulinius“, silikoninio pluošto antklodes ar dinamiškas sistemas (Pegasus Airwave, Nibus ir kt.).
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius ar pagalvėles, įvilktas į drobinę medžiagą. Paciento paklotas turi būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, kad nesukeltų alergijos, sugeriantis prakaitą ir praleidžiantis orą.
Odos priežiūra ir higiena
Odos higiena - svarbi slaugos dalis. Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu.
Rekomenduojama dažnai keisti patalynę (paklodė turi būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus; naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus; jei oda sausa - tepti ją emolientais.
Pagalbinės priemonės ir technikos
Pagalbinių priemonių naudojimas mažina slėgimą į atskiras kūno dalis. Teisingas paciento kūno padėties keitimas, naudojant pagalbines slydimo priemones, būtinas, nes tempiant ligonį lovoje ar pačiam ligoniui mėginant atlikti judesius lovoje, pradeda veikti papildomos „trinties“ jėgos. Pagalbinių priemonių naudojimas slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti yra efektyvus profilaktikos elementas.
Taip pat skaitykite: Patarimai, jei darbdavys skolingas "Sodrai"
Mityba, imunitetas ir bendroji priežiūra
Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos užtikrinimas - svarbios profilaktikos dalys. Baltymų, vitaminų trūkumas racione slopina gijimą. Gretutinės ligos, tokios kaip kraujotakos sutrikimai ar cukrinis diabetas, gali lemti, kad pragulas gydyti bus sunkiau.
Praktinės rekomendacijos slaugytojams, pacientams ir artimiesiems
- Naudoti pragulų rizikos skales (pvz., Nortono skalę) ir sudaryti individualų pragulų profilaktikos planą;
- Slaugytojai turi informuoti ir mokyti ligonį bei šeimos narius apie pragulų profilaktiką;
- Raginama, pagal galimybes, atsisakyti guminio pragulų rato ir spiritinių tirpalų naudojimo odos priežiūrai;
- Pacientui, jei įstengia, rekomenduoti atlikti minimalius judesius - miklinti čiurnos sąnarį, masažuoti delne kamuoliuką, daryti raumenų tempimo pratimus;
- Stebėti odos pakitimus kas pakeitimą: kaskart keičiant paciento padėtį apžiūrėti odą, ar nėra paraudimų.
Modernios priemonės ir tvarstymo taktika pragulų gydyme
Praguloms gydyti taikomas priemonių kompleksas. Pagrindiniai gydymo tikslai - palaikyti drėgną žaizdos aplinką, sugerti perteklinį eksudatą, apsaugoti žaizdą nuo užterštumo, kontroliuoti infekciją ir skatinti granuliacinio audinio augimą. Ypač svarbu, kad kiekvienas tvarstymas apimtų žaizdos plovimą fiziologiniu tirpalu ar vandeniu ir, esant galimybei, nekrotinių audinių pašalinimą.
Tvarsčių grupės ir indikacijos
- Hidrokoloidiniai tvarsčiai (GranuFlex® ir pan.) - plačiai naudojami autolitiniam žaizdos valymui; tinkami I-II stadijoms, gali būti lipnūs arba nelipnūs; palaiko drėgną aplinką ir sugeria eksudatą;
- Hydrofiber (Aquacel®) - gerai sugeria eksudatą, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, tinka gausiai eksuduojančioms žaizdoms ir gilioms ertmėms;
- Putų (foam) tvarsčiai - turi geras absorbcines savybes, apsaugo nuo šoninio pratekėjimo;
- Silikoniniai tvarsčiai - apsaugo odą nuo pažeidimo nuimant tvarstį, netraumuoja aplinkinės odos;
- Tvarsčiai su sidabru (Ag+) - antimikrobiniai, naikina platų spektrą mikroorganizmų ir bioplėvelę (pvz., Aquacel® Ag+ Extra).
Tvarsčiai parenkami įvertinus žaizdos infekciją, eksudaciją, gylį, audinius ir aplinkinę odą. Kiekvienas tvarstis turi konkrečias indikacijas, o jų keitimo dažnumas priklauso nuo eksudacijos ir žaizdos būklės.
Tvarstymo ypatumai pagal pragulos stadijas
| Stadija | Rekomenduojamas tvarstis / priemonė | Keitimo dažnis |
|---|---|---|
| I | Plonas lipnus hidrokoloidinis tvarstis (pvz., Granuflex® Extra Thin, Foam Lite™) | Laikomas 5-7 dienas, keičiamas, jei prateka |
| II | Storesni lipnūs hidrokoloidiniai arba putų tvarsčiai; antimikrobiniai su sidabru jei infekcija | Keičiamas pagal kiekį eksudato arba ne rečiau kaip kas 7 dienas |
| III | Absorbcinis tvarstis, žaizdos užpildas (gelis arba putos), antibiotiniai arba sidabro tvarsčiai jei infekcija | Perrišama kas 3-7 dienas pagal būklę |
| IV | Gilūs užpildai, setonai, chirurginė intervencija dažnai būtina | Individualiai, dažnai gydoma ligoninėje |
Praktiniai patarimai naudojant hidrokoloidinius tvarsčius namuose
- Parinkti tvarstį, kad dengtų visą žaizdą ir 2-3 cm sveikos odos aplink ją;
- Nuplauti žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu; nusausinti aplink esančią odą;
- Be reikalo nelieskite lipnaus sluoksnio pirštais; švelniai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno ir kraštų;
- Hidrokoloidinį tvarstį galima karpyti pagal kontūrus; galima maudyti pacientą neišėmus tvarsčio;
- Keisti tvarstį nedelsiant, jei pradeda pratekėti eksudatas per kraštus; bet ne rečiau kaip kas 7 dienas;
- Nenaudoti tvarsčio kartu su tepalais ar milteliais; jei žaizda gilesnė nei 5 mm, rekomenduojamas papildomas gelis.
Chirurginis gydymas ir sunkesni atvejai
Ketvirtos stadijos pragulos dažnai reikalauja chirurginio gydymo - pašalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas, gali prireikti mobilizuoti aplinkinius raumenis (pasukamojo raumens lopo operacija), kad audinys uždengtų kaulinį paviršių. Kartais, jei defektas didelis ar audinių trūksta po pakartotinių operacijų, visiškai išgydyti gali būti sudėtinga.
Svarbios gairės ir ką daryti laiku
Pragulos gali atsirasti per kelias valandas ar dienas, jei paliekama neišnykstanti odos paraudimo vieta be priežiūros. Todėl laiku pastebėjus paraudimą, nedelsiant imtis odos apsaugos priemonių ir padėties keitimo. Paraudimų negalima masažuoti ar trinti spiritiniais preparatais - tai dar labiau sudirgins odą ir skatins žaizdų formavimąsi.
Taip pat skaitykite: Laukiančiųjų kataraktos operacijos eilės: informacija senjorams
Pragulų prevencija – BVS mokymai
Slaugos dokumentacija ir komunikacija
Vesti slaugos užrašus, dokumentuojant odos pokyčius, pragulų rizikos vertinimą ir atliktas priemones. Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą. Slaugytojai ir artimieji turi būti mokomi tinkamos ligonio priežiūros, paverčiant, maitinant, keičiant sauskelnes ir kt.
Statistiniai ir epidemiologiniai duomenys
Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, iš kurių daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma iki 60 proc. atvejų. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir tobulėjant medicinos technologijoms, pragulos klinikinėje praktikoje išliks aktuali problema.
Santrauka praktinių veiksmų
- Sudaryti individualų pragulų profilaktikos planą kiekvienam ligoniui;
- Vertinti riziką pagal tinkamas skales (pvz., Norton);
- Keisti padėtį gulintiems kas 1-2 val., sėdintiems keisti atramos taškus kas 15-20 min.;
- Naudoti specialias priemones - antipragulinius čiužinius, pagalves, pagalbinę įrangą;
- Užtikrinti odos higieną, tinkamą mitybą ir imuniteto stiprinimą;
- Tvarstyti pragulas pagal stadiją, pasirinkti tinkamą tvarstį ir stebėti infekcijos požymius;
- Dokumentuoti pokyčius ir informuoti pacientą bei artimuosius apie priežiūros būtinumą.
Laiku taikoma ir nuosekli profilaktika leidžia išvengti pragulų - ši būklė yra beveik visuomet išvengiama tinkamai prižiūrint ilgai gulintį ar sėdintį pacientą.