Teatras - tai erdvė, kurioje susitinka kūrėjai, atlikėjai ir žiūrovai, kurioje gimsta jausminės ir mentalinės asociacijos, išgyvenimai. Vis dažniau teatras tampa ir socialinės įtraukties platforma, atveriančia duris neįgaliesiems tiek scenoje, tiek žiūrovų salėje.
Spektakliai, skatinantys supratimą ir priėmimą
Visuomenė paprastai nemato žmonių su negalia, o tai paskatina kelti klausimą - kodėl? Kodėl žmonės su Dauno sindromu gyvena atskirai, tarsi „getuose“, arba uždaryti butuose nuo vaikystės iki pat senatvės? Tikroji integracija prasideda nuo mūsų - sveikųjų - gebėjimo bendrauti ir priimti neįgaliuosius kaip įprastą visuomenės dalį.
Teatras veikia kaip saugi forma, kur neišeinant iš savo socialinio burbulo, sujungiami neįgaliųjų ir spektaklio žiūrovų pasauliai. Vienas tokių pavyzdžių - Dariaus Gumausko spektaklis „Mongolija“.
Mongolijos klajoklių gyvenimo užkulisiuose | Trumpametražių filmų demonstracija
Tiek D. Gumauskas, tiek spektaklyje vaidinantis Andrius Alešiūnas Dauno sindromą pažįsta iš labai arti. Asmeninėmis istorijomis paremtas spektaklis tyrinėja draugystę ir kelia klausimą, ar kitoniškumas gali jai trukdyti? Pirmojoje dalyje persipina dviejų geriausių draugų ir dviejų brolių dvynių istorijos. Abejose istorijose yra po vieną turintį Dauno sindromą vaiką ir vieną - neturintį. Antroje dalyje kartu su aktoriais ant scenos pasirodys ir žiniomis dalinsis genetikos ekspertas, prof. dr. Algirdas Utkus.
Pasak menininkų, valstybinė integracija vis dar yra formali. "Valstybinė neįgaliųjų integracijos strategija numato neįgaliųjų integravimą į visuomenę. Mes manome, kad dažnu atveju tai turėtų būti priešingas procesas, kai sveikieji yra mokomi nebijoti bendrauti, būti empatiškais ir supratingais."
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti įsimintiną gimtadienį
Neįgaliųjų teatro festivalis REPRIZA
Jau ketvirtus metus vykstantis neįgaliųjų teatro festivalis REPRIZA kviečia žiūrovus pažvelgti į beribes žmogaus galimybes. Festivalyje teatrinius pasirodymus pristato įvairios organizacijos, o pasirodymuose dalyvauja talentingi žmonės su negalia.
Pavyzdžiui, viešoji įstaiga LASS Pietvakarių centras festivalyje pristato Ernestos Žemaitytės solinį pantomimos pasirodymą „Vonioje“. Vilniaus dienos Centras „Šviesa“ žiūrovams rodys spektaklį pagal Marlo Morgan knygą „Dykumos balsai“. Lavėnų socialiniai globos namai pristatys pagal Vytauto V. Landsbergio pjesę pastatytą spektaklį „Bunkeris“. Raseinių dienos centras ,,Vilties takas´´ pristatys kūrinį pavadinimu ,,Metų ratas´´, kuriame vaizduos metų cikliškumą ir mūsų ryšį su metų laikais. Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos teatro kolektyvas „Lašai“ pristatys poetinę-muzikinę kompoziciją „Himnas meilei“ pagal S. Gedos, V. Mačernio ir S.Nėries eiles.
"Mano Piteris Penas": profesionalus įtraukimas į sceną
Uostamiesčio šokio teatras „PADI DAPI Fish“ pristatė spektaklį jaunimui „Mano Piteris Penas“, kuris išsiskiria tuo, kad jame pilnavertiškai įsitraukia aktorius su negalia. Spektaklis sujungia skirtingas teatro veiklos sritis - meninę, edukacinę ir socialinę.
Nedažnai pamatysime žmogų su negalia profesionaliojoje scenoje, o šiame spektaklyje jis visavertiškai įsitraukė į veiksmą: lygiateisiai šoka scenoje bei gauna honorarą už savo darbą. Pasak S. Helbigo, vaikinas labai darbštus - visą kūrybinį procesą buvo susikoncentravęs, įdėjo daug pastangų dirbdamas tobulindamas savo rolę, ir jam puikiai bei jautriai pavyko įkūnyti Piterį Peną.
Linas Slušnys teigia: "Tokia veikla šiems žmonėms yra labai svarbi, nes ji suteikia daug gerų emocijų. Tačiau nauda yra abipusė. Žiūrovams, ypač paaugliams, jis galbūt padės suprasti, kad pasaulis yra skirtingas ir jame egzistuoja neįgalieji."
Taip pat skaitykite: Egzistencializmas socialinio darbuotojo praktikoje
Teatro prieinamumas visiems
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) taip pat aktyviai įsitraukia į socialines iniciatyvas, siekdamas, kad teatro pasaulis būtų prieinamas kiekvienam. Pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje scenos uždanga atitraukta kurtiesiems ir vos septintąsyk - silpnaregiams bei neregiams. Teatras suteikė galimybę spektaklius žiūrėti įstaigoms, globojančioms socialiai pažeidžiamas grupes, t.y. daugiavaikes šeimas, senelius, įvairias negalias turinčius žmones.
NKDT didžiojoje fojė buvo organizuota paroda „Matau pasaulį kitaip“, kurioje eksponuoti regos negalią turinčių vaikų molio lipdiniai, kurti padedant menininkei Nomedai Marčėnaitei. Renginiu siekta parodyti, kaip pasaulis pažįstamas ne žvelgiant, o liečiant. Taip pat įvyko neįgaliųjų ir profesionalų drauge sukurtas modernaus šokio pasirodymas „Prisilietimas“.
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto audiovizualinio vertimo programos rengėjai teatrui pasiūlė versti vieną spektaklių regėjimo negalią turintiems žmonėms. NKDT inicijavo spektaklio vertimą į gestų kalbą. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro atstovai teigė, kad geriausia, kai įstaigos ne pačios sugalvoja ir kuria tai, ko iš tiesų nereikia, o atsiliepdamos į poreikį pasiūlo tai, ko pageidaujama ir būtent taip, kaip pageidaujama.
Aktorius Algirdas Gaučas, vaidinęs spektaklyje „Biografija: vaidinimas“, kuris buvo pritaikytas neregiams, teigė: "Vertinimas visko, ką mes darėme, tarsi jie iš tikrųjų matytų daug daugiau. Atrodė viskas, ką mes sakydavome, pasiekia būtent vaikus, turinčius regos negalią."
Iššūkiai ir galimybės
Nors neįgaliųjų įtraukimas į teatro pasaulį ir kitas sritis yra sveikintinas, tačiau vis dar susiduriama su iššūkiais. Vienas iš jų - visuomenės požiūris, kuriam vis dar trūksta savimonės, kad esame bendruomenė, kurioje yra visokių žmonių: ir neįgaliųjų, ir labai talentingų, ir protingų, ir nelabai.
Taip pat skaitykite: Idėjos socialinėje pedagogikoje
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys ekspertas, Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas prof. Jokūbas Žiburkus teigia: "Jei tikima neįgaliųjų gebėjimais, jų galimybėmis, jiems sudaromos sąlygos, jie gali pasiekti labai daug."
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje dirba mažiausias procentas neįgaliųjų lyginant su kitomis šalimis. Reikia skatinti neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką, kultūros, švietimo įstaigas. Darbas, užimtumas svarbus visiems, nes jis suteikia savarankiškumo, kuris leidžia būti nepriklausomam nuo kitų.
Apibendrinant, galima teigti, kad neįgaliųjų įtraukimas į teatro pasaulį yra svarbus žingsnis kuriant įtraukesnę ir atviresnę visuomenę. Spektakliai, festivaliai ir kitos iniciatyvos padeda keisti visuomenės požiūrį, skatina supratimą ir priėmimą, bei suteikia neįgaliesiems galimybę realizuoti savo talentus ir būti pilnaverčiais visuomenės nariais.
| Organizacija | Spektaklis/Pasirodymas |
|---|---|
| Dariaus Gumausko teatras | Mongolija |
| LASS Pietvakarių centras | Ernestos Žemaitytės pantomimos pasirodymas „Vonioje“ |
| Vilniaus dienos Centras „Šviesa“ | Dykumos balsai |
| Lavėnų socialiniai globos namai | Bunkeris |
| Raseinių dienos centras ,,Vilties takas´´ | Metų ratas |
| Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos teatro kolektyvas „Lašai“ | Himnas meilei |
| Šokio teatras „PADI DAPI Fish“ | Mano Piteris Penas |
tags: #idejos #neigaliuju #spektakliui