Įdarbinimo programos asmenims su psichikos sutrikimais Lietuvoje

Negalia būna ne vien fizinė, bet ir proto, psichikos ar intelekto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje lengvą negalią arba 45-55 proc. darbingumo lygį turėjo 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Kiek iš jų dirba, nėra duomenų, tačiau galimybes įsidarbinti turint lengvą negalią atskleidžia Užimtumo tarnybos (UT) duomenys: pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių, tuo tarpu šių metų gegužės 1 d. šalyje darbo ieškojo per 9,6 tūkst.

Neretai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi psichinės sveikatos sutrikimai priskiriami lengvai negaliai, ją turintys žmonės gali dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusių šalies gyventojų.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, aptariant socialines paslaugas, darbdavių požiūrį ir įstatymų niuansus.

Neįgaliųjų įdarbinimo svarba

2011 m. „Darbas nėra skirtas vien uždarbiui gauti - pirmiausiai, tai yra esminė žmogaus teisė, svarbi sveikimo ir atsigavimo dalis bei galimybė kurti socialinius ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo mintimis ir plėsti akiratį, tuo pačiu jaustis reikalingam ir naudingu.

Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių. „Įsidarbinti turintiems psichikos ar intelekto negalią nelengva ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: "Sodros" gidas užsieniečiams

Psichikos negalia: samprata ir charakteristikos

Psichikos negalia apima mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie apsunkina žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime.

• Socialinė izoliacija: Stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
• Darbo paieškos sunkumai: Darbdaviai dažnai įtariai žiūri į kandidatus su psichikos negalia.

Socialinio darbo principai ir metodai

Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.

Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje:

• Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams.
• Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose.
• Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
• Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.

Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų:

• Individualus konsultavimas
• Šeimos terapija
• Grupės terapija
• Kognityvinė elgesio terapija (KET)
• Psichosocialinė reabilitacija
• Alternatyvioji komunikacija
• Meninės veiklos taikymas

Psichikos dienos stacionarai ir socialinis darbas

Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Apmokestinimo gidas MB

Deinstitucionalizacija ir socialinis darbas bendruomenėje

Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje.

Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese:

• Padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje.
• Koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą.
• Teikia paramą asmenims ir jų šeimoms.
• Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.

Įdarbinimo su pagalba paslauga

Proto ir (ar) psichikos negalią turintiems žmonės, kurie nori dirbti, atspirties tašku gali tapti įdarbinimo su pagalba paslauga. Įdarbinimo su pagalba paslauga pirmiausia teikiama žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, patys nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes.

Įdarbinimo su pagalba - tai socialinė paslauga, kurios tikslas - padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo, įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.

Taip pat skaitykite: Įdarbinimo subsidijos nepilnamečiams

Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, svarbu paminėti, kad įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas labai daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.

„Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia. Dar labai svarbu tai, kad visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus. Tai padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą. Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba“, - sako Pertvarkos projekto ekspertė.

Etapas	Veikla
Pasirengimas	Gyvenimo aprašymo ruošimas, pasiruošimas darbo pokalbiui
Palaikymas darbo metu	Lydimoji pagalba įsidarbinus, socialinių ir darbo įgūdžių apmokymas
Pagalba atliekant užduotis	Darbo asistento pagalba, jei reikia

Darbdavių požiūris ir iššūkiai

Apie tai, kokios yra psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, kalbamės su psichologu Linu Slušniu:

- Kas yra tie didžiausi sunkumai, su kuriais šiandien Lietuvoje susiduria dirbti norintys žmonės su psichikos negalia?

- Manau, pirmiausias ir pats didžiausias sunkumas yra pačių darbdavių požiūris į šiuos žmones. Kitaip tariant, nežinojimas, kad ir jie gali dirbti, vadovavimasis nepagrįstais stereotipais. Taip, faktas, kad jeigu darbuotojas turi psichikos negalią, prie jo reikia prisitaikyti. Bet tam visų pirma reikalingi ne tiek finansiniai, kiek žmogiškieji ištekliai.

Viskas priklauso, žinoma, nuo darbo pobūdžio. Bet faktas, kad tokiems žmonėms dažniausiai nereikia tiek daug fizinės aplinkos pritaikymo, kiek, pavyzdžiui, sėdintiems vežimėlyje, turintiems judėjimo negalią. Ko reikia iš darbdavio pusės, tai daugiau kantrybės ir supratimo. Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia.

Užimtumo įstatymo reforma ir subsidijavimas

Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn.

Neįgaliuosius įdarbinantys darbdaviai pastebi, kad nors ši sritis ir yra griežtai reglamentuota, tačiau akivaizdu, kad net ir elementarus žmogiškasis faktorius gali nulemti dirbančiojo priskyrimą grupei, kuriai bus taikomos menkesnės socialinės garantijos. Socialinėms įmonėms atstovaujantys darbdaviai sako, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis.

„Tokio pobūdžio sprendimus reikėtų daryti labai atsargiai ir iš visų pusių įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Manau, kad reikėtų vertinti ne tik finansinius aspektus, bet ir pačių darbdavių požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą, pasirengimą naujoms finansavimo sąlygoms. Pravartu būtų ir pačių žmonių su negalia atsiklausti. Mokslo tyrimai rodo, kad individualizuotos darbo suradimo ir palaikymo programos yra vienos efektyviausių.

Psichikos sveikata yra neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gerovės, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būseną. Ji daro didelę įtaką tam, kaip mes jaučiamės, mąstome ir elgiamės kasdieniame gyvenime. Psichikos ligos, deja, yra reiškinys, kuris egzistavo visais žmonijos istorijos laikotarpiais ir paveikia žmones visame pasaulyje, nepriklausomai nuo rasės, lyties ar socialinės padėties. Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų patiria vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus per savo gyvenimą. Šiems asmenims ir jų šeimoms dažnai tenka susidurti su įvairiais sunkumais, įskaitant visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities ir būtinybę prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Todėl labai svarbu, kad asmenys, patiriantys psichikos ir elgesio sutrikimus, gautų reikiamą paramą ir pagalbą, o jų šeimos būtų aprūpintos reikalingomis žiniomis ir palaikymu.

Šiandieninėje visuomenėje pastebimas tendencija, jog asmenų, susiduriančių su psichikos ir elgesio sutrikimais, skaičius nuolat auga. Tyrimai ir praktinė patirtis socialinėje srityje rodo, kad šie asmenys dažnai patiria sunkumų įveikiant kasdienius iššūkius, stresą, realizuojant savo gebėjimus mokytis ir produktyviai dirbti. Dėl šių priežasčių jiems gali būti sunku integruotis į visuomenę, išlaikyti harmoniją su aplinka ir siekti geresnės gyvenimo kokybės. Fiziniai ir emociniai svyravimai apsunkina net paprasčiausių sprendimų priėmimą ar kasdienių užduočių atlikimą. Be to, kyla iššūkių socialiniame gyvenime, tampa sudėtinga kurti santykius ir savarankiškai formuoti gyvenimą.

Visuomenė atlieka svarbų vaidmenį integruojant asmenis, patiriančius psichikos ir elgesio sutrikimus. Nepaisant nacionalinių pastangų gerinti šių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su stigmatizacija. Neigiamas požiūris ir nepagarbus elgesys apsunkina jų socialinę integraciją, adaptaciją ir galimybę jaustis bendruomenės dalimi. Kuo geriau suprantame iššūkius, su kuriais susiduria šie asmenys, tuo labiau galime mokytis priimti ir suprasti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2013-2030 m. psichikos sveikatos plane numatyta užtikrinti asmenims visapusišką, integruotą ir atsakingą sveikatos ir socialinę priežiūrą vietos bendruomenės lygmeniu. Svarbu suprasti, kad psichikos ir elgesio sutrikimai gali būti įvairaus sunkumo. Lengvus ir vidutinius sutrikimus turintys asmenys gali lengviau prisitaikyti ir integruotis į aplinką, o sunkius sutrikimus turintys asmenys yra visiškai priklausomi nuo juos prižiūrinčių asmenų.

Šeimos, prižiūrinčios sutrikimus turinčius asmenis, dažnai kreipiasi į socialines institucijas prašydamos kompleksinės pagalbos, kad galėtų tęsti įprastą gyvenimą, eiti į darbą, rūpintis kitais šeimos nariais, o sutrikimus patiriantis asmuo gautų visapusišką specialistų priežiūrą ir įgytų įgūdžių funkcionuoti visuomenėje.

Socialinio darbo metodų įvairovė

Dirbant su asmenimis, turinčiais sunkių psichikos ir elgesio sutrikimų, svarbu atsižvelgti į jų socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Kiekvienas asmuo suvokia jį supančią aplinką savaip, per sensorinių pojūčių sistemą. Paprastai šie pojūčiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje per stebėjimo, mokymosi ir žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, asmuo gali siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių. Stebint neįprastą elgesį, socialinis darbuotojas gali geriau suprasti asmens situaciją ir sensorinės integracijos sistemą. Tokiais atvejais neurologinė sistema gali būti sutrikusi, jautriau reaguodama į tam tikrus dirgiklius, tokius kaip garsūs garsai ar kvapai, kurie gali išprovokuoti neįprastą elgesį.

Įsivaizduokite, kad einate miško taku, mėgaujatės paukščių čiulbėjimu, jaučiatės ramiai ir staiga paukščių čiulbėjimas tampa toks garsus ir erzinantis, kad negalite susikaupti, oda pašiurpsta, kyla panika ir baimės jausmas. Tokį pojūtį gali patirti žmogus, kurio klausos sensorinė sistema yra sutrikusi. Tokio asmens nerimo lygis gali labai greitai pakilti ir sukelti paniką. Dėl organizme vykstančių procesų ir padidėjusio streso lygio, asmuo gali nesuvokti savo emocijų ir negalėti savarankiškai nurimti.

Tokiais atvejais labai svarbus bendradarbiavimas su artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas, galima pasiekti gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Šioje srityje svarbūs socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą individualų socialinės globos planą. Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato asmens socialinius įgūdžius, padeda palaikyti jo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti asmens stipriąsias puses ir įgalinti jį įveikti sunkumus, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi.

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių, kaip dirbti su negalią turinčiais asmenimis, ir sudaro individualų socialinės globos planą. Šį planą įgyvendinant taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai, tokie kaip socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas (teigiamai veikia fizinę ir psichinę būseną, mažina stresą, gerina nuotaiką), socialinių dirbtuvių metodas (darbinių įgūdžių stiprinimas), finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, poilsio metodas, motyvacinės sistemos metodas (skatina vidinę motyvaciją), tvarumo metodas (užtikrina aplinkosauginį stabilumą), aplinkos pažinimo metodas (geriau pažinti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą), lytiškumo ugdymo metodas (padeda jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir priimti atsakingus sprendimus), intermodalinis meno terapijos metodas (padeda spręsti emocines problemas ir lavinti darbinius įgūdžius), bendruomeniškumo metodas (skatina dalyvauti bendruomenės veikloje), advokacijos/vadybininko metodas (atstovauja asmenims ir padeda jiems ginti savo teises), saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas (padeda valdyti pavojingas situacijas) ir kiti individualizuoti metodai.

Konkrečių metodų taikymas

Atvejo aptarimo metodas padeda komandiškai atpažinti asmens gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius ir atskleisti stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi ir savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas socialinis darbas apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų asmens poreikius, atsižvelgiant į jo situaciją, poreikius ir galimybes. Svarbu nekelti per didelių lūkesčių ir kartu nenuvertinti asmens galių. Šiame procese svarbiausia tikėti tuo, ką darote, ir įkvėpti asmeniui pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas. Pavyzdžiui, jei asmuo dėl vaistų ir/ar sensorinių perkrovų retai šypsosi, didžiausias pasiekimas būtų išmokyti jį suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje ir kasdienių įgūdžių įgijimo procese.

Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas užtikrina asmens teises, orią ir saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą. Tai ypač svarbu dirbant su asmenimis, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra.

Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos yra labai skirtingos ir unikalios. Jiems labai svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas. Harmonija su aplinka ir savimi yra kiekvieno bendruomenės nario indėlis.

Socialinio darbuotojo vaidmuo ir kompetencijos

Socialinis darbuotojas yra svarbus pagalbos tinklo narys, padedantis rizikos grupėms ir kuriantis pridėtinę vertę valstybei. Šios srities specialistai turi būti gerai išsilavinę ir turėti platų žinių spektrą, apimantį sociologiją, psichologiją, edukologiją, teisę ir socialinę politiką. Taip pat svarbu žinoti ekonominius veiksnius ir pažinti trečiąjį sektorių.

Socialinio darbo studijų programos, tokios kaip siūlomos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, siekia parengti socialinius darbuotojus, gebančius profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms. Socialinio darbo studijas siūlo daugelis Lietuvos universitetų ir kolegijų. Dažnai studentai pasirenka šią specialybę turėdami natūralų norą padėti kitiems. Dar mokykloje jie gali išbandyti alternatyvias šio darbo sritis, savanoriaudami organizacijose ir dirbdami su žmonėmis.

Viena iš tokių studentų, Ieva Nekrošiūtė, studijuojanti socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, teigia, kad ją sužavėjo socialinio darbuotojo profesija ir ji nori atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Lietuvė neseniai grįžo iš studijų mainų programos „Erasmus“ Čekijoje, kur susipažino su socialinio darbo sektoriumi kitoje šalyje. Ji pastebėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek Čekijoje socialinių darbuotojų poreikis auga, tačiau Lietuvoje situacija yra geresnė dėl didesnės paklausos.

Grįžusi į mokslus Lietuvoje, Ieva pastebėjo, kad žmonėms labai trūksta empatijos. Vienas svarbiausių socialinio darbuotojo tikslų yra mažinti socialines atskirtis, o tai šiandien yra didelis iššūkis.

Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėjos Akvilės Virbalienės, darbas su žmogaus problemomis reikalauja begalinės empatijos, atsakomybės ir susikaupimo.

tags: #idarbinimas #su #psichikos #sutrikimais