Vis daugiau gyventojų sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia toliau dirbti. Tačiau kyla klausimas, ar dirbantys pensininkai turi mokėti mokesčius ir kokios jiems taikomos išimtys?
Dirbančių pensininkų situacija Lietuvoje
„Sodros“ duomenimis, dirbančių pensininkų skaičius nuolat auga. Pernai jų buvo 74 tūkst., o šiemet - jau 77 tūkst.
Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba:
„Esu elektrikas, dirbau įmonėje. Sulaukęs pensinio amžiaus iš darbo išėjau. Tačiau kaimynai, draugai, dažnai prašydavo jiems ką nors sutaisyti. Todėl nusprendžiau išsiimti individualią veiklą ir pradėjau vėl dirbti elektriku“.
Anot jo, per mėnesį prie atlyginimo pavyksta prisidurti kelis šimtus eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip įdarbinti darbuotoją?
„Visu etatu nedirbu, vos kelias valandas per dieną, o kartais viduryje savaitės leidžiu sau pasiimti išeiginę. Tačiau kartais prie pensijos pavyksta prisidurti ir 400 eurų ar daugiau“, - džiaugėsi vyras.
Jis tikino, kad iš pensijos pragyventų, tačiau sutaupyti jau nepavyktų. „O dabar taupau pinigus ir žadu remontuoti būstą“, - pasakojo vyras.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad „Sodra“ jį atleido nuo mokesčių. „Visas uždarbis atitenka man, mokesčių mokėti man jau nebereikia“, - sakė jis.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad sulaukus pensinio amžiaus net nekilo mintis išeiti iš darbo:
„Neįsivaizduoju, ką reikėtų veikti per dienas, todėl ir toliau dirbu buhaltere. Darbas man patinka, jį atlikti dar sugebu, nematau priežasčių, kodėl turėčiau išeiti“.
Taip pat skaitykite: Subsidijuojamo įdarbinimo sąlygos
Moteris tikino, kad beveik niekas nepasikeitė išėjus į pensiją. „Tiesa, dabar jau gaunu ir algą, ir pensiją. Tačiau daugiau pokyčių nėra. Toliau moku mokesčius, nuo jų niekas taip lengvai neatleidžia. Nors galėtų, dabar būdama pensininkė išlaikau ir kitus pensininkus, juk iš sumokėtų mokesčių mums mokamos pensijos“, - pastebėjo Jolanta.
Kada dirbantys pensininkai atleidžiami nuo mokesčių?
Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie, kurie dirba su individualia veikla. Taip pat išimtys taikomos tais atvejais, kai alga nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
„Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija. Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų“, - komentavo „Sodra“.
Anot jos, socialinio draudimo įmokų „grindys“ tai priemonė, kuri užtikrina socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą.
„Net jei žmogaus alga mažesnė nei MMA, darbdavys privalo sumokėti įmokų nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia“, - sakė „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Parama įdarbinant bedarbius
Savanoriškas įmokų mokėjimas
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos.
Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jei jie gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Kad būtų neskaičiuojamos įmokos, žmogus turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir dokumentus, kad gauna minėtą išmoką.
„Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas“, - atkreipė dėmesį „Sodra“.
Pensijų didėjimas dirbantiems pensininkams
Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija, arba netekto darbingumo pensija.
„Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo - jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo pensijos. Dirbantys pensininkai naujo dydžio pensijas gavo nuo kovo. Pensijos bus atnaujintos atsižvelgiant į praeitais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių“, - komentavo „Sodra“.
Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo kovo, sumokama taip pat priemoka už pirmuosius du šių metų mėnesius. Vidutinė pensija šiuo metu siekia 605-644 eurus.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė pensija | 605-644 eurai |
| Dirbančių pensininkų skaičius (pernai) | 74 tūkst. |
| Dirbančių pensininkų skaičius (šiemet) | 77 tūkst. |
Darbuotojo pensija - motyvavimo priemonė
„Darbuotojo pensija - tai motyvavimo priemonė, kuria darbdavys prisideda prie darbuotojo finansinės ateities, lėšas, kurios galbūt būtų skiriamos kaip priedas prie algos, pervesdamas į II ar III pensijų pakopos fondą, - aiškina Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovas. - Šį motyvavimo būdą vis dar siūlo labai nedaug įmonių, nors, mūsų atlikto darbuotojų nuomonės tyrimo duomenims, net 57% dirbančiųjų sako, kad papildomos darbdavio įmokos į jų pensijų fondą didintų prisirišimą prie bendrovės.
Gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ lengvatos
Pensijų fondo įmokoms įmonė neturi darbuotojo vardu sumokėti mokesčių, jeigu įmoka yra daroma į jo II arba III pakopos pensijų fondą. Tai reiškia, kad darbdavys gali darbuotojui skirti 68 proc. didesnę sumą, nei skirdamas tokias pačias lėšas priedui prie algos.
„Pavyzdžiui, jeigu darbdavys norėtų darbuotojui pervesti 100 Eur kaip premiją, įmonei dar reikėtų sumokėti su tuo susijusius „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčius, įskaitant sveikatos draudimo, garantinio fondo įmokas. Visi mokesčiai sudarytų 68 Eur. Tai reiškia, kad tokios premijos „biudžetas“ įmonei būtų 168 Eur. Išleidus tik 100 Eur, darbuotojui liktų kiek mažiau nei 60 Eur - likusią dalį sudarytų mokesčiai. O norint 100 Eur pervesti į pensijų kaupimo sąskaitą, dėl tokio pervedimo neprisidėtų jokie mokesčiai ir premijos biudžetas sudarytų 100 Eur“, - aiškina p.
Svarbu žinoti, kad į 25% nuo metinio darbuotojo darbo užmokesčio įmokų sumą kartu su įmokomis į pensijų fondą įeina ir gyvybės draudimo, papildomo sveikatos draudimo sumos. Jei ši riba yra viršijama, t. y.
Pasak p. Ruzgio, kadangi darbuotojo pensija nėra plačiai naudojama, darbdaviams kyla daug klausimų ir dėl to neretai nusprendžiama nesinaudoti šia darbuotojų motyvavimo priemone. Vis dėlto „Luminor investicijų valdymas“ vadovas teigia, kad šis įrankis nėra labai sudėtingas, ir ragina pasinaudoti galimybe mažais kaštais įsidiegti naują motyvacinę priemonę darbuotojams.
„Taip pat svarbu turėti omenyje, kad darbuotojo pensija nėra priemonė prisidėti prie darbuotojo algos per pensijų fondą, iš kurio vėliau galima išsiimti lėšas. Šio įrankio tikslas - ilgalaikis kaupimas, kuris parodo įmonės atsakomybę ir rūpestį savo darbuotojais“, - teigia p.
Darbo kodekso garantijos darbuotojams prieš pensiją
Pirmiausia, pastebi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė, svarbu žinoti, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai.
Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau, mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. Darbo teisės skyriaus vedėja I. senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį. darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių. darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį.
Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų.
Arba, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus. Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas, t. y.
Patarimas darbuotojui. Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą (t. y.
Paaiškinta nauja 6000 USD vyresnio amžiaus asmenų mokesčių atskaita
tags: #idarbinant #pensininka #kokie #mokesciai