Lietuvos mokslo taryba (LMT) atlieka svarbų vaidmenį finansuojant ir plėtojant mokslinius tyrimus Lietuvoje, ypač humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. LMT siekia užtikrinti, kad Lietuvoje būtų vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai įvairiose mokslo kryptyse. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius socialinių mokslų uždavinius ir LMT veiklą, susijusią su šių uždavinių įgyvendinimu.
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijos kontekstas
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijos rengimo darbo grupės parengti dokumentai publikuojami specialiame leidinyje. Per pusantrų veiklos metų grupė išanalizavo Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų vidaus padėtį, tarptautinės, ypač Europos Sąjungos, mokslo politikos kontekstą, apibūdino globalines nagrinėjamų mokslo krypčių raidos tendencijas ir parengė pluoštą šių mokslų plėtrai būtinų oficialių dokumentų, iš kurių svarbiausias buvo Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijos projektas.
Knyga susideda iš trijų dalių. Pirmojoje skelbiama keletas atraminių studijų, kuriose nagrinėjami svarbiausi Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų aplinkos dalykai: bendrosios šiuolaikinės humanistikos plėtros tendencijos (L. Donskis, „Humanitariniai ir socialiniai mokslai XXI amžiuje: naujieji iššūkiai“), Europos Sąjungos mokslo erdvė (A. Glosienė, „Humanitariniai ir socialiniai mokslai Europos mokslinių tyrimų erdvėje“), dabartinės Lietuvos mokslo politikos prielaidos (G. Viliūnas, „Humanitariniai ir socialiniai mokslai šiandieninėje Lietuvos mokslo politikoje“), vienas iš perspektyvių humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros skatinimo institucinių modelių (A. Krupavičius, „Priešakinių tyrimų institutai“).
Antrojoje dalyje pateikiamos devyniolikos svarbiausių Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų krypčių ir šakų apžvalgos, kurias parengė grupės nariai ir papildomai pasitelkti ekspertai. Trečiojoje dalyje publikuojamas svarbiausias grupės parengtas dokumentas - Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategija.
Strategijos turinys: misija, tikslai ir prioritetai
Strategijoje pateikiami Lietuvos HSM misija, vizija ir plėtros prioritetai. Strategijos rengimo kontekstas apima situacijos analizę, situacijos modelį, aplinkos analizę, išteklių analizę ir SSGG matricą. Pateikiama strategijos santrauka, artimiausi strateginės plėtros tikslai ir uždaviniai. Strategijos rengėjai ir aprobacija dokumentuose aiškiai nurodyti.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir humanitariniai mokslai LSMU
Siekiant tiksliau apibrėžti HSM plėtros tikslus ir uždavinius, dera skirti dvi glaudžiai susijusias mokslinės veiklos puses: žinių kūrimo (generavimo) ir žinių taikymo kontekstus. Generavimo ir taikymo kontekstai reiškiasi bet kurioje žmogiškos veiklos srityje. Jie sąveikauja ir lemia sociokultūrinį veiklos prasmingumą. Kiekviena iš šių pusių turi sau būdingus tikslus, uždavinius, savitus efektyvumo kriterijus.
HSM vieta nacionalinėje ir ES mokslo politikoje
Atidžiau peržiūrėjus Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinius dokumentus, brėžiančius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) strategines gaires, susidaro įspūdis, kad strateginėse MTEP plėtros vizijose humanitariniams ir socialiniams mokslams (HSM) skiriama akivaizdžiai per mažai dėmesio. Atrodo, kad socialinis bei kultūrinis raidos matmuo ligi šiol nėra suvokiamas kaip integralus šalių plėtros sandas, kad jis nėra įsitvirtinęs politinio bei akademinio elito atstovų, rengiančių strateginius šalies raidos planus, mąstysenoje.
Kiek geriau nuteikia Europos Sąjungos 7-oji Bendroji mokslinių tyrimų programa, kur socialiniai ir humanitariniai mokslai sudaro atskirą, tegul ir menkiausiai finansuojamą mokslinių tyrimų sritį. Šiuo požiūriu taip pat maloniai išsiskiria Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga (2001 m.). Tačiau Lietuvos strateginiuose plėtros dokumentuose pateikiamoje MTEP ir HSM plėtotės tikslų ir uždavinių sampratoje neišvengta trūkumų.
Problemos ir prieštaros vertinimo sistemoje
Kalbant apskritai apie Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategines gaires brėžiančius dokumentus, galima teigti, kad juose vyrauja dėmesys taikomajai mokslinių tyrimų paskirčiai. Dėl šios aplinkybės pagrindinė mokslo misija - žinių kūrimas - lieka lyg ir šešėlyje, o siūlomos priemonės mokslo tyrimų sistemos plėtrai skatinti esti ne visada tikslingai nukreiptos į kūrybinio mokslinių tyrimų potencialo stiprinimą.
Dėmesio stoka žinių kūrimo ir žinių taikymo kontekstų skirčiai, jų savitumui ir sąveikai ryškėja ir mokslo administravimo lygmenyje. Tokiai nuomonei pagrindą teikia Vyriausybės patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika bei švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Mokslo ir studijų institucijų mokslinės produkcijos formaliojo vertinimo metodika.
Taip pat skaitykite: SHMMF: 10 metų istorija
Vertinant HSM produkciją, nepagrįstai atmetami vadovėliai, mokslo populiarinimo darbai. Metodikos kūrėjų požiūriu, kiti taikomosios paskirties mokslo darbai - mokslo šaltinių publikacijos, mokslo veikalų vertimai, taikomieji mokslo leidiniai, sudaryti mokslo darbai - nusipelno itin menkų balų, ypač jei neturi tituluotų duomenų bazių ar leidyklų žymos. Į vertinimo akiratį, atrodo, nebepatenka daugelis kitų su mokslo žinių taikymo kontekstu susijusių mokslinės veiklos pusių: žinių perteikimas jaunajai kartai mokymo, studijų procese; ekspertinė tyrėjų veikla, rengiant, konsultuojant ar ekspertuojant įvairius valstybinės ir visuomeninės paskirties politinius, socialinius, kultūrinius projektus, programas, teisinius dokumentus, mokslo veikalus ar studijų reikmėms skirtus darbus; dalyvavimas konferencijose bei kitokiuose renginiuose, padedančiuose skleisti žinias, ugdyti žinioms imlią asmenybę bei visuomenę.
Taip veriasi praraja tarp HSM ir visuomenės, kertami šios srities mokslinių tyrimų saitai su sociokultūrinio gyvenimo erdve ir jos reikmėmis. Kitas HSM tyrimus, ir ne tik juos, trikdantis formaliosios Metodikos bruožas yra tas, kad kai kurie joje numatyti mokslinės produkcijos vertinimo reikalavimai nėra prasmingai pajungti tiems tikslams, kurių siekiama juos taikant.
Finansavimas ir LMT priemonės
LMT parengė XIII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams 2024-2027 metais įgyvendinti nuostatas. Mokslininkų grupių projektų kvietimai skelbiami nuo 2010 m. Tai priemonė mokslininkui ar mokslininkų grupei konkursiniu būdu gauti finansavimą moksliniams tyrimams atlikti. Nuo 2018 m. XIII kvietimo mokslininkų grupių projektams įgyvendinti planuojama skirti apie 21 mln. eurų.
LMT, siekdama užtikrinti sklandų paraiškų teikimą modernesnėje ir efektyvesnėje elektroninėje sistemoje, kvietimą teikti paraiškas paskelbs vėliau, planuojama - iki 2023 m. spalio pabaigos. Kvietimo lėšos: ~21 mln. eurų. Projekto biudžetas: ne didesnis nei 200 tūkst.
Prioritetinės sritys kvietimuose
- I. Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų.
- II. Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų.
- III. Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų.
- IV. Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų.
Humanitarinių ir socialinių bei gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių konkursų paraiškos bus vertinamos atskirai. Pareigybė, į kurią numatyta įdarbinti I-III pakopos studentą, visą projekto įgyvendinimo laikotarpį turi būti išlaikyta ne mažesniu, nei numatytas paraiškoje, darbo (val.) krūviu.
Taip pat skaitykite: KTU Edukologijos studijos
LMT kaip institucija: teisinis ir organizacinis pagrindas
Lietuvos mokslo taryba yra ekspertinę ir patariamąją funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais atliekanti ir pagal savo kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai - teikti valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus, išvadas bei rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei.
Lietuvos mokslo taryba organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūros bei mokslininkų stažuotojų ugdymo vertinimus.
Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslo tarybos nuostatus tvirtina ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas, Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas ir administracija. Administraciją sudaro Mokslo fondas ir kiti padaliniai.
Valdyba yra kolegialus Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Valdybą sudaro 7 nariai, iš jų ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. Valdybą 5 metų kadencijai skiria Vyriausybė. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas yra vienasmenis Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką 5 metų kadencijai Vyriausybės teikimu skiria Seimas.
LMT finansuojami HSM projektai: pavyzdžiai ir indėlis
LMT finansuoja įvairius projektus, apimančius skirtingas socialinių mokslų sritis. Šie projektai prisideda prie Lietuvos kultūros ir socialinės raidos supratimo. Štai keletas pavyzdžių: projektas, tiriantis Lietuvos alternatyvios muzikos ir kultūros festivalių raidą nuo 1987 m. "Roko maršas" iki šių dienų festivalių "Mėnuo Juodaragis", "Kilkim Žaibu", "Darom" ir kt. Šie projektai prisideda prie Lietuvos kultūros ir socialinės raidos supratimo.
Socialinių mokslų reikšmė ir prioritetai plėtroje
Socialiniai mokslai atlieka svarbų vaidmenį visuomenės pažinimo ir plėtros procesuose. Jie padeda suprasti socialinius reiškinius, analizuoti visuomenės problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. Palyginę Europos Sąjungos 7-je Bendrojoje programoje pateiktą HSM mokslų paskirties sampratą su Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijoje (2004) nurodyta HSM misija, matome, kad abiejuose dokumentuose kreipiamas dėmesys tiek į žinių generavimą ir su tuo susijusią HSM paskirtį, tiek į žinių, tyrimo rezultatų taikymą, pabrėžiant jų indėlį į krašto ar Europos sociokultūrinę plėtrą.
Praktiniu požiūriu HSM indėlis apima žinių perteikimą mokymo procese, ekspertinę veiklą rengiant politinius ir socialinius projektus, dalyvavimą konferencijose bei kitokiuose renginiuose, kurie leidžia skleisti žinias ir ugdyti žinioms imlią visuomenę. Tokiu būdu HSM stiprina sociokultūrinius ryšius ir prisideda prie darnios visuomenės vystymosi.
Finansiniai iššūkiai ir jų istorinis kontekstas
Nekaip nuteikia aptariamiems mokslinių tyrimų valstybinio administravimo dokumentams būdingas atotrūkis tarp valstybės geidžiamų rezultatų ir įdedamų pastangų, noras gauti iš mokslinių tyrimų didžiulius dividendus minimaliai investuojant. Kad šis teiginys neatrodytų iš piršto laužtas, pateiksiu keletą statistinių duomenų apie šalies finansinių rodiklių dinamiką 1998-2006 m. Mokslo ir studijų finansavimui skiriamos lėšos nuo 1998 metų nusmuko nuo 1,24 proc. BVP iki 0,87 proc. BVP (2006 m.), nors per šį laikotarpį šalies BVP padidėjo bemaž 75 procentais. Penkių mokslo institutų (keturių humanitarinių ir Socialinių tyrimų instituto) finansavimas nuo 1999 metų iki 2006 m. sumažėjo daugiau kaip 100 tūkst. litų, nors valstybės biudžetas per šį laikotarpį išaugo 2,5 karto.
Šie duomenys verčia manyti, kad į strateginiuose dokumentuose nurodytus MTEP plėtotės siekius valdžios sluoksniuose kol kas žiūrima kaip į iš esmės niekuo neįpareigojančias deklaracijas. Ryškesnio proveržio humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros srityje, matyt, galima tikėtis tik pašalinus įgyvendinamos HSM politikos, mokslo sistemos administravimo spragas, kurias šalies akademinė bendruomenė yra gana aiškiai suvokusi ir įvardijusi.
HSM krypčių apžvalga (paminėtos sritys)
Strategijoje ir prie jos prijungtuose darbuose aptariamos šios pagrindinės HSM kryptys: antropologija, architektūrologija, dailėtyra, edulogija, ekonomikos mokslas, etnologija, filosofijos mokslas, tautosakos mokslas, istorijos mokslas, kalbotyra, komunikacijos ir informacijos mokslai, literatūros mokslas, muzikologija, politikos mokslai, psichologija, sociologija, teatrologija, teisės mokslas, vadyba ir verslo administravimas.
Pavyzdinės publikacijos ir tyrimai, susiję su HSM
- Apie besiplečiančią etnologinių tyrimų erdvę ir galimybes Lietuvoje. Lietuvos etnologija 2021, 21 (30), 207-217.
- Architektūros politika: tarp "politics" ir "policy". Acta Academiae Artium Vilnensis 2015.
- Doktorantūros kokybės gerinimo metodika Mykolo Romerio universitete. Viešoji politika ir administravimas 2008.
- Geografinės informacijos skaitymas edukacinės komunikacijos požiūriu. Informacijos mokslai 2007.
- Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
- Rankraštinis paveldas ir istorinė atmintis. Rankraštinis paveldas Lietuvos kultūroje ir istorinėje atmintyje. Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2006.
Rekomenduojamos priemonės HSM stiprinimui
Ryškesniam HSM proveržiui būtina spręsti administracines ir finansines spragas, geriau subalansuoti žinių kūrimo ir taikymo prioritetus vertinimo sistemose, pripažinti ir skatinti taikomuosius bei populiarinimo darbus, taip užtvirtinant mokslinių tyrimų ryšį su visuomene. Turi būti kryptingai stiprinami kūrybinio mokslinių tyrimų potencialai, siekiant išlaikyti ir didinti HSM indėlį į sociokultūrinę šalies plėtrą.
Trumpa strategijos rengimo kronika
EN: The present book publishes the documents prepared by the Working Group for the Strategy for Development of Lithuanian Social Sciences and Humanities. In one and a half years the Group analysed the situation of humanities and social sciences in Lithuania, the context of international and especially EU science policy, described the key global tendencies of development of analysed science branches, and prepared the official documents necessary for the development of these sciences, most important of which was the Project of the Strategy for Development of Lithuanian Humanities and Social Sciences. The book is comprised of three parts. The first presents several supporting studies that analyse the essential subjects of Lithuanian humanities and social sciences.
| Renginys / Dokumentas | Turinys |
|---|---|
| Strategijos knyga | Tris dalis: atraminės studijos, krypčių apžvalgos, strategijos projektas |
| LMT kvietimai | Paraiškų finansavimas mokslininkų grupėms, ~21 mln. eurų, projektas iki 200 tūkst. |
| Vertinimo metodika | Formalusis vertinimas orientuotas į žinių generavimą, menkai vertina taikomuosius darbus |
tags: #humanitariniu #ir #socialiniu #mokslu #strategija #2004