Deklaruojant pajamas, kiekvienas gyventojas gali skirti 1,2% savo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą pasirinktai organizacijai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai ataskaitą.
Paaiškėjo, jog Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skyrė beveik 200 tūkstančių eurų, kurie bus išdalinti kiek daugiau nei 400 įvairių organizacijų. Daugiausia paramos skirta gyvūnų gerovės tarnybai „Pifas“, kuri gaus beveik 12 tūkstančių eurų.
Šio įrašo tikslas - pakalbėti apie fainiausią deklaracijų sezono dalį - galimybę kam tik norit skirti 1,2% savo gyventojų pajamų mokesčio.
Seimas užsimojo iš mokyklų, religinių bendruomenių bei sodininkų, daugiabučių, garažų ar kitų gyventojų bendrijų atimti paramą, kurią savo nuožiūra buvo galima skirti jau sumokėjus gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dabar gyventojai savo 1,2 proc. GPM galės skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).
Kodėl Svarbu Skirti Paramą Gyvūnų Globos Organizacijoms?
Neseniai Lietuvoje vykdytos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis augintinių neženklinančių gyventojų sakė nematantys reikalo to daryti, mat jų gyvūnas niekuomet neišeina iš namų. Kuomet kalbama apie namie laikomus ir į gatvę neišleidžiamus gyvūnus, dažniausiai omeny turimos katės. Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį, jog iš visų į globos namus patenkančių gyvūnų vos keli procentai būna paženklintų mikroschema, tačiau kol kas tarp jų - tik šunys.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
„Paženklintų kačių nesame turėję“, - sakė S. Nepaisant savo prigimtinio vikrumo, vienas labiausiai paplitusių scenarijų, kaip katės atsiduria lauke - iškrinta per balkonus. Gyvūnai nuslysta nuo metalinių balkonų turėklų ar palangių, į kurias negali įsikabinti nagais. Pasitaiko, kad katės iškrinta gaudydamos paukštį ar kokį vabzdį.
„Esu girdėjusi pasakojimą, kaip jauna smalsi katė bežaisdama namie įsigudrino įkišti galvą į tuščią skardinę nuo konservuotų kukurūzų, o nebegalėdama galvos ištraukti, besiblaškydama po visus namus, galiausiai nusigavo iki atviro balkono ir pro jį iškrito. Ji pasidalijo ir kita istorija apie katę, kuri vos nepaspruko pro lauko duris.
Šeimininkai išvažiavo atostogų ir pasirūpinti gyvūnu paprašė giminaičio, o šiam įeinant pro buto duris katė nepastebėta šmurkštelėjo į laiptinę. Namie gyvūno neradęs žmogus nusprendė, jog katė slapstosi nuo menkai pažįstamo žmogaus, todėl jos pernelyg ir neieškojo, papildė ėdalo ir vandens atsargas ir išėjo, paskui save užrakindamas duris. Katę pamatė tik prie lauko durų, laimei, dar laiptinėje, todėl parnešė ją atgal į namus. Jei kas būtų gyvūną išleidęs ar tiesiog laiptinės durys būtų buvę nesandarios, katė būtų atsidūrusi gatvėje, o giminaitis kitą kartą būtų sugrįžęs tik po dienos kitos.
„Tai šias istorijas pasakoju norėdama parodyti, kad net ir pačiam atsakingiausiam gyvūno savininkui gali nutikti visko, nes gyvūnas nėra prognozuojamas, o gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre yra galimybė apsidrausti nuo panašių nelaimių, netikėtumų. Manau, kad galvojimas, jog blogi, kvaili dalykai nutinka tik kitiems, yra naivus ir truputį arogantiškas. Blogų dalykų nutinka visiems.
Klasika jau tapęs gyvūnų pabėgimo scenarijus - be narvų gabenami katinai ar net šunys iššoka iš stovinčių ar trumpam stabtelėjusių automobilių. Pavyzdžiui, sustojama degalinėje ir gyvūnas per praviras dureles ar langą išsiveržia laukan. Taip pabėga ne tik katinai, bet ir šunys, kurie paprastai laikosi prie šeimininko.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
„Pavyzdžiui, yra nutikę, kai paskui šeimininką išbėgusį šunį čia pat partrenkė automobilis. Laimei, lengvai, tačiau gyvūnas išsigando ir, vos pašokęs ant kojų, spruko į mišką neatsigręždamas“, - pasakojo B. Kymantaitė. Svetimoje aplinkoje atsidūręs ar išgąsdintas gyvūnas vadovaujasi instinktais - bėga arba slepiasi, arba daro ir viena, ir kita. Pasak „Linksmųjų pėdučių“ vadovės S. Ne tik rujojanti kalė, bet ir kiškis ar stirna gali būti priežastis, dėl kurios palaidas vedžiojamas gyvūnas pasileis bėgte.
Pasak prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovės Nadeždos Makuševos, taip ypač dažnai nutinka medžioklinių veislių šunims, kurių instinktai vytis grobį - ypač stiprūs: „Žmonės paleidžia šunį miške, o tas nusiveja kokį gyvūną ir neberanda kelio atgal. Tarp kitų šuns praradimo, jo pabėgimo priežasčių N.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebi, jog šių dienų rykštė - gyvūnų „gelbėtojai“, kurie, pamatę šunį ar katiną gatvėje be šeimininko, pernelyg paskuba jį gabendami į prieglaudą. Nors šeimininkas gali būti čia pat, tik, pavyzdžiui, užsiplepėjęs telefonu ir kiek nutolęs, už kampo ar už kalniuko. Gali būti, jog gyvūnas taip ir gyvena - palaidas, bet turi namus, į kuriuos sugrįžta.
„Suprantu, kad žmonės taip elgiasi tik gero norėdami, tad jei įtariama, kad jis - pasimetęs, nereikia pernelyg skubėti. Nepakanka matyti gyvūną kelias minutes ar pusvalandį. Būtų gerai pabūti su gyvūnu ilgiau ar jį pasekti, paėjėti kartu su juo - galbūt jis nuves iki kiemo, kur gyvena, ir dubens, iš kurio ėda“, - sakė B. Visgi galiausiai, jei gyvūnas atsiduria prieglaudoje ir yra paženklintas mikroschema, jis labai greitai sugrįžta į namus, pas savo šeimininkus.
Žinoma, prieglaudose gyvūnais rūpinamasi, kiek tik išgalima, tačiau jokia prieglauda neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų. Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Deklaruojant pajamas, gali iškilti klausimas - tai kam gi skirti 1,2% paramą? Kažkada kalbantis draugė užsiminė apie idėją sudaryti sąrašą organizacijų, kurioms galite skirti tuos 1,2%:
- VšĮ „Kaimo grandinė”, Vilnius - tai Vilniuje veiklą vykdanti gyvūnų globos organizacija, registruota gyvūnų globėjų sąraše.
- VšĮ „SOS gyvūnai“, Vilnius - tai 2008 m.
- VšĮ „Šlapia nosytė“.
- VšĮ „Penkta koja”, Kaunas, Jonava - privati gyvūnų prieglauda, kurios misija - nuolat humaniškomis priemonėmis, t.y.
- Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacija.
- Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija.
- Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“, Kėdainių r.
- VšĮ „Tušti narvai“, vienija žmones, kurie mano, jog reikia pagerinti fermos gyvūnų situaciją.
- VšĮ „Trys paršeliai“, saugūs namai „fermos“ gyvūnams.
Tikiuosi, kad šis sąrašas padės apsispręsti ir kiekviena iš šių organizacijų sulauks taip jai reikalingos paramos. Taip pat kviečiu pasidalinti šia informacija tam, kad paaukoti nepamirštų nė vienas, galintis tai padaryti.