Gyvūnų globa - tai veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę (laukinius gyvūnus). Globojami visi naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai. Gyvūnų globa yra vienas būdų, padedančių užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų gyvūnų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai. Kartu tai yra būdas pagelbėti laukiniams gyvūnams atsidūrus žmonių gyvenamoje teritorijoje, kai gresia pavojus jų ar žmonių sveikatai arba gyvūnai trukdo žmonių veiklai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) globoja Rokiškyje vyksiančią šventę. Čia bus pagerbiami labiausiai gyvūnų globa besirūpinantys žmonės, veiks naminių gyvulių ir paukščių turgus, pasirodys žvėrelių cirkas, naminių gyvulių paradas. Pasak VMVT direktoriaus Kazimiero Lukausko, kol kas Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra nemažai beglobių šunų ir kačių. Pasitaiko atvejų, kai gyvuliai laikomi netinkamai, jiems trūksta pašarų. Dabar transportuojant gyvulius reikalaujama patogesnių pakrovimo ir iškrovimo sąlygų, didesnio ploto ir trumpesnių kelionių.
Gyvūnų prieglauda
Gyvūnų Gerovės Metai
Seimas ateinančius 2022-uosius paskelbė gyvūnų gerovės metais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į sudėtingą gyvūnų padėtį mūsų šalyje ir mechanizmo, skirto gyvūnų apsaugai, stoką. Žinoma, kad pastaraisiais metais buvo atskleista ir paviešinta daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškintos nelegalių veisyklų praktikos, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose veiksmai.
Siekiant šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą, skatinti domėtis ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką, 2022-uosius pasirinkta skelbti Gyvūnų gerovės metais. Gruodžio 1-ąją Vyriausybė patvirtino Gyvūnų gerovės metų minėjimo planą.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Ypač didelis dėmesys planuojamas skirti tobulinant teisinę sistemą bei gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus. Dėl to, bus organizuojami nuotoliniai mokymai suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams, laukinių gyvūnų laikytojams. Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba 2022 m. Gyvūnų gerovė turėtų būti aktuali tema daugeliui veiklos sričių, tačiau kol kas bene didžiausias įsitraukimas ir aktyvumas pastebimas gyvūnų globos organizacijų tarpe.
Diskusijos apie gyvūnų gerovę dažniausiai atspindi individų požiūrį į gyvūną, jo vietą gyvų padarų hierarchijoje bei toje pačioje visuomenėje, kartu, požiūrį į gyvūnų apsaugos būtinybę ar gyvūnų teises. Gyvūnų gerovės tematika svarbi ne tik politiniu ar teisiniu atžvilgiu, tačiau ir bioetiniu.
Gyvūnų gerovė
Teisės Aktai ir Iniciatyvos
Žemės ūkio ministerijos tarpinstitucinė darbo grupė Vyriausybei siūlo per 2021 m. parengti ir priimti teisės aktų projektus dėl privalomo gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre nuo 2022 m. Darbo grupės vadovas, žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie milijonas neženklintų gyvūnų.
Valstybinio gyvūnų augintinių registro duomenimis, šiuo metu iš daugiau nei milijono Lietuvoje laikomų šunų ir kačių paženklinti yra tik 12 procentų šių gyvūnų. Vyriausybei taip pat siūloma parengti Administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio „Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės“ pakeitimą, reglamentuojantį pareigūnų patekimo į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Darbo grupė mano, kad tinkamai ir atsakingai elgtis su gyvūnais būtina pradėti mokyti nuo mažens, tad gyvūnų gerovės klausimai turėtų būti nagrinėjami ir mokyklose, todėl siūlo šiai temai mokymo programoje nuo 4 iki 11 klasių skirti bent 2 akademines valandas kasmet.
Gyvūnų globa Lietuvoje
Gyvūnų Globos Organizacijos
Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška. Organizacijų veikla gali būti finansuojama iš paaukotų lėšų, t. p. savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Kai kurios gyvūnų globos organizacijos vykdo ir laukinių gyvūnų globą urbanizuotose teritorijose.
2022 Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų.
Valstybės institucijos t. p. iš dalies atlieka gyvūnų globos funkcijas. Šias funkcijas sudaro gyventojų skundų ir pranešimų registravimas, gyvūnų buvimo ir laikymo vietų apžiūra ir patikra, žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymas, pažeidėjų sulaikymas, reikalui esant gyvūnų konfiskavimas, tinkamų prieglaudų suradimas tolimesnei globai. Šias funkcijas Lietuvoje vykdo policija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Naminiai gyvūnai (daugiausia augintiniai - katės ir šunys), jei jie yra benamiai, surenkami ir atiduodami į prieglaudas.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Gyvūnų globos diena
Laukinių Gyvūnų Globa
Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę. Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas, t. y. neturėtų būti imamas ar kaip nors gelbėjamas, nes gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija.
Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami. Bet kokiu atveju pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo. Nepatartina patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis ar gali sužeisti jį liečiantį žmogų.
Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais. Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).
Mažinant beglobių gyvūnų skaičių vykdoma gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevencija.
Gyvūnų globa ir prevencija
Gyvūnų Teisės
Gyvūnų teisės - iš įvairių etikos pozicijų grindžiama idėja. Gyvūnų teisės įstatymuose. Jungtinės Karalystės Gyvūnų gerovės įstatymas. Gyvūnų teisės politikoje. Politinės partijos, aiškiai pasisakančios už gyvūnų gerovę ir gyvūnų teises.
Šiuolaikinė gyvūnų teisių samprata kilo iš ilgų debatų dar nuo antikos laikų tarp teigiančių. Gyvūnų globėjo pareigos: patikrinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę.
Gyvūnų gerovė yra vertinama atsižvelgiant tiek į fizinę, tiek ir į psichologinę gyvūno būseną.
Eksperimentai su Gyvūnais
Eksperimentai su gyvknais visame pasaulyje yra atliekami jau daugyb mets, o pasiekti rezultatai yra stulbinantys. Turbkt retas ia mkss vaistais numalains skausm, iagijs po ligos, skmingai pabuds ir pasveiks po chirurgins operacijos ar naudodamas kosmetikos priemones, susimsto, kad dkingas turi bkti ne tik medikams, vaistininkams ar mokslininkams, bet ir gyvknams. Kodl? is skmingi biologiniai bei medicininiai tyrimai buvo atlikti ir geriausi gydymo metodai pasiekti kaip tik remiantis eksperiments su gyvknais duomenimis.
Su~inoti vaists poveik/, nustatyti cheminis med~iags saugum, tobulinti chirurgin technik ar ligs gydym visa tai daroma tik atliekant eksperimentus su gyvknais. Eksperimentuose paaukots gyvkns dka, daugelis ~monis gali gyventi, d~iaugtis pagerjusia gyvenimo kokybe. is veisl. `iuo metu jau daugelyje pasaulio aalis yra priimti eksperimentus su gyvknais reglamentuojantys teiss aktai.
Magistro darbo tikslas ir u~daviniai. Magistro darbo objektas. Tyrimo metodai. Raaant a/ magistro darb naudoti sistemins analizs, dokuments analizs bei apibendrinimo metodai. Magistro darbo struktkra. Magistro darb sudaro /vadas, trys dalys suskirstytos / poskyrius bei iavados.
Eksperimentų Su Gyvūnais Istorija
Manoma, jog pirmieji eksperimentai su gyvknais buvo atliekami antikinje Graikijoje. Pirmajame medicinos rankraatyje - ,,Corpus Hippocraticum (apie 400 m. pr. m. e.) - apraayti keli gyvkns panaudojimo pavyzd~iai. Gyvknai buvo naudojami tam, kad bkts galima geriau suprasti ~mogaus kkno funkcijas, fiziologij, su~inoti apie ligas ir js gydymo bkdus bei medikamentus. To meto mokslininkai iakl hipotez, kad ~monis ir gyvkns organizmai panaaks, todl tai, kas atrasta eksperimentuose su gyvknais, galima pritaikyti ir ~monms.
Senovs Romos gydytojas Klaudijus Galenas (130 200 m.) gyvkns skrodimo duomenis panaudojo ~mogaus kkno sandarai apraayti ir pirmasis pradjo biologinius eksperimentus su gyvknais. Jis tyrinjo arterin kraujotak, darydamas eksperimentus su kiaulmis ir be~d~ionmis. `ie jo eksperimentai buvo svarbks ne tik to meto, bet ir vlesnei medicinos praktikai.
Nuo XVI a. ia u~draud ~monis skrodimus, kurie bkts galj prisidti prie biologinis ir fiziologinis ~inis apie ligas, todl buvo naudojami gyvknai. Did~ioji dalis medicinos istoriks sutinka, kad ankstyvosios ~inios apie ~mogaus fiziologij atjo ia to, kad buvo studijuojami gyvknai (1628 m. W. Harwey s pademonstravo kraujo cirkuliacij, 1667 m. R. is funkcionavim, 1733 m. S. Hale s kraujo spaudimo matavim).
Studijos apie gyvknus pltsi XVII XVIII a., o su jomis daugjo ir eksperiments su gyvknais. Tuo metu dar nebuvo atrasti anestetikai, todl did~ioji dalis eksperiments vyko be nuskausminimo. Tokia praktika patiko ne visiems ir imta kalbti, kad atlikti eksperimentus su gyvknais tokiu bkdu yra ~iauru ir nehumaniaka. Nerimas buvo iareikatas skirtingais bkdais: 1713 m. viename Anglijos laikraatyje buvo iaspausdinta A. Pope es priea ~iaurumus eksperiments metu; 1751 m. W. Hogarth s sukkr gravikras, kurias pavadino Keturios ~iaurumo stadijos.
M. XIX a. po~ikris / gyvknus m keistis: buvo bandoma apriboti ~mogaus veiksmus ianaudojant gyvknus ir plsti gyvkns moralines teises, o 1802 m. Yra duomens, kad apie 1840 m. pranckzs fiziologas P.J. M. Flourens as bandymo metu sukkr narkoz.
1860 m. atsiranda anestetikai, taip pat pradedamas naudoti eteris arba chloroformas, kurie suma~ina gyvkns skausm eksperiments metu. Imta pri~ikrti ar mokslininkai atlieka eksperimentus naudodami nuskausminimo priemones. Taigi, dmesys eksperimentiniams gyvknams iaaugo, imta rkpintis js gerove.
Dl vivisekcijos panaikinimo XIX a. antroje pusje m kurtis antivivisekcins organizacijos. Pirmoji antivivisekcin organizacija ,,Viktorijos gatvs draugija (angl.Victoria Street Society) /kurta Jungtinje Karalystje 1875 metais. `iuo metu gyvkns gynimo organizacijs yra visame pasaulyje, tai rodo, kad ~monms nra vis vien ir jie reaguoja / nehumaniak elgiasi su gyvknais.
1822 m. buvo priimtas pirmasis /statymas Europoje baud~iantis gyvkns kankintojus; 1824 m. Londone /kurta pirmoji gyvkns globos draugija, jos /kkrjas R. Martinas; 1874 m. kasmetiniame brits medicinos asociacijos susitikime buvo diskutuojama apie eksperimentus su gyvknais; 1875 m. pradtas inicijuoti /statymo projektas, kuris ragino reguliuoti eksperimentus su gyvknais, o 1876 m. jis buvo priimtas ir vadinosi Dl ~iauraus elgesio su gyvknais. `is aktas buvo pirmasis pasaulyje, kuris reguliavo eksperimentus su gyvknais.
1975 m. R. Ryder ialeido knyg Mokslo aukos ir /ved nauj termin specizmas, kuris buvo /vardintas kaip diskriminacijos forma, kai nepateisinamai siekiama privilegijs vienai gyvs bktybis rkaiai, kits at~vilgiu. Specizmo kritikai nesutinka, kad gyvknai yra ma~iau svarbks ir neturi tiek teisis kaip ~mons.
Alternatyvos eksperimentams su gyvūnais
Teorijos Apie Gyvūnų Teises
Viena tradicinis teorijs, kuri remiasi Dekarto filosofija, gyvknus traktuoja kaip /rankius ar priemones. Anot Dekarto, gyvknai yra tik nesmoningos maainos, su kuriomis ~mogus gali elgtis savo nuo~ikra. io ir Kanto filosofija teigia, kad su gyvknais negalima elgtis ~iauriai, nes tai menkina pat/ ~mogs. Moderniosios teorijos kovoja u~ gyvkns gerov ir teises.
Modernioji gyvkns gerovs teorija teigia, kad ~mogaus pareiga yra gerbti gyvknus, stengtis ma~inti eksperimentus su jais ir ieakoti tam alternatyvis bkds, taip pat ma~inti gyvkns fizin/ ir kitok/ ianaudojim. Moderniosios gyvkns teisis teorijos aalininkai siekia, kad gyvknams bkts suteiktas toks pat statusas, kok/ turi ~mons, ir kad ~mons privalo leisti gyvknams gyventi pagal js prigimt/.
Utilitaristins krypties australs filosofas ir bioetikos profesorius P. Singeris teigia, kad ne tik ~mons gali bkti asmenimis, bet ir kai kurie gyvknai turi turti asmens status, jis taip pat akcentuoja lygybs princip, kuris teigia, kad ,,skirtings gyvs bktybis norai yra vienodos verts, kad ir kas ta bktyb ~mogus ar gyvknas. Bktent gyvkns gebjimas patirti skausm ir malonum yra pagrindin prie~astis turti savo interesus ir moralines teises.
tags: #gyvunu #globa #wikipedija