Gyvenimas teisinėje valstybėje susijęs ne tik su bendrai kuriama gerove bei galimybe ja naudotis, bet ir atsakomybėmis. „Galimybė identifikuoti gyvūną ir jo savininką yra vienas svarbiausių įrankių, kuris ilgainiui padės užtikrinti geresnę gyvūnų padėtį Lietuvoje. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, gyvūnas yra laikomas daiktu, kitaip - turtu, gyvuoju turtu. Bet kokio turto turėjimas įpareigoja savininką juo rūpintis ir už jį atsakyti.
Gyvūną laikantis asmuo turi užtikrinti ne tik paties gyvūno, kaip gyvos ir jaučiančios būtybės, gerovę, bet ir aplinkinių asmenų ir jų turto saugumą. T. y. VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė teigia, jog bene daugiausia žalos pridaro neprižiūrimi, prie namų palaidi ir neaptvertose teritorijose laikomi ar be pavadžio vedžiojami šunys: „Tokie gyvūnai apkandžioja suaugusius, vaikus ar kitus gyvūnus, taip pat išbėga į gatvę ir tampa eismo įvykių, iš kurių kai kurie pasibaigia tragiškai, priežastimi. Tačiau iki kol tokia nelaimė neįvyksta, iki lemtingo pirmojo karto, dažnas gyvūnų augintojas nė nesusimąsto apie tokį scenarijų, sulig kuriuo gresia administracinė ar, žmonių žūties atveju, baudžiamoji atsakomybė.
Advokatė Evelina Nevulienė pastebi, kad privalomas gyvūnų ženklinimasis - aiškus, patikimas gyvūno ir jo savininko identifikavimas - bus itin pravartus nuo gyvūnų nukentėjusiems ir teismuose teisybės ieškantiems žmonėms: „Kol gyvūnų ženklinimas buvo tik kiekvieno asmeninis pasirinkimas, įrodyti, kad konkretus augintinis priklauso konkrečiam asmeniui, būdavo labai sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma. Pasak E. Moteriai į ranką įkando šuo ir jo šeimininkas gavo atlyginti nukentėjusiajai ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir patirtą neturtinę žalą. „Suvokti kartu su įsigyjamu gyvūnu tenkančią atsakomybę ir imtis veiksmų saugumui užtikrinti - būtina.
Nors tokio atvejo mano praktikoje nėra buvę, tačiau teoriškai, dėl sunkaus kūno sužalojimo ar net mirties gyvūno savininkas galėtų būti tiesiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, t. y. Greičiausiai, pavyzdžiui, jei dėl į kelią išbėgusio gyvūno kaltės įvyktų sunkiu sužalojimu ar mirtimi pasibaigęs eismo įvykis, būtų keliama byla dėl netyčinio sužalojimo ar neatsargus gyvybės atėmimo. Nes savininkas neužtikrino saugumo, nesiėmė priemonių, kad toks įvykis neįvyktų, t. y. Jei nelaimės metu gyvūną vedžiojo ne pats savininkas, atsakomybė tenka ir vedžiojusiam asmeniui, kuris neužtikrino saugumo, ir savininkui, kuris patikėjo gyvūną nepatikimam asmeniui.
„Dažnai išgirstame teiginių, neva teisinė atsakomybė, sulig privalomuoju gyvūnų ženklinimu aiškiai priskiriama konkrečiam asmeniui, bus dar viena priežastis gyvūnų neženklinti. O jei ieškosime būdų kaip pateisinti nenorą prisiimti atsakomybės ir dėl to neženklinti gyvūno, tai ir toliau nuo to kentės ir žmonės, ir patys gyvūnai“, - sako GATO vadovė.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai gyvūnų globos srityje Rokiškyje
Visgi itin dažnu atveju komplektas yra toks: neženklintas ir neprižiūrėtas gyvūnas, kurio savininkas, dėl šuns nutikus nelaimei, tiesiog neprisipažįsta, kad yra gyvūno savininkas. Jei norime išgyvendinti tokius atvejus, kviečiu visus atsakingus ir sąmoningus žmones palaikyti visuotinį naminių augintinių ženklinimą ir daryti tai kuo aktyviau.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, gyvūnų augintinių - šunų, kačių ir šeškų - jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki 2022 m.
Gyvūno savininko socialiniai vaidmenys
1. Katė nėra „laisvas gyvūnas“. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, savininkas privalo užtikrinti gyvūno priežiūrą. Katė, kuri klaidžioja už savininko valdos ribų be kontrolės, pasak R. Joskaudienės, laikoma bepriežiūriu gyvūnu. „Svarbu suprasti: įstatymas nereikalauja, kad katė visada būtų vedama su pavadėliu. Tačiau jis reikalauja kontrolės ir priežiūros.“
2. Viešosios vietos - ne laisvo judėjimo zonos. Gyvūnų laikymo taisyklės nustato principą, kad gyvūnai negali būti paliekami be priežiūros viešose vietose; jei gyvūnas priteršia - savininkas privalo nedelsdamas sutvarkyti; vaikų žaidimų aikštelėse gyvūnų vedžiojimas draudžiamas. „Tai taikoma ne tik šunims. Katė, kuri reguliariai vaikšto po kaimynų sklypus ar vaikų aikšteles ir ten teršia, sukuria teisinį pažeidimą, už kurį taikoma atsakomybė“, - aiškino R. Joskaudienė.
3. Ar tokia katė - kenkėjas? Ne. Teisiškai kenkėjai yra sąvoka, vartojama specifiniuose sektoriuose - visuomenės sveikatos, higienos ar maisto saugos srityse. Ji paprastai apima graužikus, vabzdžius ar tam tikrus laukinius gyvūnus. „Todėl tokios katės naikinimas kaip kenkėjo būtų neteisėtas ir galėtų užtraukti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais“, - teigė R. Joskaudienė.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo nustatymas gyvūnams
4. Svarbi išimtis. Medžioklės taisyklės aiškiai numato, kad benamiai šunys ir katės nėra medžiojamieji gyvūnai, bet medžioklės plotų naudotojai turi teisę juos gaudyti. „Miesto ir gyvenviečių kontekste savavališkas nuodijimas ar kitoks žiaurus susidorojimas iš tiesų būtų neteisėtas, juolab kad aprašas draudžia gyvūnams pasiekiamose vietose dėti nuodus“, - teigė R. Joskaudienė.
5. Atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus. Civilinis kodeksas nustato griežtesnę taisyklę - savininkas atsako už gyvūno padarytą žalą net ir tada, kai gyvūnas pabėgo. Teismų praktika patvirtina, kad savininkas turi numatyti riziką; nekontroliuojamas gyvūnas lygu savininko atsakomybė. Tokios atsakomybės rūšys priklauso nuo pažeidimo pobūdžio.
6. Gyvūno kontrolės ir laikymo pažeidimai (ANK 346 straipsnis). Tai kai problema yra pats gyvūno laikymas ar jo nekontroliavimas. Tokiais atvejais taikomas ANK 346 straipsnis - už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimą. Jeigu dėl tokio pažeidimo atsiranda žala, atsakomybė griežtėja.
7. Teršimas ir viešosios tvarkos pažeidimai (ANK 366 straipsnis). Tai kai problema yra ne pats gyvūnas, o aplinkos netvarkymas. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas ANK 366 straipsnis - už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus.
8. Reglamentavimas nacionaliniu lygiu. Turime bendras taisykles dėl priežiūros, teršalų surinkimo, vakcinacijos, tinkamų laikymo sąlygų, bešeimininkių kačių šėrimo vietų ir TNR režimo. Savivaldybės savo taisyklėmis detalizuoja konkrečias vedimo, nešimo ar šėrimo tvarkas.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų populiarumas internete
9. Benamės katės kieme. Jei kieme lankosi benamės katės, jos nėra kenkėjai; jų negalima naikinti ar nuodyti; jų kontrolė vykdoma per savivaldybės sistemą. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos, tačiau šėrimas turi vykti savivaldybės nustatytose vietose; negalima teršti, palikti maisto likučių. Jei šeria prie laiptinės ar vaikų aikštelėje, tai gali būti švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimas.
Ką daryti, jei kieme lankosi benamės katės? Kreiptis į savivaldybę arba seniūniją. Prašyme nurodyti konkrečią vietą, problemos pobūdį (veisiasi, teršia, triukšmas, higiena) ir pageidavimą taikyti TNR programą. Savivaldybė privalo organizuoti kačių sugavimą, sterilizaciją, grąžinimą arba perdavimą globai.
Цитати та практики
Šios nuostatos sustiprina supratimą, jog atsakomybė už gyvūnus yra visų - savininkų, bendruomenių ir institucijų - atsakomybė. Tinkamai identifikuoti gyvūną ir jo savininką leidžia tiksliau taikyti teisės aktus, užtikrinti saugumą ir gerovę bei skatinti atsakingą elgesį su gyvūnais.
Infografiko idėja: principinis identifikavimo proceso kelias nuo gyvūno laikymo iki teisinės atsakomybės pritaikymo, įskaitant TNR programas, mikroschemų įvedimą, savivaldybių atsakomybės sritis ir teisines bausmes už pažeidimus.
Video aprašymas: trumpa eksplikacija apie tai, kaip veikia gyvūnų ženklinimas Lietuvoje, kokios žymėjimo procedūros ir kokie teisiniai padariniai atsiranda dėl praleidimo ir netinkamos priežiūros.
- Gyvūno savininko socialiniai vaidmenys
- Privalomas gyvūnų ženklinimas ir identifikavimas
- Atsakomybės už pareigų nevykdymą taikymas ANK nuostatomis
- Viešosios vietos ir elgesio gyvūnams apribojimai
Įstatyminės priežiūros ir praktinės rekomendacijos
- Riboti gyvūnų vedžiojimo zonas, laikyti laikymo sąlygas ir užtikrinti jų saugumą.
- Skatinti visuotinį gyvūnų ženklinimą ir laikytis mikroschemų įvedimo reikalavimų.
- Laikytis savivaldybių švelniųjų taisyklių vedžiojimui, šėrimui ir tvarkymui viešose erdvėse.
- Veikti pagal teisinius mechanizmus, kai gyvūnai kelia grėsmę žmonėms ar turtui.
| Kodekso straipsnis | Atsakomybė | Kas pažeidė |
|---|---|---|
| ANK 346 | Gyvūnų gerovės ir apsaugos pažeidimai | Neužtikrinama gyvūno priežiūra ir saugumas |
| ANK 366 | Aplinkos tvarkos pažeidimai | Teršimas viešose vietose, nešvaros tvarkymo nepaisymas |
tags: #gyvuno #savininko #ir #aplinkiniu #socialiniai #vaidmenys