Šiame straipsnyje pristatoma grynųjų, bruto ir neto socialinės apsaugos išlaidų samprata, jų išskaidymas, skaičiavimo metodai bei įvertinimo principai, orientuoti į pažangias ES reformas, ekonomikos atsigavimą ir teisingą socialinę rinką.
1. Sąvokos ir jų tarpusavio santykiai
- Grynosios išlaidos - išlaidos, kurios yra tiesiogiai skirtos socialinei apsaugai be papildomų mokesčių ar kitų išlaidų į įmonės ar valstybės biudžetą įtrauktų komponentų.
- Bruto socialinės apsaugos išlaidos - visos socialinės apsaugos išlaidos įskaitant mokesčių sutartis, grąžinimus ir kitus susijusius elementus, kurie gali būti skaičiuojami prieš nustatytojo nuostolio ar pelno apskaičiavimą.
- Neto socialinės apsaugos išlaidos - išlaidos, likusios po subsidijų, mokesčių lengvatų ir kitų priemonių, kurios įskaitomos į galutinį gyventojų ar socialinių programų finansavimą.
- Socialinės apsaugos išlaidų metodika - nustatytos taisyklės, pagal kurias skaičiuojamos, klasifikuojamos ir lyginamos šios išlaidos tarp šalių bei laikotarpių, įskaitant ESSPROS ir JT darnaus vystymosi tikslus.
2. Teisinis ir politinis pagrindas
- Europos Sąjungoje veikia Europos socialinių teisių ramstis, kurių tikslai apima užimtumo didinimą, įgūdžių plėtrą ir socialinę apsaugą visiems piliečiams.
- Remiantis Next Generation EU ir 2021-2027 m. Daugiamete finansine programa, Suomiai siekia konvergencijos ir socialinio atsako į ekonomines permainas.
- Darbas su socialiniu taisyklių sąvadu skirtas užtikrinti kartų solidarumą, įtraukti visus gyventojus į darbo rinką, gerinti darbo sąlygas ir investuoti į švietimą, įgūdžius bei inovacijas.
3. Socialinių išmokų ir išlaidų padalijimas
Siekiant aiškumo ir palyginamumo, taikoma kelias išlaidų perspektyvas:
- Grynosios socialinės išmokos - tiksliai suskaitomos išlaidos be papildomų atskaitymų, naudojamos tiesioginiam gyventojų finansavimui ar socialinėms paslaugoms.
- Bruto socialinės apsaugos išlaidos - apima visus socialinės apsaugos komponentus, įskaitant išmokas, subsidijas, pensijas, socialinę paramą.
- Neto socialinės apsaugos išlaidos - pagrindinis galutinis dydis, kuriuo skaičiuojamas gyventojų realus finansinis palaikymas po mokesčių lengvatų ir kitų apskaičiuotų įsiskolinimų.
4. Metodika: kaip skaičiuojamos išlaidos
- Duomenų šaltiniai - nacionaliniai biudžeto apyskaitų, socialinio draudimo fondų, ESSPROS kategorijų, VSDFV, finansų ministerijos ir kitų institucijų duomenys.
- Modeliai - taikomi horizontaliniai, verticaliniai ir santykiniai analizės metodai, naudojant balansines ataskaitas (turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas) ir jiems priskirtus rodiklius.
- RODIKLIAI - išlaidų sandara, pelningumas ir sąnaudų struktūra, siejami su socialinės apsaugos programomis ir jų vykdymu.
- Subalansuotas požiūris - siekiama derinti viešųjų finansų tvarumą su socialinės apsaugos srautų efektyvumu, kad būtų užtikrintas tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis gyventojų gerovės lygis.
5. Socialinės apsaugos išlaidų analizė praktikoje
Analizė apima šias temas:
- Darbo rinka ir užimtumo lygio augimas iki 2030 m. - siekiama, kad užimtumas didėtų ir būtų mažinamas skirstymas tarp vyrų ir moterų, įtraukiant didesnį dalyvavimą jaunimo užimtumo programose.
- Įgūdžių plėtra ir švietimas - įsipareigojimas, kad bent 60% suaugusiųjų dalyvautų mokymuose; siekiama ugdyti bazinius ir universaliojo lygmens įgūdžius pradžios švietimo metu.
- Skurdas ir socialinė atskirtis - tikslai iki 2030 m yra sumažinti skurdo riziką ir atskirtį, ypač pažeidžiamoms grupėms (migrantai, senėjanti visuomenė, neįgalieji, žemos kvalifikacijos darbuotojai, kaimo gyventojai).
6. Praktiniai įgyvendinimo aspektai
- Finansinis valdymas - balansavimas tarp skolinimosi ir turto valdymo, siekiant užtikrinti stabilų finansinį pagrindą socialinei apsaugai.
- Sąlygų suderinamumas su ekonomikos pertvarka - ausykimas į ekologinę ir skaitmeninę pertvarką, siekiant užtikrinti tvarią įsidarbinimo galimybių plėtrą ir teisingą socialinį poveikį.
- Regioniniai skirtumai - nacionaliniai ir ES lygmens veiksmai turi būti derinami su regionų poreikiais, įtraukiant vietos socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę.
7. Duomenų tuštuma, rizikos ir perspektyvos
ES socialinės teises lemia epidemiologiniai, demografiniai ir ekonominiai pokyčiai. COVID-19 krizė parodė, kad būtina spartinti reformų įgyvendinimą, gerinti duomenų kokybę ir sudaryti išsamią, lanksčią metodiką išlaidoms matuoti. Prie jos prisideda 2030 m. tikslai dėl užimtumo, įgūdžių lygio ir socialinės apsaugos plėtros, kartu su bendromis priemonėmis konvergencijai pasiekti.
8. Duomenų įvertinimas ir ateities veiksmai
- Pagal ESG/ESSPROS standartus atnaujinti socialinių rodiklių suvestinę, kad vertinimas būtų vienodas tarp šalių.
- Stiprinti ryšius tarp nacionalinių planų, ekonomikos gaivinimo ir socialinės apsaugos programų įgyvendinimo.
- Skatinti pilotinius regionalinius projektus, skirtus įgūdžių plėtrai ir darbo vietų kūrimui žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos kontekste.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti socialinių išmokų bruto ir neto vertes?
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje