Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai? Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės. Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas.
Atnaujinta 2025-12-08. Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu, dėl ligos ar traumos. Lietuvoje ligos išmokas administruoja Sodra, tačiau jos mokėjimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo veiklos formos. O kas nutinka, kai užklumpa liga?
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia ligos išmokos sistema Lietuvoje, kokios yra svarbiausios sąlygos joms gauti ir kaip pateikti prašymą išmokai.
Kas yra ligos išmoka ir kodėl ji svarbi dirbant savarankiškai?
Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.
Kaip „veikia” ligos išmoka Lietuvoje?
Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra).
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Išmokos trukmė:
- Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
- Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
Svarbiausios sąlygos ligos išmokai gauti
Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą.
Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų. Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.
Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:
- Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
- 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti.
Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.
Individualios veiklos ligos išmokos dydis
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.
Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:
Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.
Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra). 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:
Asmuo A:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
Ligos išmokos dydis:
- 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
- 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
- 31,03 €/d. × 10 d. × 10 d. = 165,50 € už 10 dienų.
Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą.
Prašymo pateikimas: kokius duomenis reikės nurodyti?
Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:
- Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
- Užpildykite prašymo formą:
- Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
- Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
- Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
- Pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
SAV pranešimas - išmokoms, kurios bus gaunamos iš karto
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.
SAV pranešimą gali teikti:
- Asmenys, kurie vykdo veiklą.
- Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
- Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
- Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.
SAV pranešimas turi būti teikiamas:
- Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
- Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.
SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.
Sąskaita123 yra modernus ir paprastas naudoti įrankis, kuris skirtas savarankiškai dirbantiems asmenims bei smulkiajam verslui. Sistema padeda efektyviai tvarkyti finansus, išrašyti sąskaitas bei valdyti mokestinius įsipareigojimus. Lengvai ir greitai sukurkite sąskaitas už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Sąskaitos atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d.
Svarbu atminti:
- Savarankiškai dirbęs gyventojas pernai visus metus gavo senatvės ar netekto darbingumo (neįgalumo), šalpos pensiją ar buvo sulaukęs senatvės pensijos amžių.
- Gyventojas pernai pradėjo pirmą savo savarankišką veiklą ir iki tol niekada nebuvo registruotas draudėju.
Paaiškinimas: VSD ir PSD įmokų nuo deklaruotų pajamų galima nemokėti vienus metus nuo veiklos pradžios. Nemokant įmokų neįgyjamas ir stažas. PSD įmokų tarifas 2020 m. yra 6,98%.
Iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir dar 2 mėn. po jos, „Sodra“ automatiškai neinicijuos išieškojimo veiksmų dirbantiems savarankiškai, kurių ekonominė veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą. Pasibaigus ekstremaliajai situacijai savarankiškai dirbantys gyventojai turės 2 mėn. sumokėti įmokas arba sudaryti socialinio draudimo atidėjimo sutartį.
Jei gyventojas vykdo veiklą, kuri nėra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominių veiklų sąrašą, tačiau taip pat susidūrė su veiklos iššūkiais dėl pandemijos, jis gali pateikti supaprastintą prašymą VMI, dėl mokestinių pagalbos priemonių. Tas pats prašymas galios ir „Sodros“ įmokoms, tai reiškia, kad pakaks pateikti prašymą VMI.
Seimo sprendimu ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu PSD įmokų mokėjimas savarankiškai dirbantiems gyventojams atidėtas 2 metams. Tokiu atveju, privalomasis sveikatos draudimas galioja net ir nesumokėjus PSD įmokų.
Mokestinės pagalbos priemonės reiškia, kad gyventojas vis tiek turės sumokėti visas įmokas nuo deklaruotų pajamų, tačiau galės tai padaryti vėliau. Jei gyventojas nesinaudoja galimybe atidėti įmokas, PSD įmokas jis turi mokėti įprasta tvarka.
Deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas „Sodrai“ galima iki liepos 1 d. VMI pajamų deklaravimas susietas ir su „Sodra“, todėl gyventojams, kurie deklaracijoje nurodo faktines veiklos išlaidas, iš karto pateikiamos „Sodrai“ mokėtinos PSD ir VSD įmokų sumos.
Įmokas „Sodrai“ galima sumokėti pavedimu į nurodytas banko sąskaitas. Įmokas taip pat galima sumokėti ir prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros draudėjui.