Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.
Nauji pasirinkimai ir didesnė atsakomybė
Šių metų vasarą „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šiuo metu aktyvių veiksmų dėl kaupimo II pensijų pakopoje ketina imtis bent 2 iš 5 jos dalyvių. Dažniau svarstoma atsiimti visas lėšas ir nutraukti kaupimą visiškai, rečiau - atsiimti dalį sukauptų lėšų. Be to, gyventojams atsiveria ne tik šios dvi galimybės - jie taip pat gali atsiimti lėšas ir vėl pradėti kaupti iš naujo II pakopoje, nukreipti visas ar dalį atgautų lėšų į III pakopos pensijų fondą, kitą taupymo ar investavimo įrankį, taip pat sustabdyti kaupimą neribotam laikui, paliekant sukauptas lėšas dabartiniame fonde.
Kuo II pensijų pakopa skiriasi ir ką suteikia?
II pakopa yra ilgalaikis kaupimo būdas, padedantis pasiruošti gyvenimo etapui, kai darbo pajamas pakeis pensijos išmokos. II pakopa pritaikyta žmonėms, kurie nori pensijai ruoštis be rūpesčių, nes nebūtinai turi laiko ar žinių patys valdyti investicijas. Įmokos pervedamos reguliariai automatiškai, fondas pasirenkamas pagal gimimo metus, o investavimo sprendimus priima profesionalai. Jaunesnių dalyvių lėšos investuojamos į didesnės grąžos potencialą turinčias priemones (akcijas), o artėjant pensijai rizika palaipsniui mažinama (didinama investicijų į obligacijas dalis).
Šioje sistemoje kaupiančiojo įmokos (3 proc. nuo darbo užmokesčio) nėra vienintelis įmokos šaltinis - prie kaupimo prisideda ir valstybė. Kaupime dalyvaujantiems gyventojams kas mėnesį pervedama 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata, šiemet siekianti 33,49 euro per mėnesį (~402 eurus per metus). Papildoma įmoka investuojama kartu su asmeninėmis lėšomis, todėl galutinį rezultatą formuoja ne tik paties žmogaus įmokos, bet ir valstybės paskata bei investicijų grąža.
Kaupiant ilgą laikotarpį reikšmingos ir sąnaudos. II pakopos fondų mokesčiai yra ribojami įstatymu: gyvenimo ciklo fonduose maksimalus turto valdymo mokestis siekia iki 0,5 proc. (Swedbank GC fonduose taikomas 0,4 proc. turto valdymo mokestis), turto išsaugojimo fonduose - iki 0,2 procento. Iš šių atskaitymų dengiamos visos fondo veiklos išlaidos. II pakopos išmokos taip pat nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o mokant papildomas (didesnes nei 3 proc.) įmokas galima pasinaudoti GPM lengvata.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apžvalga Lietuvoje
Skaičiavimai: kiek jau sukaupta ir ką gali duoti tęstinumas
Jei darome prielaidą, kad II pakopos pensijų fondų dalyvis prie sistemos prisijungė pačioje pradžioje ir visą laiką joje kaupė maksimalia apimtimi, šiandien tokioje pensijų fondo sąskaitoje turėtų būti sukaupta apie 18,7 tūkst. eurų. Ši suma gaunama įvertinus tai, kad per visą ligšiolinį kaupimo laikotarpį kaupiančiojo atlyginimas prilygo vidutiniam darbo užmokesčiui, o faktinė vidutinė metinė pensijų fondo grąža sudarė 7,25 procento.
Žvelgiant į ateitį, darome prielaidą, kad šiandien tokiam dalyviui iki pensijos dar likę 23 metai. Kuo galėtų virsti dabartinė suma esant 4,8 proc. tikėtinai vidutinei metinei grąžai, o vidutiniam atlyginimui kasmet paaugant po 4 procentus?
Jei kaupiantysis nusprendžia nieko nekeisti ir tęsti kaupimą, tai atsižvelgus į minėtas prielaidas, laikotarpio pabaigoje jo pensijų fonde galėtų būti sukaupta daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Vadinasi, dabartinė lėšų suma išaugs apie 7 kartus. Pagal dabartinę anuitetų apskaičiavimo metodiką, tokia suma galėtų virsti apie 590 eurų per mėnesį siekiančia išmoka.
Ką reiškia dalies lėšų atsiėmimas?
Skaičiavimai rodo, kad poveikis būtų mažesnis nei galima manyti iš pirmo žvilgsnio. Atsiėmus ketvirtadalį lėšų (kurios neviršija paties dalyvio įmokų), „nuostolius“ būtų galima atstatyti per 2-3 metus ir toliau auginti finansinį turtą. Per ateinančius dešimtmečius galima sukaupti beveik 117 tūkst. eurų siekiančią sumą, kuri užtikrintų apie 530 eurų per mėn. sudarančią anuiteto išmoką. Vadinasi, atsiėmus ketvirtadalį lėšų dabar, tačiau aktyviai kaupiant toliau, galutinė išmoka bus mažesnė apie 10 procentų.
Net tuo atveju, jei dabar nusprendžiama atsiimti sukauptas lėšas, t. y. savo įmokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, bet pradėjus kaupti II-oje pakopoje iš naujo, ateinantys keli dešimtmečiai nuoseklaus kaupimo vis tiek padės pasiekti gana neblogą rezultatą - galutinė suma siektų apie 76 tūkst. eurų. Tokia suma turėtų užtikrinti apie 340 eurų per mėn. siekiančią anuiteto išmoką.
Taip pat skaitykite: Ar verta kaupti pensiją?
Prasčiausią rezultatą, neįskaitant visiško pasitraukimo, lemtų įmokų mokėjimo sustabdymas ir fonde paliktos lėšos. Nepervedant naujų įmokų, kaupiama suma per kelis dešimtmečius padidėtų apie 2,5 karto ir sudarytų beveik 55 tūkst. eurų. Tai galėtų virsti apie 250 eurų per mėnesį siekiančia anuiteto išmoka. Tai parodo, kad reguliarios tolesnės įmokos nuo atlyginimo yra itin svarbios kuo geresniam galutiniam rezultatui.
Visiškai nutraukus kaupimą būtų galima atsiimti apie 12 tūkst. eurų. Tačiau išleidus šias lėšas dabarties poreikiams, ateityje reikės pasikliauti tik valstybės mokama pensija, kuri šiuo metu tenkintų tik kas dešimtą šalies gyventoją.
Ar lėšų perkėlimas į III pakopą yra gera išeitis?
Maždaug kas antras iš II pensijų pakopos ketinantis pasitraukti žmogus teigia, kad lėšas senatvei ketina taupyti ar investuoti savarankiškai. Tam yra daugybė būdų ir įrankių, visų jų privalumų ir apribojimų bei tikėtinų rezultatų čia apžvelgti tikrai nepavyks. Bet pažiūrėkime į labiausiai tikėtiną alternatyvą - III pakopos pensijų fondus.
Jei atsiimtas lėšas gyventojas nuspręstų perkelti į III pakopos pensijų fondą ir į jį kas mėnesį pervestų 3 proc. nuo savo atlyginimo, per ateinančius du dešimtmečius jis sukauptų kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų. Galutinė suma būtų apie 40 tūkst. eurų mažesnė nei aktyviai kaupiant II pensijų pakopoje dėl 2 priežasčių - atsiimtos mažesnės sumos ir valstybės paskatos nebuvimo.
Jei atsiimtą sumą gyventojas tiesiog paliktų III pensijų pakopos fonde, ji per du dešimtmečius galėtų išaugti iki 37 tūkst. eurų. Vadinasi, tai finansiškai prastesnis rezultatas negu tada, kai pinigai paliekami II pakopos pensijų fonde.
Taip pat skaitykite: Pensijų grąžinimo analizė
III pakopa: lankstumas ir mokesčių privalumai
III pakopa suteikia visišką įmokų laisvę - galite mokėti tiek, kiek tuo metu leidžia finansinės galimybės. Pradėję kaupti III pensijų pakopoje neįsipareigojate mokėti įmokų nuolat, galimos ir vienkartinės įmokos. Tai suteikia daugiau lankstumo valdant asmeninius finansus. Vis dėlto norint pasiekti geresnį rezultatą, rekomenduojama į pensijų fondą lėšas pervesti reguliariai.
Valstybė gyventojus skatina kaupti III pensijų pakopoje ir įmokoms taiko mokestines lengvatas. Kaupiantieji gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir deklaruodami pajamas kasmet susigrąžinti iki 20 proc. nuo į III pakopos pensijų fondą sumokėtų įmokų. „Swedbank“ III pakopos pensijų fondų turto valdymo mokestis siekia 0,7 proc. ir yra vienas mažiausių rinkoje.
Ar saugu kaupti banke? Kokia „Swedbank“ pasiūla?
L. Grinevičius pabrėžia: „Pensijų turtą valdo profesionali investicijų valdymo įmonė „Swedbank investicijų valdymas“, kurią prižiūri Lietuvos bankas. Valdymo procesai yra skaidrūs, standartizuoti, o klientų turtas yra visiškai atskirtas nuo banko turto - jis priklauso tik jums, klientams.“
„Swedbank“ pensijų fonduose kaupiantys gauna šiuos esminius privalumus: patikimumas ir priežiūra; ilgalaikė investicijų strategija - pensijų fondai valdomi taip, kad jūsų turtas augtų nuosekliai, o investicijų sudėtis būtų dinamiškai keičiama, atsižvelgiant į jūsų amžių; efektyvios sąnaudos ir didelis mastas; lengvas valdymas ir pagalba, kai jos reikia; atsakingas požiūris į investavimą; stabilumas ir tęstinumas.
Kaip pastebi L. Grinevičius, patikimumą ir naudą vartotojui įrodo ir tarptautinis pripažinimas - „Swedbank“ valdomi pensijų fondai nuolat pelno tarptautinius apdovanojimus. Pavyzdžiui, šiais metais pensijų fondas „Swedbank pensija 1975-1981“ buvo pripažintas vienu iš geriausių Europoje.
Saugikliai ir reikalavimai
L. Grinevičius primena, kad teisės aktai nustato vienodus reikalavimus visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos susijusios su bankais, ar su draudimo sektoriumi. Todėl pensijų kaupimo saugikliai yra tokie pat, o priežiūrą užtikrina Lietuvos bankas. Tiek II, tiek III pakopoje valdomas pensijų fondų turtas yra visiškai atskirtas nuo valdymo įmonės turto, todėl valdymo įmonės finansinė būklė neturi įtakos jūsų sukauptoms lėšoms. Gyvybės draudimo produktams toks atskyrimo principas netaikomas - todėl kartais žmonėms tai kelia papildomų klausimų.
Kada verta rinktis II, kada III pakopą, o kada savarankiškai?
„Swedbank“ investicijų valdymo laikinojo vadovo Valdo Sejavičiaus teigimu, II pensijų pakopa tinkamiausia jaunesniems arba vidutinio amžiaus dirbantiems žmonėms, kurie turi ilgą investavimo horizontą - bent 10-15 metų ar daugiau. Tokiu atveju valstybės paskata ir sudėtinių palūkanų efektas gali reikšmingai padidinti sukauptą sumą.
III pakopa labiausiai tinka aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms; tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata (iki 300 eurų per metus iki 2034 m., jei kaupimas pradėtas iki 2025 m.); darbuotojams, kuriems prie kaupimo pensijai prisideda darbdavys; žmonėms, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo. III pakopa rekomenduojama kaip papildomas kaupimo instrumentas, kuris padeda užpildyti spragą iki rekomenduojamo 70 proc. pajamų pakeitimo rodiklio senatvėje.
Savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo. Investuojant savarankiškai, svarbu nepamiršti, kad gauta investicinė grąža yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Praktiniai patarimai prieš priimant sprendimą
Prieš priimant sprendimą, ar toliau kaupti II pensijų pakopoje, verta atsidaryti savo pensijų kaupimo informaciją interneto banke arba „Sodros“ paskyroje ir pasižiūrėti, iš ko susideda sukaupta suma: kiek sudaro asmeninės įmokos, kiek prisidėjo valstybė ir kokią dalį sukūrė investicijų grąža. Kaip rodo statistika, II pakopos pensijų sistema iki reformos jos dalyviams buvo uždirbusi 4 mlrd. eurų; išmokų už 2026 m. I ketv. duomenys rodo, kad dalyvių sukauptame turte įmokos iš savo lėšų sudarė tik apie trečdalį, tuo tarpu likusi dviejų trečdalių dalis susidarė iš valstybės įmokų ir grąžos.
Taip pat naudinga pasinaudoti pensijų skaičiuoklėmis ir įsivertinti, kaip skirtingi pasirinkimai gali paveikti būsimas pajamas. Jei yra planas kaupti kitais būdais, verta įsivardyti konkrečiai: kiek bus investuojama, kaip reguliariai, kokia rizika prisiimama ir ar pasirinkta alternatyva gali atsverti minėtas II pakopos naudas (valstybės paskatą, mažą turto valdymo mokestį, mokesčių lengvatas bei ilgalaikę kaupimo discipliną).
Svarbiausia - aktyvus pasiruošimas ir nuoseklumas
Kalbant apie kitas investavimo formas - jų grąža turėtų būti gerokai didesnė už vidutinę pensijų fondų grąžą, kad ilgainiui būtų galima pasiekti panašius rezultatus. Be to, kitų formų investicijoms gali būti taikomi gyventojo pajamų mokesčiai, ką taip pat reikėtų įskaičiuoti į galutinį rezultatą. Todėl III pakopa ar kitos investavimo priemonės nėra alternatyva - tai kaupimą II pensijų pakopoje sustiprinantys finansiniai instrumentai.
Aišku, kiekvieno situacija skirtinga, todėl ir galutinį pasirinkimą gali nulemti ne tik finansiniai skaičiavimai. Tačiau jie parodo svarbiausią dalyką - jei norime finansiškai geriau aprūpintos senatvės, jai turime aktyviai ruoštis patys.
„Atviras pokalbis“: Pensijų fondų pinigai: investuoti, išleisti, pravalgyti?
Naudingos nuorodos ir žingsniai
- Prisijunkite prie savo interneto banko ir patikrinkite sukauptą sumą bei jos struktūrą.
- Pasinaudokite pensijų skaičiuoklėmis ir įvertinkite skirtingų pasirinkimų poveikį.
- Apsvarstykite derinį: II pakopa + III pakopa arba papildomas savarankiškas investavimas.
- Jei reikia, kreipkitės konsultacijos į savo banką ar pensijų kaupimo bendrovę.
| Pasirinkimas | Prognozuota sukaupta suma (per ~23 m.) | Ant. mėn. anuitetas |
|---|---|---|
| Tęsti kaupimą II pakopoje | ~130 000 € | ~590 € |
| Atsiėmus 25% ir tęsiant kaupimą | ~117 000 € | ~530 € |
| Atstatymas per naują kaupimą po visiško atsiėmimo | ~76 000 € | ~340 € |
| Įmokų sustabdymas, lėšos fonde | ~55 000 € | ~250 € |
| Perkėlimas į III pakopą, 3% įmokos | ~90 000 € | mažesnis nei II pakopoje |
Skaitytojai kreipėsi su jiems aktualiais klausimais, į kuriuos atsako „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius. Jei norite detalesnės analizės ar personalizuotų skaičiavimų, prisijunkite prie savo interneto banko.