Socialinis darbas - tai profesija, kilusi iš žmonių gyvenimo praktikos. Socialinis darbas yra specialybė, kurios žinios dažniausiai yra perimtos iš kitų mokslų: medicinos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, politikos ir pan. Remiantis Skandinavijos šalių patirtimi, Lietuvoje pastaraisiais metais imtas taikyti komandinis (multidisciplininis) socialinio darbo modelis, kuris mums yra pakankamai naujas ir nespėjęs atskleisti visų savo galimybių.
Kiekvieno socialinio darbuotojo profesionalumą nusako jo kvalifikacija, t. y. tam tikras žinios, mokėjimas, sugebėjimas, įgūdžiai ir patyrimo visuma, kurią įgijęs žmogus gali kokybiškai (kompetetingai) dirbti atitinkamos rūšies ir sudėtingumo darbą. Socialinio darbo praktika yra pagrįsta vertybių sistema, kuri dažniausiai išreiškiama tokiais principais kaip individo vertė ir orumas, apsisprendimo laisvė, konfidencialumo teisė.
Komandinis darbas grupiniuose gyvenimo namuose: samprata ir reikšmė
Komandinio darbo metodas taikomas sprendžiant įvairias socialines problemas. Žodžių junginį „komandinis darbas“ biure girdime kiekvieną darbo dieną. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad komandinio darbo skatinimas teigiamai veikia produktyvumą, darbo kokybę ir verčia kūrybiškai mąstyti. Vis dėlto daugiau nei trečdalis darbuotojų teigia, kad jiems trūksta bendradarbiavimo kolektyve, o kas ketvirtas palieka organizaciją, nes nejaučia su ja ryšio ir jiems trūksta bendrumo jausmo.
Atrodo, kad dauguma suvokia komandinio darbo svarbą, tačiau tik 14 % vadovų teigia esantys įsitikinę, kad jų darbuotojai supranta įmonės strategiją, tikslus ir kryptį. Galiausiai, net 97 % darbuotojų ir darbdavių mano, kad nepakankamas komandos suderinamumas turi įtakos užduoties ar projekto sėkmei.
Komandos ir grupės skirtumai socialinių paslaugų kontekste
Kas tai - nauja mada? Kuo gi komanda skiriasi nuo seniau įprasto darnaus kolektyvo, ar - tiesiog grupės? Ir kuo gi darbas joje pranašesnis? Ir - ar visada jau taip ir yra? Labai svarbu - bendro tikslo turėjimas. Tai ir skiria komandą nuo grupės - jos nariai ne tik užsiima panašia veikla, bet ir siekia aiškiai apibrėžto bendro rezultato, pasidalija vaidmenimis, atsakomybe ir suderintomis procedūromis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Strategija „aš turiu laimėti (man bus gerai), jei ne - pralaimėsiu (man bus blogai)“ neskatina bendradarbiauti. Kita strategija būtų - „laimėsi tu (tau gerai) - laimėsiu aš (man gerai)“. Tai reiškia, kad jei kolegoms gerai, geriau ir man, ir atvirkščiai.
Socialinio darbuotojo žinių, vertybių ir įgūdžių pagrindas
Anot L. C. Johnson (2001), socialinio darbo žinios yra tai, kas žinoma apie žmones ir jų socialines sistemas. Jos atitinka tą situaciją, kurioje buvo kuriamos, apibūdina žmones situacijose ir paaiškina individų bei jų socialinės sistemos funkcionavimą. Tai žinios apie žmogaus raidą, žmonių skirtybes ir socialinės sistemos teoriją; jos formuoja atsaką į poreikį, apima vertinimą, santykius, socialinio darbo procesą ir intervenciją (Johnson, 2003, p.24).
R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodyne įgūdžius vadina mokėjimu tinkamai panaudoti žinias, talentą, asmenines savybes ar resursus. Socialiniame darbe įgūdis suprantamas kaip darbuotojo gebėjimas pradėti veiklą su klientu, vadovaujantis socialinio darbo vertybėmis ir žiniomis apie klientą. Įgūdžiai gali būti taikomi ir dirbant su žmonėmis, kurių bendravimo kultūrinis kontekstas yra kitoks nei darbuotojo.
Svarbu ir tai, kad socialiniai darbuotojai, kaip ir kiti specialistai, gebėtų teorines žinias taikyti praktikoje, turėtų pasirinkimo teisę jas panaudoti įvairiose situacijose. Socialinio darbo žinios turi daug bendrumų su kitais mokslais (sociologija, psichologija, edukologija, ekonomika, istorija, gamtos mokslais).
Kompetencijų formavimas ir komandinio darbo reikšmė
Socialinius darbuotojus Lietuvoje rengia aukštosios universitetinės ir neuniversitetinės (kolegijos) mokyklos, kuriose būsimi socialiniai darbuotojai gauna reikalingas teorines ir praktines žinias, formuojami jų profesiniai įgūdžiai ir vertybės. Kieran O’ Hagan (1997), pabrėždama įvairialypių socialinio darbo žinių svarbą, taip pat akcentuoja ir būtinybę nuolat tikrinti visas šias žinias.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Komandinis darbas nėra naujas dalykas įvairiose institucijose. S. P. J. Kasiulio, V. Barvydienės (2004) teigimu, joks žmogus, kad ir kokia iškili asmenybė, negali gyventi ir veikti izoliuotai. Socialinis darbuotojas taiko bei derina individualų ir grupinį socialinio darbo metodus.
Multidisciplininio modelio taikymas grupiniuose gyvenimo namuose
Viena iš aktualių problemų Lietuvoje - modernios, lanksčios ir adekvačios socialinio darbo sistemos sukūrimas, kurios pagrindiniu veiklos principu turėtų tapti „sistemos atvirumas“, t. y. socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su įvairių sričių specialistais, sprendžiant visuomenės problemas. Šio darbo tikslas - atskleisti komandinio (multidisciplininio) modelio teorinius aspektus bei šio modelio taikymą socialinio darbo praktikoje.
Naudojant standartizuotos uždaro tipo anketinės apklausos metodą buvo apklausti socialiniai darbuotojai, dirbantys globos įstaigose, mokyklose, socialinių paslaugų skyriuose ir kitose sferose. Apklausos rezultatai parodė, kad tiriamieji nepakankamai susipažinę su komandinio (multidisciplininio) socialinio darbo modeliu ir jo praktiniu taikymu, kad jiems vis dar trūksta žinių apie šį modelį.
Lietuvoje taikomi komandinio darbo modelių tipai
Galima išskirti tokius komandinio darbo modelio tipus, taikomus Lietuvoje: mišrų multidisciplininį (77 proc.), netiesioginį multidisciplininį (18 proc.), tiesioginį nemultidisciplininį (5 proc.). Socialiniai darbuotojai didžiausią reikšmę teikia darbuotojų dalykinės kompetencijos ir asmeninių savybių dermei.
| Modelio tipas | Paplitimas |
|---|---|
| Mišrus multidisciplininis | 77 % |
| Netiesioginis multidisciplininis | 18 % |
| Tiesioginis nemultidisciplininis | 5 % |
Dauguma socialinių darbuotojų sėkmingo komandinio darbo sąlygomis įvardija tinkamą mikroklimatą, aiškiai suformuluotus tikslus ir uždavinius, tinkamą komandos sudėtį, pasidalijimą vaidmenimis, atsakomybę ir suderintas procedūras.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Metodika ir praktikos pavyzdžiai grupiniuose namuose
Siekdami komandinio darbo efektyvumo, darbuotojai grupiniuose gyvenimo namuose pritaiko keletą principų. Siekiant komandinio darbo efektyvumo, svarbu: Skatinti atsakomybės jausmą: Skatinkite kolegas nebijoti priimti sprendimus, puoselėkite atsakomybės jausmą ir kurkite kultūrą, kurioje komandos ir individai gali dirbti savarankiškai, be nuolatinio stebėjimo ir tikrinimo. Aiškiai apibrėžti atsakomybes: Įsitikinkite, kad darbuotojai žino už ką jie yra atsakingi ir koks yra jų darbo tikslas. Kurti bendruomenišką kultūrą: Sukurkite aplinką, kur žmonės jaustųsi patogiai dirbti kartu, nebijotų išreikšti savo nuomonę ir noriai padėtų vienas kitam. Įvertinti skirtingą patirtį: Skirtingą patirtį turinčių žmonių grupė gali įnešti daugiau įvairių idėjų, kurios turi potencialą padaryti teigiamą poveikį organizacijoje.
Neformalus bendravimas padeda atsirasti geriems visų komandos narių tarpusavio ryšiams, o kaip tik tai ir kuria gerą atmosferą. Todėl populiarios yra tokios komandos formavimo priemonės kaip, pvz., bendros vakaronės, išvykos, dalyvavimas sporto varžybose ir pan. Tie, kas pasikalba tarpusavyje ne tik apie darbo reikalus, geriau supranta vienas kitą.
Mokymų patirties pavyzdys
Lapkričio 25 d. Elektrėnų socialinės globos namuose vyko komandinio darbo mokymai, kuriuos vedė lektorė dr. Ramunė Bagdonaitė - Stelmokienė. Lektorė subūrė darbuotojus į mokymosi ir profesinio augimo dieną. Šie mokymai - tai mūsų įstaigos siekis stiprinti darbinę kultūrą, gerinti komunikaciją ir kartu kelti paslaugų kokybę. Praktinių užduočių metu darbuotojai analizavo kasdienes situacijas, dalinosi patirtimis, mokėsi priimti bendrus sprendimus bei atpažinti skirtingus kolegų vaidmenis komandoje.
Po mokymų dalyviai pabrėžė, kad jaučiasi labiau susitelkę, geriau suprantantys vieni kitų pareigas, lengviau dalinsis informacija ir mato naujų galimybių efektyvinti kasdienį darbą. Lapkričio 25 d. Elektrėnų socialinės globos namuose vyko komandinio darbo mokymai, kuriuos vedė lektorė dr. Ramunė Bagdonaitė - Stelmokienė.
Komandinio darbo psichologija ir bendravimo kultūra
Komandos mastu bus geriau, jei vyraus pagarba savo, o taip pat ir kito asmens nuomonei, situacijai ir pan. Pagarba - tai pirmiausiai noras suprasti, o kaip tik tai ir yra geranoriškumo ir nuoširdumo pamatas. Tik konstruktyviai bendraudami grupės ar komandos nariai gali teikti (ir nemažiau svarbu - ir priimti) savitarpio pagalbą bei paramą.
Konstruktyvus bendravimas - tai pirmiausiai bendravimas nemanipuliuojant, tai yra atvirai, neturint nuo pašnekovo (o kartais - ir nuo savęs) „paslėptų“ tikslų. Kiti konstruktyvaus bendravimo principai - tai noras ir mokėjimas išklausyti, aktyvus klausymas suteikiant grįžtamąjį ryšį, mokėjimas paklausti bei išsakyti savo mintis.
Trys „mūrininkų“ tipai ir jų elgsena komandoje
Eina kartą žmogus per miestelį ir pamato plušantį darbininką. „Ką čia darai?“ - klausia jo žmogus. „Dirbu, negi nematai, - atsako šis, - bemūrydamas aš užsidirbu pinigų pragyvenimui sau ir savo šeimai.“ Pirmasis - jis dirba sau. Šie „mūrininkai“ gali dirbti daug, ilgai ir sunkiai, jei jiems už tai bus gerai atlyginta.
Kiek paėjęs pamato dar vieną darbininką, taip pat kažką mūrijantį. „Mūriju sieną. Žiūrėk, kokia lygi! Ir tvirta - stovės šimtą metų.“ Antrasis - jis dirba dėl savo garbės, dėl savo asmeninių pasiekimų. Tai - taip vadinami „specialistai“. „Tai - ne mano problema.“ - mėgstamiausias jų posakis.
Beeidamas pamato dar vieną dirbantį žmogų. „Aš dalyvauju Katedros statyboje. Tai bus vakarinė jos siena. Katedrą turėtume baigti iki kitų Kalėdų.“ Šie „mūrininkai“ - tai tikrieji „komandiniai“ darbuotojai. Atsakomybę jie taip pat jaučia ir prisiima už visą statinį, nors, žinoma, labiausiai - už savąją dalį.
Teisinis ir profesinis kontekstas
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (1996) socialinis darbas apibrėžiamas kaip profesinė veikla, padedanti patenkinti asmens gyvybinius poreikius, atkurti jo ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Remiantis R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodynu, socialinis darbas - tai veikla, padedanti žmonėms, grupėms ir bendruomenėms stiprinti ir atstatyti jų socialinio funkcionavimo sugebėjimus ir kurti ašiam tikslui pasiekti tinkamas socialines sąlygas.
Socialinis darbas - specifinė profesinės veiklos rūšis, teikianti žmogui valstybinę ir nevalstybinę pagalbą, siekiant užtikrinti socialinį, kultūrinį ir materialųjį jo gyvenimo lygį, suteikti pagalbą žmogui, šeimai ar žmonių grupei asmenybės orumui palaikyti ir laisvai jai vystytis. A. Bagdonas (2001) sukonkretindamas socialinį darbą, teigė, kad socialinio darbuotojo profesinė veikla pirmiausia priklauso nuo trijų esminių dalykų: žinios (teorija), įgūdžiai (praktinė veikla), vertybės (profesinė etika).
Komandinio darbo sėkmės veiksniai grupiniuose namuose
- Tinkamas mikroklimatas ir bendruomeniška kultūra.
- Aiškiai suformuluoti tikslai ir uždaviniai.
- Tinkama komandos sudėtis ir pasidalijimas vaidmenimis.
- Atsakomybės jausmas ir savikontrolės sistema be nuolatinio „prižiūrėtojo“.
- Procedūrų suderinamumas ir skaidrus informacijos dalijimasis.
D. Petrušytės (2004) teigimu, ši darbo forma kyla iš sugebėjimo vertinti kito asmens kompetenciją, patirtį, išteklius bei jų nešamą indėlį. Šiuo pagrindinis jų reikšmingumo ypatumas - įrodymai, kad komandos pasiekia geresnius rezultatus, negu paskiri darbuotojai.
Praktiniai žingsniai komandos stiprinimui grupiniuose gyvenimo namuose
- Skatinti atsakomybės jausmą ir savarankiškumą be nuolatinio stebėjimo.
- Aiškiai apibrėžti atsakomybes ir darbo tikslus kiekvienam nariui.
- Kurti bendruomenišką kultūrą, kurioje nariai noriai padeda vieni kitiems.
- Įvertinti skirtingą patirtį ir sukurti erdvę įvairovei bei naujoms idėjoms.
- Plėtoti konstruktyvų bendravimą: aktyvus klausymas, grįžtamasis ryšys, atvirumas.
- Organizuoti neformalias veiklas ryšių stiprinimui (vakaronės, išvykos, sportas).
Apie komandinį darbą dabar kalbama (o dar labiau - rašoma) daug. Darbo skelbimuose nurodoma, kad „kompanija ieško žmonių, gebančių dirbti komandoje...“ Šie akcentai socialinių paslaugų sektoriuje ypač aktualūs ten, kur gyventojų kasdienybė ir orumas tiesiogiai priklauso nuo darniai veikiančios darbuotojų komandos.
Socialinio darbuotojo vaidmuo grupiniuose namuose
Kitais žodžiais tariant, socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp žmogaus ir socialinės aplinkos, bendruomenės veiklos organizatorius sveikatos, socialinėje ir švietimo srityje. Socialinio darbo praktikoje dažnai pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai atsiduria tokiose situacijose, kai reikia rinktis tarp kliento ir visuomenės. Taigi socialinio darbuotojo moralinį kodeksą ir vertybių sistemą lemia kultūros paveldas, šeima, religiniai įsitikinimai, asmeninė ir išsilavinimo patirtis.
Socialinis darbuotojas taiko bei derina individualų ir grupinį socialinio darbo metodus. Kadangi socialinio darbo žinios yra tai, kas žinoma apie žmones ir socialines sistemas, tai socialiniai darbuotojai turi mokytis ir iš savo klientų patirties.
Apibendrinant praktines kryptis grupiniuose gyvenimo namuose
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad komandinio darbo skatinimas teigiamai veikia produktyvumą, darbo kokybę ir verčia kūrybiškai mąstyti. Socialiniai darbuotojai didžiausią reikšmę teikia darbuotojų dalykinės kompetencijos ir asmeninių savybių dermei. Dauguma socialinių darbuotojų sėkmingo komandinio darbo sąlygomis įvardija tinkamą mikroklimatą, aiškiai suformuluotus tikslus ir uždavinius, tinkamą komandos sudėtį, pasidalijimą vaidmenimis, atsakomybę ir suderintas procedūras.
Komandinio darbo metodas taikomas sprendžiant įvairias socialines problemas. Šie „mūrininkai“ - tai tikrieji „komandiniai“ darbuotojai. Tokiu atveju nesiveržiama būti pačiu geriausiuoju: „aš galiu padaryti geriau nei pats dariau anksčiau ir geriau nei darome mes visi - aš padarysiu tai - po to išmokysiu to paties ir kitus“.
tags: #grupinio #gyvenimo #namu #komandinis #darbas