Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Kas gali gauti socialines paslaugas?
- Senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūriančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.
- Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Kaip nustatoma, kokias socialines paslaugas galima gauti?
Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka. Vertinimo procesą apima: kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į amžių, organizmo funkcininius sutrikimus, negalią, socialinę padėtį, gebėjimus kasdieninėje veikloje, riziką ir kitas aplinkybes; taip pat įvertinamos kitų institucijų išvados, asmens ir šeimos interesai bei poreikiai.
Skiriamos socialinės paslaugos
Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Kas organizuoja socialinių paslaugų teikimą?
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Savivaldybės filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.
Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas?
Bendrosios socialinės paslaugos apima konsultavimą, tarpininkavimą, informavimą, atstovavimą, psichosocialinę pagalbą, maisto organizavimą, skurstančiųjų aprūpinimą būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimą. Specialiosios socialinės paslaugos įtraukiamos į namus teikiamą pagalbą (maisto nupirkimas, buities pagalba, patarimai, lydėjimas į įstaigas ir kt., iki 10 val./sav.), socialinių įgūdžių ugdymą ir palaikymą namuose ar įstaigose, trumpalaikę atokvėpio paslaugą, dienos socialinę globą, trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą, taip pat laikino pobūdžio paslaugas atskiruose atvejais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?
Asmuo ar jo globėjas turi kreiptis į seniūniją pagal gyvenamąją vietą. Jei asmuo gyvena vienas, gali kreiptis kiti asmenys, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo turi būti veiksnus. Kreiptis galima raštu, elektroniniu paštu ar tiesiogiai per socialinį darbuotoją. Priklausomai nuo paslaugos rūšies, reikės pateikti įvairius dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, pažymas, medicinos dokumentų išrašą, pajamų pažymą ir kt. Savivaldybė gali paskirti įstaigas, kurios teiks paslaugas; gali būti, jog laukti tenka mažesnėse savivaldybėse.
Per kiek laiko nustatomas socialinių paslaugų poreikis?
Nuo 2021 m. balandžio socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, ilgalaikės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų, dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų. Esant skubiems poreikiams, galima kreiptis tiesiogiai į įstaigas ir pradėti teikti paslaugas iš asmeninių lėšų, o vėliau įstaiga tarpininkauja siekdama įvertinti poreikį ir finansavimą.
Ar socialinės paslaugos yra mokamos?
Bendrosios paslaugos yra nemokamos. Kitų paslaugų kaina priklauso nuo paslaugos rūšies, jos dažnumo ir asmens ar šeimos finansinių galimybių. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė. Trumpalaikė socialinė globa gali būti apmokama arba iš savivaldybės biudžeto, arba gautos kompensacijos dalies. Ilgalaikė globa nustatoma pagal pajamas ir turtą, gali būti mokama ne daugiau nei 80 procentų pajamų, kai negaunama tam tikra kompensacija.
Privalomasis sveikatos draudimas ir įstatyminė pagalba
Globėjas ar prižiūrintis asmuo gali gauti ligos išmoką, jei yra būtina slaugyti sergantį žmogų ir praranda darbo pajamas. Reikalavimai: globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta Lietuvoje, specialusis slaugos poreikis arba nepasibaigęs negalios terminas, globėjo amžius ir draudimas. Dėl šių išmokų kreiptis reikia į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Taip pat gali būti mokami kompensacijos paketai arba slaugos išlaidos iš biudžeto lėšų.
Apie senjorų namus
Senjorų socialinės globos namai, įsikūrę Vilniuje Verkių parke, teikia ilgalaikę ir trumpalaikę globą, ypač Alzheimerio ir kitų demencijų atvejais. Įstaiga siūlo įvairias paslaugas: psichologinę pagalbą, psichosocialinę veiklą, gydytojų priežiūrą, socialinius užsiėmimus, bendrąjį ir specialųjį priėmimą. Architektūriškai namas sujungia šiltą medinį fasadą ir modernų vidinį kiemą, kuriame kuriama jauki aplinka demencija sergantiems asmenims. Kiekviename kambaryje įrengti stikliniai durys į kiemą, leidžiančios lengvai pasiekti lauko erdves.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Tarp žmonių: gyventojų ir šeimų atsiliepimai
Alzheimerio ligos gydymas ir priežiūra labai paveikia šeimas. Pasvaly Vida Stokienė dalijasi patirtimi: jos vyras serga Alzheimeriu, ji pasidalina, jog ligos ypatumas - nevalingumas, gebėjimas pradėti veiklą ir laikui bėgant jos praradimas. Ji pabrėžia, kad būtina įtraukti pagalbą ir suprasti, jog žmogus gali gyventi namuose su tinkama parama. Žmonės turi žinoti apie pagalbos galimybes ir prieinamumą, o gydytojai turėtų būti mokomi atpažinti demenciją anksčiau, kad šeimos galėtų gauti reikiamą pagalbą laiku. Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė akcentuoja, kad didžiausia našta dažnai tenka artimiesiems, ir teigia, jog sistema turi būti labiau orientuota į šeimas, kad jos galėtų tęsti savo įprastą gyvenimą.
Kaip galima užtikrinti profesionalią pagalbą?
Šeimos, susidūrusios su Alzheimerio liga, dažnai turi būti skatinamos ieškoti pagalbos ir pasitelkti pagalbos tinklus: dienos centrus, socialines paslaugas, asmeninius asistentus. Gita Mickevičiūtė iš Alytaus „Gerumo skraistės“ pabrėžia, kad neturi būti tik šeimos slaugymo našta - būtina valstybės parama ir profesionalūs specialistai. Ji pabrėžia, kad vaikams nereikia aukoti savo gyvenimo, o šeimos turi būti suteikta profesionali pagalba. Žmonėms svarbu priimti ligą, jos eigą ir ieškoti pagalbos tiek psichologinės, tiek socialinės paramos atžvilgiu. Iš karto svarbu šviesti gydytojus ir visuomenę, kad demencija nėra tik natūralus senėjimo procesas, o rimtas sutrikimas, reikalaujantis atitinkamos priežiūros.
Projekto „Grupinio gyvenimo namai“ aprašymas
Išskirtinai 220 m2 plotas, vieno aukšto, kvadratinės formos namas, kurio vidinė erdvė sujungta su kiemu. Pastatas atspindi derinimą tarp šiltos medinės architektūros ir šalto tinko apdailos bei modernių sprendimų. Kambariuose langai - stiklinės stumdomos durys, suteikiančios tiesioginį išėjimą į kiemą. Vietinėse sanitarinėse ir socialinės globos paslaugose įstaigos teigia, jog tokie projektai suteikia sąlygas demenciją sergantiems žmonėms gyventi kuo ilgiau savo namuose ir palaikyti jų socialinį ryšį su platesne bendruomene. Architektas pabrėžia, kad pastatas turi du veidus: šiltą gyvenamąjį medinį, ir šaltą, balto tinko frontsą - atsuktą į kelią.
Alzheimerio liga sergantiems žmonėms svarbios tolesnės veiklos: dienos centre vyksta terapijos, kurios atgaivina smegenų funkcijas ir palaiko ryšius su kitais žmonėmis. Viešosios iniciatyvos ir paramos programos dažnai turi būti pritaikytos konkrečiai savivaldybei, atsižvelgiant į vietinius poreikius ir galimybes. Ramūnas Lygaitis dalijasi savo patirtimi su „Gerumo skraistė“ Alytuje: personalizuota pagalba, kurią teikia asmeninė asistentė Silvija, padeda mamai likti namuose ir išlaikyti pasaulines veiklas. Jo teigimu, svarbu, kad asmeninis asistentas būtų gebantis ne tik tvarkyti namų darbus, bet ir palaikyti mamos socialinį gyvenimą, skatinti užsiėmimus ir sudaryti tinkamus užsiėmimus.
Santrauka ir iššūkiai
Demencija yra kompleksinis iššūkis, reikalaujantis koordinuotos pagalbos iš šeimų, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros. Apie 40 tūkstančių demencija sergančių žmonių Lietuvoje, o tikslus skaičius gali būti didesnis dėl nediagnozuotų atvejų. Svarbu užkirsti kelią stigmatizacijai ir skatinti ankstyvą diagnozę bei priežiūrą. Pagrindiniai veiksniai, galintys sumažinti demencijos riziką, yra sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir socialinė veikla. Siūlomos priemonės: didesnis dėmesys dienos centrams, įvairiems dinamiškiems užimtumo projektams, psichologinei pagalbai tiek sergantiesiems, tiek jų šeimoms, ir nuoseklus, nemokamas bendrųjų paslaugų teikimas per savivaldybių tinklą.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
tags: #grupinio #gyvenimo #namai #demencijomis #ir #alzheimerio