Viktorija Grigaliūnienė - žymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkė, kurios darbai apima įvairias sveikatos mokslų sritis, tarp jų ypatingas dėmesys skiriamas terapiniam bendravimui ir jo zonoms, taip pat socialinio intymumo aspektams.
Terapinio bendravimo svarba
Terapinis bendravimas - tai specializuotas komunikacijos procesas, kuriuo siekiama pagerinti paciento psichosocialinę būklę, skatinti gydymo efektyvumą ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius. Remiantis V. Grigaliūnienės tyrimais, šis bendravimo būdas yra itin svarbus psichikos sveikatos slaugytojų darbe, kur jie patiria daug profesinio streso.
Slaugytojų darbo aplinka pasižymi dideliu emociniu krūviu, todėl efektyvus terapinis bendravimas veiksmingai mažina išgyvenamą stresą, užtikrina kokybišką pacientų priežiūrą ir padeda spręsti konfliktines situacijas. Terapiniame bendravime svarbi įvairių bendravimo zonų suvokimas, kurios skiriasi artumo laipsniu ir funkcijomis.
Bendravimo zonos ir jų reikšmė
Bendravimo zonos - tai fizinės ir emocinės erdvės, kurios nusako, kokio artumo ar formalumo būna bendravimas tarp asmenų. Dažniausiai išskiriamos šios bendravimo zonos:
- Viešoji zona - tai didžiausias atstumas, kai bendraujama su nepažįstamais žmonėmis ar platesne visuomene.
- Socialinė zona - skirta bendravimui su pažįstamais, kolegomis ar pažangesniu ryšiu.
- Asmeninė zona - artimesnis fizinis atstumas, būdingas draugams, šeimai.
- Intymioji zona - labai artimas bendravimas, dažniausiai rezervuotas artimiausiems žmonėms ir partneriams.
Viktorija Grigaliūnienė nagrinėjo būtent intymiosios socialinės zonos svarbą terapinio bendravimo procese, kur itin reikalingas pasitikėjimas, pagarbos išlaikymas ir tinkamas emocinis įsiklausymas.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Intymioji socialinė zona terapinio bendravimo kontekste
Intymioji socialinė zona yra ypatinga dėl jos artumo, tiek fizinio, tiek emocinio. Šioje zonoje vykstantis bendravimas remiasi dideliu pasitikėjimu ir saugumo jausmu. V. Grigaliūnienės tyrimais nustatyta, kad dalyviai, ypač pacientai ir slaugytojai, terapinio bendravimo metu dažnai patiria įvairias emocines reakcijas, kurios tiesiogiai susijusios su šios zonos kokybe.
Intymioji zona padeda gydytojams ir slaugytojams geriau suprasti paciento emocinę būseną, įvertinti psichosocialinius veiksnius ir pasiūlyti efektyvesnę pagalbą. Be to, ši zona svarbi pacientų psichosomatinių sutrikimų ir depresijos rizikos vertinimui, kaip rodo tyrimai, į kuriuos įsitraukė ir pati V. Grigaliūnienė.
Moksliniai tyrimai apie psichosocialinius veiksnius ir streso poveikį
Viktorija Grigaliūnienė kartu su kolegomis atliko gausybę tyrimų, kuriuose nagrinėta psichosocialinių veiksnių įtaka įvairioms grupėms: nuo paauglių iki slaugytojų ir nėščių moterų.
| Tyrimo tema | Tyrimui taikyta sritis | Tyrimo rezultatai (santrauka) |
|---|---|---|
| Stresas policijos pareigūnams Lietuvoje | Darbo stresas, emocinė sveikata | Aprašyta streso poveikio apimtis ir jo mažinimo būdai |
| Tarpasmeniniai santykiai šeimoje ir paauglių psichosomatika | Šeimos funkcijos, psichosomatinės ligos | Parodyta šeimos įtaka paauglių psichosomatinei sveikatai |
| Psichikos sveikatos slaugytojų streso priežastys ir prevencija | Profesinis stresas ir jo valdymas | Nustatyti streso šaltiniai ir efektyvios prevencijos strategijos |
| Nėščių moterų psichoemocinis būklės tyrimas | Fizinė veikla, miego kokybė, depresijos simptomai | 55,8% moterų valgė dažnai, 71,4% buvo fiziškai aktyvios, tačiau 41,6% turėjo depresijos simptomų |
Nėščių moterų psichoemocinės būklės tyrimas
Tyrime, kuriam vadovavo V. Grigaliūnienė, dalyvavo 77 nėščios moterys I ir II nėštumo trimestrais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė (55,8%) moterų valgė 4 ar daugiau kartų per dieną, dažniau rinkosi vaisius nei saldumynus, o daržoves valgė kasdien 57,1% moterų. Fizinis aktyvumas buvo pakankamas daugumos - 71,4% moterų, tačiau tik 15,6% skyrė fiziniam aktyvumui rekomenduojamus 150 minučių per savaitę.
Reikšmingas iššūkis buvo miego sutrikimai - net 79,2% moterų jautė miego sunkumus, nors daugiau nei pusė miegojo 7-9 valandas per parą ir jautėsi pailsėjusios. Išreikštos depresijos rizikos simptomų turėjo 41,6% dalyvių, iš kurių dažniausiai pasireiškė savęs kaltinimai, nerimas be aiškios priežasties ir panikos baimės.
Taip pat skaitykite: Kėdainių „Ryto“ progimnazijos iniciatyvos
Terapinio bendravimo įtaka psichosocialinei sveikatai
V. Grigaliūnienė pabrėžia, kad terapinis bendravimas, atsižvelgiant į bendravimo zonas ir intymiosios socialinės zonos specifiką, gali ženkliai pagerinti pacientų psichosocialinę sveikatą, sumažinti streso lygį ir depresijos riziką. Šis bendravimo būdas leidžia pasiekti gilų emocinį ryšį, kuris yra būtinas gydymo proceso kokybei.
Ypač tai aktualu sričių specialistams, kaip psichikos sveikatos slaugytojams, kur profesinis stresas ir įtampa yra dažnos darbo kasdienybės dalys. Gera komunikacija, empatija ir pagarba padeda išvengti profesionalaus „perdegimo“ sindromo ir užtikrina pacientų emocinį saugumą.
Pasiūlymai praktikoje
- Atkreipti dėmesį į tinkamą bendravimo zonų taikymą pacientų konsultacijose.
- Skatinti fizinį aktyvumą, kuris teigiamai veikia psichoemocinę būklę.
- Naudoti atpalaiduojančias veiklas kaip papildomą priemonę streso mažinimui.
- Užtikrinti paciento miego higieną ir stebėti galimus depresijos simptomus ankstyvoje stadijoje.
- Organizuoti mokymus slaugytojams apie emocinių patirčių valdymą darbe ir konfliktų sprendimo būdus.
Viktorijos Grigaliūnienės darbai stipriai prisideda prie Lietuvos terapinio bendravimo mokslinės bazės plėtros ir turi tiesioginę įtaką medicinos bei slaugos praktikai, ypač atsižvelgiant į socialinį ir emocinį pacientų bendravimą.
Taip pat skaitykite: socialinio darbo bendruomenėje raida Lietuvoje: pagrindinės autorės
tags: #grigaliuniene #viktorija #lsmu #terapinis #bendravimas #zonos