Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje. Globos centras, savivaldybė ir tarnybos teritorinis skyrius turi dėti visas pastangas, kad surastų galinčią globoti šeimą.
Kaip bebūtų liūdna, Lietuvoje globos institucijose vis dar auga apie 1340 vaikų netekusių tėvų globos, kuriems reikia šeimos. Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai). Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai). Šeimyna yra teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Globą gali būti laikinoji ir nuolatinė. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie negali grįžti į savo šeimą, nes kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei.
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras. Vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Jei šeimoje jau auga vaikų, bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Globos pareigos ir teisinis pagrindas
Globėjas yra savo globotinių atstovas ir gina neveiksnių asmenų teises bei teisėtus interesus be specialaus pavedimo. Jis turi teisę atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais sudaryti visus būtinus sandorius. Globėjo (rūpintojo) pareigos: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybės vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais ar artimaisiais giminaičiais; rūpintis vaiko laisvalaikiu; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui.
Norėdami tapti globėjais, Jūs turėtumėte nuvykti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir parašyti prašymą tapti globėju. Tarnyba atliks pirminį vertinimą, priims teigiamą sprendimą ir perduos dokumentus Globos centrui, kur prasidės įdomiausia kelionė link globos. Mes Globos centro darbuotojai, norime pasidžiaugti ir dalintis žinia, kad pagalbos ir teikiamų paslaugų globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams vis daugiau ir daugiau. Vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys.
Finansinė parama ir atlygis globėjams
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Šeimynai mokamas atlygis: 1 šeimynos dalyvis 3,5 MMA (3633 EUR); 2 šeimynos dalyviai (kiekvienam) 2,4 MMA (4982,40 EUR). Papildoma finansinė parama šeimynoms: nuo 2025 m. sausio 1 d. padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius: vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 BSI (364 Eur) išmoka; vaikams nuo 6 iki 12 metų - 6 BSI (420 Eur); vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams ar buvusiems globotiniams iki 24 metų - 6,5 BSI (455 Eur). Globos rūpybos tikslinis priedas - 280 Eur; Papildoma parama - 280 Eur; Išmoka vaikui - 122,50 Eur; Papildoma išmoka vaikui - 72,10 Eur (neįgaliai vaikui arba vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos). Budintis globotojas gauna vienkartinę išmoką už vaiką į kurį kraunamas - 10 BSI (700 Eur); Atlygis priklauso nuo tarpusavio bendradarbiavimo - 1 MMA (1038 Eur) ir didinamas po 1 MMA už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką iki 1 metų amžiaus, paauglį nuo 12 metų ar vaiką su negalia; taip pat didinamas po 0,75 MMA už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką vyresnį nei 1 metų.
Laikinoji ir nuolatinė globa: skirtumai ir ką reikia žinoti
Laikinoji globa - laikinas laikotarpis, kai vaikas atsiduria pas globėją ir globa gali būti terminė. Laikinoji globa nustatoma, kol nėra aišku, ar vaikas galės grįžti į biologinę šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Globos trukmė - iki 12 mėnesių. Nuolatinė globa - tai ilgas įsipareigojimas, kai globoje augantis vaikas liks iki pilnametystės arba kol įstatymai neleidžia grįžti į biologinę šeimą. Nuolatinis globotojas gali būti žmogus be giminystės ryšio, kuris atitinka reikalavimus ir įsipareigoja rūpintis vaiku.
Nuo mitų iki realybės: ką svarbu žinoti apie globoje augančius paauglius
Dažnai egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai - nusikaltėliai ar visada blogai elgiasi. Tačiau tyrimai rodo, kad paaugliai globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai, o jų poreikiai yra realūs ir svarbūs. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju gali tapti nuo 21 metų, nereikia turėti nuosavo namo - svarbiausia yra atviros širdies ir pasiruošimas skirti laiko bei pastangų. Globos ir įvaikinimo procesai skirtingi: įvaikinimas suteikia visus teisėtus įsipareigojimus ir ryšius su biologiniais tėvais persikelia į įtėvių šeimą, o globos atveju tėvų teisės gali likti ar pasikeisti per tarpinus mechanizmus.
Taip pat skaitykite: Kada reikia globos ar rūpybos?
Ieškant informacijos apie vaikų traumas ir jų įveiką, globėjai gauna pagalbą iš globos centro specialistų, dalyvauja mokymuose ir bendruomenės susitikimuose. Globodami vaiką ar jaunuolį, globėjai turi pasiruošti ilgam laikotarpiui, kurio metu vaikas gali augti ir keisti savo gyvenimo planus. Pirmieji mėnesiai po vaiko atvykimo į globėjų namus yra itin svarbūs - reikia sukurti saugią, palaikančią ir nuoseklią aplinką, suteikti daugiau laiko pažinčiai ir pokyčiams. Tyrimai rodo, kad pirmieji trys vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas kurti ryšį, tačiau meilė ir prisirišimas gali kilti bet kuriame amžiuje, kai tik yra pasitikėjimas ir laikas.
Kitas svarbus aspektas - šeimos įvairovė. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai bei žaidimams. Paauglių globa atneša iššūkių, tačiau ji taip pat suteikia galimybę auginti atsakingus, empatiją turinčius suaugusius žmones.
Galiausiai, apie įvaikinimą: įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą, o įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Tačiau realybė rodo, kad daugelis vaikų negali būti įvaikinti, o tada nuolatinė globa tampa optimaliausiu sprendimu.
Taip pat skaitykite: Kaip mokyti vaikus rūpintis gyvūnais