Socialinės globos įstaigų vadovų kompetencija yra esminis veiksnys, užtikrinantis kokybiškų socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai reikalavimai, keliami socialinės globos įstaigų vadovams, jų funkcijos, profesinio tobulėjimo svarba ir nuolatinis kompetencijų ugdymas.
Teisinis pagrindas ir reglamentai
Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų sritį, bei Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui pareigybės aprašymu. Socialinių darbuotojų atestacijos tvarką reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“.
Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacija vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarkos aprašu. Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas nustato socialinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų vadovų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo uždavinius, praktinės veiklos vertinimo (įsivertinimo) ir profesinės kompetencijos tobulinimo principus, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus, profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių vertinimo (įsivertinimo) tvarką.
Vadovo pareigybės pavyzdys: Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas socialiniam darbui
Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas socialiniam darbui yra įstaigos vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės lygis - A2. Socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba būti baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį. Arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. (šio reikalavimo taikymo variantai aprašomi pareigybės aprašyme).
Savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą bei kuruojamų padalinių, teikiančių socialinės globos paslaugas, veiklą. Efektyviai bendrauti su darbuotojais ir paslaugų gavėjais, turėti psichologinių ir vadybinių žinių. Dirbti komandoje, priimant sprendimus ir pasidalinant atsakomybe. Planuoti Centro veiklą, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Žinoti Centro dokumentų valdymo tvarkos reikalavimus, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. Efektyviai organizuoti žmogiškuosius, finansinius bei kitus galimus išteklius. Dirbti šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, tokiomis kaip „MS Office“ programinis paketas, internetas, elektroninis paštas, teisės aktų paieškos sistemos, dokumentų valdymo sistema „Kontora“ ir socialinės paramos šeimai informacinė sistema SPIS.
Taikyti socialinio darbo žinias, vadovautis socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksu. Laikytis konfidencialumo, teikiant informaciją apie Centro veiklą tik įstatymų numatytais atvejais. Laikytis Centro darbo tvarkos taisyklių ir kitų su socialinių paslaugų teikimo organizavimu susijusių Centro lokalių teisės aktų.
Asmeninės savybės ir profesinės kompetencijos
Vadovui būtina būti: pareigingu, empatišku, ryžtingu, sąžiningu ir drausmingu. Laikytis konfidencialumo, teikiant informaciją apie Centro veiklą tik įstatymų numatytais atvejais. Laikytis Centro darbo tvarkos taisyklių ir kitų su socialinių paslaugų teikimo organizavimu susijusių Centro lokalių teisės aktų.
Svarbiausi principai, kuriais grindžiamas profesinės kompetencijos tobulinimas: sąsaja su paslaugų kokybės užtikrinimu; nuolatinis tobulėjimas: tobulėjimas turi būti nuolatinis, tęstinis ir sistemiškas procesas; darbuotojo motyvacija: svarbu skatinti darbuotojų motyvaciją tobulėti.
Pagrindinės vadovo funkcijos socialinės globos įstaigoje
Socialinės globos įstaigos vadovo funkcijos yra įvairios ir apima tiek strateginį valdymą, tiek kasdienės veiklos organizavimą. Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui funkcijos apima:
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
- Teisės aktų rengimas ir koordinavimas: teikti Centro direktoriui siūlymus bei dalyvauti rengiant įsakymus, taisykles ir vidaus teisės aktus, organizuoti veiklos srities teisės aktų projektų rengimą, jų svarstymą ir derinimą su kitomis institucijomis.
- Dalyvavimas komisijose: dalyvauti komisijų, sprendžiančių socialinių paslaugų klausimus, darbe.
- Padalinių veiklos organizavimas ir kontrolė: organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti kuruojamų padalinių, teikiančių socialinės globos paslaugas, veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbo kokybę, lankyti socialinės globos paslaugų gavėjus, teikti rekomendacijas darbo gerinimui.
- Kvalifikacijos kėlimo poreikių analizė: analizuoti pavaldžių darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo poreikį.
- Siūlymų teikimas direktoriui: teikti Centro direktoriui siūlymus dėl kuruojamų padalinių ir (ar) pavaldžių darbuotojų darbo organizavimo tobulinimo, darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo.
- Socialinės globos paslaugų užtikrinimas ir kokybės kontrolė: užtikrinti socialinės globos paslaugų teikimą teisės aktų nustatyta tvarka, kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę, teikti Centro direktoriui socialinių paslaugų teikimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl šių paslaugų kokybės gerinimo, organizavimo ir teikimo.
- SPIS duomenų priežiūra: vykdyti socialinės paramos informacinės sistemos SPIS duomenų apie Centro teikiamų socialinės globos paslaugų registravimo proceso priežiūrą.
- Atstovavimas ir bendradarbiavimas: pagal kompetenciją atstovauti Centrui valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, bendradarbiauti su kitais Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis socialinių paslaugų įstaigos veiklos srityje.
- Konsultavimas ir informacijos teikimas: teikti informaciją ir konsultuoti socialinių paslaugų klausimais rajono gyventojus, kitų institucijų, žiniasklaidos atstovus.
- Skundų ir prašymų nagrinėjimas: nustatyta tvarka nagrinėti ir rengti atsakymų projektus į paklausimus, prašymus, skundus, pasiūlymus, ieškoti efektyvių priemonių iškilusioms problemoms spręsti.
- Savanoriškos veiklos organizavimas: Centro direktoriaus pavedimu organizuoti savanorišką socialinę veiklą, studentų praktinį mokymą Centre.
- Direktoriaus funkcijų vykdymas: laikinai nesant Centro direktoriaus, vykdyti direktoriaus funkcijas.
- Susirinkimų organizavimas: organizuoti ir vesti susirinkimus kuruojamų padalinių darbuotojams.
- Informacijos viešinimas: rengti informaciją, viešinti Centro veiklą Centro internetiniame puslapyje ir socialiniuose tinkluose.
- Licencijavimo dokumentų tvarkymas: laiku parengti ir teikti dokumentus atsakingoms institucijoms dėl licencijų įgijimo, pratęsimo, panaikinimo.
- Kitų pavedimų vykdymas: vykdyti nenuolatinio pobūdžio Centro direktoriaus pavedimus, susijusius su Centro veikla.
Praktinės veiklos vertinimas, įsivertinimas ir atestacija
Praktinė veikla - tai darbinė veikla, pagrįsta žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis, vykdant funkcijas ir pareigas individualiai ir komandoje. Darbuotojų (išskyrus socialinių paslaugų įstaigų vadovus) profesinė kompetencija įsivertinama (įvertinama) kasmet nustatyta tvarka. Ateinančių metų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiai įsivertinami (įvertinami) per einamųjų metų pirmą pusmetį.
Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiams nustatyti naudojamas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis. Intervizijos ir supervizijos: intervizija - tai konsultavimo(si) metodas, kai darbuotojai tarpusavyje aptaria ir analizuoja atvejus, orientuodamiesi į sudėtingus, emociškai sunkius, neišspręstus atvejus, be išorinio supervizoriaus (konsultanto). Supervizija - tai darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, kad būtų tobulinama darbuotojų profesinė kompetencija ir organizacijų veikla. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose ir organizacijose.
Socialiniai darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti socialinio darbo praktinių atvejų aptarime - intervizijose ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Intervizijos (atvejų aptarimas) yra nuolatinė ir sisteminga darbuotojo veiklos forma, kuri yra įskaičiuota į darbo laiką. Pagal poreikį darbuotojams gali būti organizuojami mokymai, skirti apmokyti juos tinkamai organizuoti ir vesti intervizijas, siekiant paruošti specialistus naudotis šiuo metodu ir gauti iš jo didžiausią galimą naudą savo profesinei veiklai. Intervizijų procesas yra protokoluojamas, laisva forma aprašant aptartas situacijas, galimus sprendimus, rekomendacijas, kilusius naujus klausimus ar siūlymus. Intervizijų metu aptariama informacija yra konfidenciali.
Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacija vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarkos aprašu.
Mokymų ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimai
Socialinių paslaugų įstaigų vadovų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. mokymų, nurodytų Tvarkos apraše. Socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas, siekdamas, kad išklausytos mokymo akademinės valandos būtų įskaitytos į jo profesinės kompetencijos tobulinimą, privalo turėti pažymėjimą, išduotą profesinės kompetencijos tobulinimo veiklą vykdžiusios įstaigos (įmonės, organizacijos) vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens, užsienio socialinio darbo ar socialinių paslaugų eksperto.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų įstaigos vadovas tobulino savo profesinę kompetenciją, profesinės kompetencijos tobulinimo data, forma ir trukmė (akademinėmis valandomis). Pažymėjimo kopiją socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas turi pateikti savo tiesioginiam vadovui.
Vadovo indėlis į socialinių paslaugų įstaigų veiklos gerinimą
Socialinės globos įstaigos vadovas turi aktyviai dalyvauti gerinant įstaigos veiklą, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir patenkinti gyventojų poreikius. Šiame straipsnyje aptariama socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais ir kitais teisės aktais. Socialinės globos įstaigos vadovas turi aktyviai dalyvauti gerinant įstaigos veiklą, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir patenkinti gyventojų poreikius.
Socialinės globos kontekstas: paslaugų tipai ir institucijų vaidmuo
Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos, kai šeimos nariai ar globėjai laikinai negali pasirūpinti. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinė specialistų priežiūra.
Dienos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos gali būti teikiamos tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
Stacionarių ir bendruomeninių įstaigų reikalavimai
Stacionarios globos įstaigos skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos.
Viena iš esminių reformų krypčių yra stacionarių globos įstaigų pertvarka į bendruomenines paslaugas, pvz., šeiminių namų steigimas, kuriuos įstatymai apibrėžia kaip steigiamus atskirose gyvenamosiose patalpose bendruomenės gyvenamojoje vietovėje, kurioje didžioji dalis gyventojų nėra susiję su socialinių paslaugų teikimu.
Praktiniai reikalavimai infrastruktūrai ir aplinkai
Įstatyminiuose aktuose pateikti reikalavimai patalpoms, poilsio zonoms, relaksacinėms erdvėms, sensoriniams kambariams, specialaus transporto teikimui, regos negalią turinčių asmenų pritaikymui, agresyvaus elgesio valdymui ir patalpų saugumo užtikrinimui. Dienos socialinės globos centro patalpose turi būti įrengtos relaksacinės erdvės, aktyvios veiklos patalpos, pritaikytos higienos patalpos, patalpos asmens poilsiui dienos metu, taip pat užtikrintos sąlygos žmonėms, naudojantiems judėjimo techninės pagalbos priemones.
Profesinės kompetencijos tobulinimo praktiniai aspektai
Darbuotojas pats turi teisę nuspręsti, ar ir kokiais savo įsivertinimo rezultatais jis dalinsis su kitais kolegomis, tačiau apibendrintus rezultatus jis turi žodžiu aptarti su bent vienu kolega, mentoriumi, tiesioginiu vadovu ar pan. Darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje nurodytas programas gali vykdyti įstaigos, organizacijos, organizuojančios socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo mokymus, metodiniai centrai. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. mokymų, nurodytų 14.1-14.3 papunkčiuose.
Vadovo vaidmuo užtikrinant paslaugų kokybę
Socialinės globos įstaigos vadovas turi aktyviai dalyvauti gerinant įstaigos veiklą, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir patenkinti gyventojų poreikius. Vadovas turi teikti pasiūlymus dėl darbo organizavimo tobulinimo, darbuotojų profesinės kompetencijos kėlimo, dalyvauti licencijavimo dokumentų rengime, koordinuoti paslaugų kokybės kontrolę ir teikti ataskaitas bei pasiūlymus dėl paslaugų gerinimo.
Veiklos planavimas ir išteklių valdymas
Efektyviai organizuoti žmogiškuosius, finansinius bei kitus galimus išteklius. Planuoti Centro veiklą, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas. Žinoti Centro dokumentų valdymo tvarkos reikalavimus, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas.
Reikšmė visuomenės senėjimo kontekste
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys.
Teisinė bazė ir strategijos (Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, Nacionalinės senėjimo strategijos, ES gaires atitinkančios priemonės) numato, kad ilgalaikės globos paslaugos turi būti kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos. Vietos ir regionų valdžios institucijoms būtina užtikrinti priemones kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmų planams parengti.
Santrauka
Socialinės globos įstaigos vadovo kvalifikaciniai reikalavimai apima tiek formalią išsilavinimo ir atestacijos atitikimą, tiek asmenines savybes, vadybines ir psichologines kompetencijas, gebėjimą organizuoti veiklą, valdyti išteklius ir užtikrinti paslaugų kokybę. Nuolatinis profesinis tobulėjimas, praktinės veiklos vertinimas, intervizijos ir supervizijos yra esminiai mechanizmai, užtikrinantys, kad vadovai ir darbuotojai gebėtų teikti saugias, orumą gerbiančias ir kokybiškas socialines paslaugas.