Globos institucijų tema yra plačiai nagrinėjama Lietuvos socialinės teorijos ir praktikos literatūroje, apimanti tiek psichosocialinius vaikų ir paauglių aspektus, tiek vyresnio amžiaus asmenų globą, paslaugų kokybės vertinimą bei socialinių paslaugų plėtrą. Šiame straipsnyje prezentuojama įžvalgi apžvalga apie socialinės kompetencijos skirtumus tarp globos institucijose ir pilnose šeimose gyvenančių paauglių, istorinę socialinės globos raidą bei globos institucijų aktualijas ir iššūkius Lietuvoje.
Paauglių socialinė kompetencija globos institucijose ir pilnose šeimose
Tyrimas, kuriame dalyvavo 271 globos institucijose gyvenantis paauglys ir 287 paaugliai iš pilnų šeimų, atskleidė svarbius socialinės kompetencijos aspektus. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 11 iki 18 metų. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad nepalankios gyvenimo sąlygos šeimoje, konstruktyvaus elgesio pavyzdžių trūkumas ir artimų ryšių su bendraamžiais už globos institucijos ribų palaikymo stoka riboja socialinės kompetencijos formavimąsi.
Empiriniai tyrimo rezultatai rodo, kad globos institucijose gyvenantys paaugliai dažniausiai pasižymi socialinės kompetencijos trūkumu, įskaitant pasitikėjimo savimi stygių, gebėjimo palaikyti pozityvius santykius stoką, mažesnį atsparumą kritikai, socialinį atsparumą bei atkaklumą siekti tikslų. Taip pat pastebėtas didesnis bejėgiškumas, priklausomybė nuo kitų žmonių ir atstūmimo baimė.
Įdomu, kad lytis (vaikinų ir merginų socialinė kompetencija globos įstaigose ar pilnose šeimose) statistiškai reikšmingai nesiskiria, o amžius susijęs su socialinės kompetencijos didėjimu tik pilnose šeimose gyvenančių paauglių tarpe. Tai rodo, kad globos namų auklėtinių kompetencija dažnai nėra susijusi su amžiaus augimu, kas pabrėžia būtinybę taikyti specialius ugdymo metodus šioje socialinėje grupėje.
Socialinės globos Lietuvoje istorija ir raida
Socialinės globos istorija Lietuvoje siekia XVI amžiaus pirmąją pusę, o istorinė raida apima Bažnyčios, visuomenės ir valstybės sąjungą sprendžiant socialines problemas. Aldona Račkelienė savo straipsnyje nagrinėja šią raidą iki 1940 metų laikotarpio, pabrėždama, kad socialinės globos pagrindai Lietuvoje formavosi daugelio šimtmečių laikotarpyje.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Sovietmečiu didelė dalis sutrikusio intelekto ir psichikos ligomis sergančių asmenų buvo įrengti stacionarios globos įstaigose - psichoneurologiniuose pensionatuose. Remiantis Eglės Rimšaitės tyrimu, šios įstaigos priklausė socialinės apsaugos sistemai ir buvo orientuotos į integraciją bei socialinės atskirties mažinimą, tačiau kartu ir izoliavo pacientus.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje prasidėjo socialinės globos sistemos pertvarka, siekiant perorientuoti paslaugas iš stacionarios globos į alternatyvias formas, kaip dienos globos paslaugas ar laikinos globos namus, tačiau šis procesas yra sudėtingas ir užtrunka.
Socialinės globos įstaigų veikla ir paslaugų kokybė
Jolitos Gečienės ir Vidos Gudžinskienės tyrimai apie socialinės globos įstaigose, dirbančiose su senyvo amžiaus asmenimis, teikiamų paslaugų kokybę atskleidžia pagrindinius iššūkius. Pagal EQUASS metodiką įvertinta paslaugų kokybė, pabrėžiant viešųjų paslaugų organizavimo aspektus bei institucinės globos reformų kontekstą.
Audronės Vareikytės straipsnyje aptariamos socialinių paslaugų plėtros kryptys Lietuvoje. Daugelyje savivaldybių vis dar didžioji dalis socialinių išlaidų tenka stacionariai globai, tačiau alternatyvios paslaugos įgauna vis didesnį svarbumą, ypač vaikų ir senyvo amžiaus žmonių globos srityse.
Vaikų globos organizavimas ir vaiko savarankiškumo ugdymas
Laimutės Žalimienės tyrimas apima vaikų globos organizavimo savivaldybių ir apskričių funkcijas bei bendradarbiavimą. Tyrime dalyvavo daug įvairių institucijų, tyrimo metodai - anketinė apklausa ir dokumentų analizė.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Vaikų globos įstaigos turi labai svarbią rolę vaiko asmenybės formavime, tačiau lietuvių mokslininkai, tokie kaip Jolanta Kovalenkovienė ir Irena Leliūgienė, pabrėžia, kad vaikų globos įstaigose ugdomi vaikai susiduria su socialinės adaptacijos sudėtingumais, kurie reikalauja tęstinio palaikymo ir ugdymo.
Remiantis Diana Rėklaitienės ir kitų autorių tyrimu, laisvalaikis yra svarbi socialinė erdvė vaikų globos institucijose, kur glo-jamų vaikų socialiniai įgūdžiai gali būti tiek stiprinami, tiek formuojami. Tačiau vaikams, ilgai gyvenantiems globos įstaigose, savarankiškumo įgijimas yra gerokai sudėtingesnis, todėl būtinas sistemingas įgūdžių ugdymas.
Vyresnio amžiaus asmenų globos ypatumai ir gyvenimo kokybė
Vyresnio amžiaus asmenų globos tema Lietuvoje taip pat yra plačiai nagrinėjama. Jūratės Charenkovos tyrimas aptaria jų laisvalaikio prasmę ir patiriamus sunkumus. Nors išėjimas į pensiją leidžia daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai, neretai atsiranda nuobodulio ir beprasmės jausmų.
Urtės Linos Orlovos tyrimas nagrinėja socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybės veiksnius, pateikiant kokybinę empirinę analizę. Nustatyta, kad globos įstaigų veikla ir paslaugų kokybė tiesiogiai įtakoja gyvenimo kokybę ir savarankiškumo lygį.
Dainiaus Pūro ir Eglės Šumskienės darbai kreipia dėmesį į psichikos negalios turinčių asmenų globą, atskleidžiant, kad iki Sovietų Sąjungos žlugimo šios įstaigos ne tik globojo, bet ir izoliuodavo ligonius, o deinstitucionalizacijos procesai Lietuvoje vyksta lėtai, mažai keisdami esamą situaciją.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai vyresnio amžiaus pacientams
Medžiagų analizė Gytės Damulevičienės, Vitos Lesauskaitės ir Jūratės Macijauskienės darbe rodo, kad pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus pacientams, ypač po sudėtingų širdies ir kraujagyslių operacijų.
Globos įstaigų darbuotojų motyvacija ir visuomenės požiūris
Jūratės Griciūtės ir Lauros Senkevičiūtės-Doviltės tyrimas aprašo socialinės globos įstaigų darbuotojų motyvaciją dalyvaujant pertvarkos procese. Personalas yra svarbus sėkmingai pertvarkos vykdymui, tad darbuotojų motyvacijos stiprinimas - prioritetinė užduotis.
Laima Kyburienė ir kolegos analizavo visuomenės požiūrį į šeimos pedagogo poreikį Lietuvoje, pabrėždami jo svarbą stiprinant šeimą kaip pagrindinę visuomenės ląstelę ir siekiant užkirsti kelią socialinėms problemoms, kurios gali sukelti vaikų globos įstaigų reikalingumą.
Vaikų, kurių tėvai globojami psichoneurologiniuose pensionatuose, teisių užtikrinimas
Dainiaus Pūro ir Eglės Šumskienės tyrimas yra viena iš Europos Komisijos finansuoto projekto dalių, atskleidžiant šeimų, kurių nariai yra globojami psichoneurologiniuose pensionatuose, situaciją. Tyrimas parodė, kad tėvystės programos ir bendruomeninės paslaugos gali būti efektyvi alternatyva stigmatizuojančiam požiūriui bei skatinti šeimos narių integraciją.
Įžvalgos apie socialinės globos institucijų iššūkius ir būtinybę tolimesnėms pertvarkoms
- Globos įstaigose gyvenančių paauglių socialinės kompetencijos ugdymas yra svarbi integracijos į visuomenę dalis.
- Stacionarios globos įstaigos bei psichoneurologiniai pensionatai reikalauja pereiti prie modernesnių socialinių paslaugų modelių.
- Socialinių paslaugų kokybės standartai ir įgyvendinimas turi būti nuolat vertinami ir tobulinami.
- Vyresnio amžiaus asmenų globos kokybė ir savarankiškumo skatinimas yra būtini geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimui.
Apibendrinant, Lietuvoje vykdomi tyrimai ir iniciatyvos suteikia svarbių žinių ir patirties, kaip gerinti globos institucijų veiklą ir padėti globojamiems asmenims sėkmingai integruotis visuomenėje.
tags: #globos #institucijos #vliteratura