Susiklosčiusi situacija sudaro palankesnes galimybes į darbo rinką įsitraukti negalią turintiems šalies gyventojams. Darbo jėgos paklausa per metus išaugo 78 procentais. Tikėtina, kad šiemet kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.
Teisiniai pagrindai ir garantijos neįgaliesiems
Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.). Darbo kodekso 2 ir 26 str.
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.).
Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu ... darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.).
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.).
Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.).
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Kas numatyta dėl kvotos: 5 proc. reikalavimas ir diskusijos
Kaip numato Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, valstybinės įstaigos ar įmonės, kuriose yra 25 ir daugiau darbuotojų, įpareigojamos užtikrinti, kad darbuotojai (-os) su negalia tokioje organizacijoje sudarytų bent 5 procentus. Remiantis „Sodros“ pateiktais duomenimis, 2024 m. spalio pabaigoje šios kvotos nebuvo pasiekusios 45 proc. organizacijų, kurioms ši prievolė taikoma.
2024 gruodžio 3 d. Įstatyme numatyto reikalavimo įdarbinti bent 5 proc. darbuotojų su negalia šiemet nepasiekė per tūkstantį viešojo sektoriaus organizacijų. Dažniausios nurodomos priežastys - laisvų pareigybių arba kandidatų su negalia trūkumas.
Taip pat skaitykite: Socialinė struktūra įmonėje
Seimas imasi svarstyti siūlymą rekomenduoti privačioms įmonėms, turinčioms daugiau negu 25 darbuotojus, įdarbinti 5 proc. asmenų su negalia. Taip pat siūloma neterminuotam laikotarpiui palikti šiuo metu viešajam sektoriui jau taikomą, bet tik iki 2028 metų galiojantį reikalavimą įdarbinti 5 proc. asmenų su negalia.
Šią Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Lino Kukuraičio pateiktą iniciatyvą ketvirtadienį parlamentarai palaikė bendru sutarimu. Ją svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus teisių komitetai ir Asmenų su negalia teisių komisija. Įstatymo pataisų projektai į plenarinę salę sugrįš rudens sesijoje.
Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, reikalavimas viešajam sektoriui dėl 5 proc. asmenų su negalia įdarbinimo taptų nuolatiniu. Beje, verslui siūloma nustatyti tik rekomendacijas, o ne privalomas kvotas.
Argumentai už ir prieš rekomendaciją privatiems darbdaviams
Siūloma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“ viešai skelbiamus duomenis papildyti statistiniais rodikliais apie asmenų su negalia įdarbinimą. Seimui pritarus, „Sodra“ skelbtų apdraustųjų asmenų su negalia skaičių procentais, apskaičiuotą nuo bendro darbuotojų skaičiaus. Tai paliestų įmones ir įstaigas, turinčias daugiau negu 25 darbuotojus.
L. Kukuraitis atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių yra nustačiusios kvotas dėl asmenų su negalia įdarbinimo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Pasak L. Kukuraičio, nereikia galvoti, kad, įvedus kvotas, staiga visi žmonės su negalia bus įdarbinti.
Priešininkai pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų nustatyti aiškią procentinę įdarbinimo dalį, kurios būtų galima reikalauti iš darbdavių, taip pat siūlo pradėti nuo subsidijuojamo darbo modelio, kuomet žmonėms su negalia būtų skiriamas krepšelis, kuris sektų paskui asmenį.
„Blogiausia, kas galėtų nutikti, jei imtume ‘darbinti negalią’ vietoje kompetencijos. Darbo vietos negali tapti labdaros objektu - jos turi būti sukurtos, remiantis žmonių gebėjimais ir įnašu į organizacijos veiklą. Turime investuoti į žmonių su negalia kompetencijų plėtrą ir darbdavių švietimą. Siekiant užtikrinti asmenų su negalia integraciją į darbo rinką, siūloma rekomenduoti privačioms įmonėms, turinčioms daugiau negu 25 darbuotojus, įdarbinti 5 proc.“, - teigiama diskusijose.
Statistika, iššūkiai ir praktiniai pastebėjimai
Visgi statistika rodo, kad dirba tik 3 iš 10 darbingo amžiaus žmonių su negalia (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. šalyje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirbo tik apie 30 proc.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst.
Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, kas antras darbo ieškantis žmogus su negalia yra vyresnis kaip 55 m. Pavyzdžiui, 2023 m. duomenimis, Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų (-čių) su negalia. Daugiausiai - apie šeštadalį (17,4 proc.) - priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės.
Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, moterys su negalia daugiausia ieško valytojos, pagalbinės darbininkės, budėtojos, pardavėjos, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininkės, pakuotojos ir administratorės darbo.
Kaip matyti iš žmonių su negalia įdarbinimo kvotos nepasiekusių valstybinių įstaigų ir įmonių paaiškinimų, dažniausios to priežastys - laisvų vietų arba kandidatų (-čių) su negalia trūkumas. Todėl skelbiant naujo(s) darbuotojo(s) atranką pirmiausia svarbu įvertinti, ar pasirinktas darbuotojų paieškos būdas yra prieinamas potencialiems kandidatams (-ėms) ir ar toks darbo skelbimas juos ir jas pasieks. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kur skelbiama informacija apie darbuotojo(s) atranką, galbūt verta ja pasidalinti su žmonių su negalia bendruomenėmis ir organizacijomis.
Darbuotojo funkcijų aprašymas darbo skelbime turėtų būti aiškus ir detalus, konkrečiai nurodant, kokie lūkesčiai keliami ir kokius darbus reikės atlikti. Turint omenyje, kad, kaip skelbia Užimtumo tarnyba, 1 iš 10 registruotų bedarbių su negalia turi aukštąjį išsilavinimą, siekdamos didinti darbuotojų su negalia skaičių, bet nerandančios tinkamos kompetencijos kandidatų (-čių), organizacijos galėtų peržiūrėti laisvų pareigybių aprašymus ir funkcijas ir apsvarstyti galimybę dalį jų atskirti.
Ruošiantis darbuotojo(s) su negalia įdarbinimui svarbu pagalvoti ne tik apie atranką, bet ir apie tai, kas laukia po jos: darbuotojo(s) įvedimą, mokymąsi, mentoriaus (-ės) paskyrimą, veiklos vertinimą.
„Svarbu suprasti, kad žmonių su negalia įdarbinimas yra kompleksinis klausimas, kur reikšmingas ir tinkamas darbdavių požiūris, ir potencialių darbuotojų įsitraukimas, ir valstybės pagalba. Nėra vieno visiems tinkamo varianto ir vadinamieji visiems vienodi standartai iš tiesų ne visada pajėgia atliepti individualius asmens poreikius.“
Parama darbdaviams: subsidijos ir lengvatos
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Rasti tinkamą specialistą padės Užimtumo tarnybos darbuotojas - tarpininkas. Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas bandomasis projektas - darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“).
SUBSIDIJOS DARBO UŽMOKESČIUI. SUBSIDIJA DARBO VIENOS STEIGIMUI IR PRITAIKYMUI. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama.
Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia; remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc.).
Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia.
Tokią įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą reikia išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo žmogaus su negalia įdarbinimo.
Praktinės pamokos darbdaviams
- Skelbimų prieinamumas: svarbu įvertinti, ar pasirinktas darbuotojų paieškos būdas yra prieinamas potencialiems kandidatams.
- Bendradarbiavimas: verta pasidalinti informacija apie atrankas su žmonių su negalia bendruomenėmis ir organizacijomis.
- Aiškūs pareigų aprašymai: konkretus funkcijų išdėstymas palengvina tinkamų kandidatų pritraukimą.
- Įvedimas ir adaptacija: numatyti įvadinius mokymus, mentorystę ir veiklos vertinimą.
- Darbo vietos pritaikymas: įvertinti ir finansuoti darbo priemonių bei aplinkos pritaikymą.
Pakeitimai negalios vertinime ir paslaugų prieinamumas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.
Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. „Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Baigiamosios mintys apie požiūrį ir ilgalaikę perspektyvą
Dažnai pasitaiko išankstinis požiūris, kad darbuotojas su negalia dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo ar tai darys nepakankamai gerai, nes jam trukdys negalia. Tačiau sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad žmogus su negalia, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju yra labai motyvuotas ir lojalus darbuotojas, sėkmingai kuriantis pridėtinę vertę.
Seimo svarstymai dėl 5 proc. rekomendacijos privatiems darbdaviams rodo, kad klausimas kelia tiek vilties, tiek abejonių. Palaikantys kvotas pabrėžia ES šalių praktiką ir būtinybę didinti įtraukumą, o skeptikai ragina pradėti nuo subsidijų ir aiškaus monitoringo. Svarbu sudaryti saugiklius, atlikti išsamią analizę ir remtis duomenimis priimant teisės aktų pakeitimus.
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| 5 proc. kvota | Valstybinėms įstaigoms privaloma, rekomendacija privačiam sektoriui. |
| Subsidijos | Komensuojamos darbo vietos įrengimo ir pritaikymo išlaidos, dalinės darbo užmokesčio kompensacijos. |
| Darbo asistento paslauga | Pagalba darbuotojui su negalia integruojantis į darbo vietą. |
| Nemokamos atostogos | Darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas darbuotojui su negalia, remiantis sveikatos įstaigos išvada. |
Galiausiai būtina pabrėžti, kad vykdant bet kokią politiką svarbu vengti situacijos, kuomet „darbinti negalią“ tampa svarbiau už kompetenciją. Darbo vietos turi būti sukurtos remiantis žmonių gebėjimais ir jų įnašu į organizacijos veiklą.
tags: #jei #imoneje #5 #proc #neigaliuju