Vienas įsimintiniausių tarpukario Lietuvos įvykių - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą. „Mes skrisime į Lietuvą!“, - taip prieš 80 metų lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas ištarė prieš lemtingąjį skrydį. Šį skrydį „Lituanicos“ pilotai skyrė jaunajai Lietuvai.
1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuometinė Vokietijos teritorija, dabar Lenkijos). Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausių.
Kas buvo S. Darius ir S. Girėnas
Abu lakūnai gimė ir pirmuosius jaunystės metus praleido Žemaitijoje. S. Darius su motina jau 1907 metais išvyko į Ameriką, ten baigė pradžios mokyklą Čikagoje. 1920 metais atvyko savanoriu tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Per septynerius metus Lietuvoje jis įgudo aviacijos srityje, jam buvo suteiktas aviacijos kapitono laipsnis.
1893 metais dabartinės Šilalės rajone, Vytogaloje, gimė Stasys Girėnas. Čikagoje lankė pradžios mokyklą, o nuo 1913 metų dirbo spaustuvėje. Nors 1925 metais patyrė sunkią avariją, žemaitiško užsispyrimo kupinas S. Girėnas aviacijos neatsisakė ir 1927 metais pakilo lėktuvu vėl.
Pirmosiose tarptautinėse futbolo rungtynėse S. Darius saugojo Lietuvos komandos vartus, žaidė ir pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse, taip pat buvo ir boksininkams, lengvaatletis. S. Darius - vienas iš Kauno Ąžuolyno stadiono iniciatorių ir statytojų, reikšmingai prisidėjo steigiant jachtklubą, buvo sportinės organizacijos „Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga“ vadovas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Pasirengimas transatlantiniam skrydžiui
Lakūnai šiam skrydžiui ruošėsi kurį laiką. 1932 metų birželio 13 dieną įsigijo šešių vietų keleivinį lėktuvą „Bellanca Pacemaker CH-300“ už 3 200 dolerių. Lėktuvas nebuvo pritaikytas tokiai ilgai kelionei, reikėjo naujo variklio, papildomų talpyklų degalams, matavimo prietaisų.
Pinigams surinkti buvo rengiamos aviacijos dienos, šventės, ieškoma rėmėjų, pasitelkta filatelija, sukurti specialūs pašto spaudai (S. Darius ir S. Girėnas buvo pirmieji lakūnai, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą). 1933 m. vasario mėnesio pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu.
Balandžio 15 d. „Naujienų“ laikraščio žurnalistas A. Vaivada pasiūlo lėktuvą pavadinti „Lituanica“ (lietuvybė). Balandžio 24 d. baigta ruošti skridimui „Lituanica“ savo bakuose turėjo 3541 l kuro ir 145 l tepalo. Įmontuotas naujas devynių cilindrų 365-388 AG Raito (Wright) firmos žvaigždinis variklis, naujas propeleris, pagaminti nauji, ilgesni lėktuvo sparnai.
Įgulos sprendimai dėl įrangos
Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio - lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Žinoma, kad S. Girėnas buvo labiau už saugumo faktorius, bet galiausiai pasidavė S. Dariaus lyderystei.
Pakilimas ir planuotas maršrutas
1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. (Niujorko laiku) lakūnai pakilo iš Niujorko Floydo Bennetto oro uosto. Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose teigiama, kad „Lituanicos“ greitis atsiplėšiant nuo pakilimo tako siekė 140 kilometrų per valandą. Lėktuvo pakilimo laikas buvo apskaičiuotas ir įvykdytas preciziškai tiksliai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Kelionės maršrutas buvo suplanuotas tokia tvarka: Niujorkas-Niufaundlandas-Atlanto vandenynas-Airija-Londonas-Amsterdamas-Svinemiundė (vok. Swinemunde, dabar Švinouiscis, Lenkija)-Karaliaučius-Kaunas, tačiau dėl blogų oro sąlygų prie Airijos jie pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją.
| Etapas | Atkarpa | Nuotolis (km) |
|---|---|---|
| 1 | Niujorkas - Niufaundlandas | 2129,8 |
| 2 | Atlanto vandenynas | 3513,2 |
| 3 | Airija - Kaunas (planuota) | 1543 |
| Iš viso (planuota) | Niujorkas - Kaunas | 7186 |
Skrydis per Atlantą: eiga ir orai
Atrodo, Atlanto vandenynas, kurio lakūnai labiausiai baiminosi, nebuvo itin priešiškas. Tai liudija šalia vienos iš žymų paliktas įrašas: „Ramus, tykus oras“. Paskutinė žinia iš „Lituanica“ buvo gauta po 9 valandų skrydžio, kai lėktuvas buvo virš Niufaundlendo salos. Čia lakūnai išmetė baltu kaspinu perrištą raudoną maišelį su pranešimu, kad lėktuvas skrenda sėkmingai, o jo pilotai jaučiasi gerai: „Wire collect Associated News New York airplane Lituanica NR 688E all well and regards. Signed Stephen Darius Stanley Girėnas G C T 1910 July 15 th 1933.“
Yra žinomas įrašas S. Dariaus dienoraštyje: „Netoli Europos sutikome audrą...“, o toliau paminėta, kad „Lituanica“ perskrido šiaurinę Škotiją ir pasuko Šiaurės Vokietijos miesto Kylio kryptimi. Paskutinį kartą „Lituanica“ buvo pastebėta vėlu penktadienio vakarą virš Šiaurės Vokietijos.
Tragiška pabaiga prie Soldino
Liepos 17 d., jau gerokai po vidurnakčio, apie 2-3 val., dangų dengę žemi debesys pažeria smulkų įkyrų lietų, bet žmonės kantriai laukė. Tuo laiku Vokietijos „Reuters“ žinių agentūra paskelbė trumpą pranešimą, kad Rytprūsiuose, netoli nuo Soldino miestelio, miške rastas dar neaišku kam priklausąs sudužęs lėktuvas. Jį aptiko apie 5 val. ryto Kudamo kaimelio gyventoja, išėjusi į mišką grybauti.
Šalia sudužusio lėktuvo gulėjo S. Dariaus kūnas, o žuvęs S. Girėnas tebesėdėjo kabinoje. Trys nelaimės metu sudužę laikrodžiai rodė 0 val. 36 minutes. Sprendžiant iš šių parodymų, „Lituanica“ skrido puslankiu, tarsi pilotai tikrai būtų ieškoję tinkamos vietos nutūpti.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
„Lituanica“ katastrofos vieta. 1933 m. liepos 17 d. Pirmasis ir vienintelis žinomas katastrofos liudytojas, Kudamo miestelio gyventojas Herbertas Griebenas, kitą rytą vokiečių pareigūnams pateiks tokius parodymus: „Liepos 17 d. apie 0.30 val. stovėjau 50 m. į šiaurę nuo viešbučio ir išgirdau iš šiaurės rytų krypties žemai skrendančio lėktuvo motoro ūžesį... Per trumpą laiką, maždaug 1-2 min., o gal ir dar mažiau, išgirdau labai smarkų smūgį.“
Kaip Lietuva laukė ir kaip sutiko didvyrius
Liepos 15 ir 16 d. Kauno radijas skelbė sensacingą pranešimą: „S. Darius ir S. Girėnas skrenda į Lietuvą!“. Kauno oro uoste pasirodant „Lituanica“ laukė apie 25 tūkst. žmonių. „Atskrend sakalėlis per žalią girelę...“ - dainavo minia, tačiau artėjant nakties valandoms balsai skambėjo vis nedrąsiau.
Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne - liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Kitą dieną, liepos 18-ąją, katastrofos vietoje „Lituanicos“ likučius apžiūrėjo iš Kauno atvykę Lietuvos atstovai.
Liepos 19 d. karstai su Dariaus ir Girėno kūnais parskraidinti iš Vokietijos į Kauną trimotoriu lėktuvu. Prie sienos su Vokietija juos pasitiko ir į Kauną atlydėjo devynių Lietuvos karo aviacijos lėktuvų eskortas. Tą popietę Kauno aerodrome tragiškai žuvusius lakūnus pasitiko apie 60 tūkst. žmonių minia. Žmonės verkė.
Tyrimas ir galimos katastrofos priežastys
„Lituanicos“ katastrofą ėmė tirti Lietuvos aviacijos specialistų komisija, kuriai vadovavo Dariaus geras bičiulis, aviacijos inžinierius konstruktorius pulkininkas (vėliau generolas) Antanas Gustaitis. Galiausiai komisija priėjo prie išvados, kad katastrofa įvyko dėl blogų oro sąlygų ir nedidelių variklio darbo sutrikimų. Vokiečiai savo ataskaitoje rašo, kad lakūnai buvo visiškai praradę orientaciją, nes ilgą laiką blaškėsi pavojingai žemai.
Ekspertų buvo nustatyta jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė ir kuro dar buvo pakankamai. Gali būti, kad lakūnai nutarė nusileisti ir palaukti ryto prieš baigdami skrydį į Kauną. Gali būti, kad bandydami leistis lakūnai skrido per žemai ir kliudė miško pakraštyje augusius medžius.
Vis dėlto, oficialus tyrimas, kuriam vadovavo žymusis Antanas Gustaitis, būsimasis Lietuvos karo aviacijos viršininkas ir lėktuvo ANBO kūrėjas, paneigė gandus, kad „Lituanicą“ apšaudė vokiečiai. KGB stumtą istoriją, kad S. Darių ir S. Girėną pašovė vokiečiai, tikrai galima atmesti.
Skrydžio rezultatai ir vieta aviacijos istorijoje
Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką. Jų skrydis - antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje.
Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik 3 kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkstančius kilometrų. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų.
Atminties įamžinimas ir reikšmė visuomenei
Tarpukariu buvo ypač rūpinamasi S. Dariaus ir S. Girėno atminimo įamžinimu: tuoj po žūties Lietuvos vyriausybė juos paskelbė lietuvių tautos didvyriais, prezidentas Antanas Smetona po mirties abu apdovanojo V laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais (tai buvo vienas iš aukščiausių valstybės apdovanojimų), įteiktos Šaulių žvaigždės ir skautų garbės ženklai.
Iškilmingomis laidotuvėmis, kūnų balzamavimu rūpinosi bei apmokėjo Lietuvos vyriausybė; be to, lakūnų laidotuvių diena buvo paskelbta nedarbo diena. Į specialiai pastatytą mauzoliejų karstai buvo perkelti 1937 m. lapkričio 1-ąją.
Kiekvienais metais liepos 17-ąją dieną minimos S. Dariaus ir S. Girėno žūties metinės. Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Emigracijoje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai paramą: politinę, finansinę ir humanitarinę.
Vaizdai ir liudijimai
O pamatyti unikalius kadrus iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo kolekcijos, kuriuose matyti sudužusi „Lituanica“ ir lakūnų pagerbimo procesija Kaune, galite žemiau esančioje galerijoje. „Lituanico“ liekanos. Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Soldino girioje.
Kultūrinis palikimas ir atminimo objektai
Pasaulio spauda mažo lėktuvėlio startą pripažino rizikingiausiu ir drąsiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje, o „Lituanicos“ pilotai amžiams tapo mūsų tautos didvyriais. „Lituanicos“ skrydžio devyniasdešimtmečio proga visoje Lietuvoje organizuojami įvairūs žygiai, renginiai, minėjimai.
Lietuvos paštas išleido S. Dariaus ir S. Girėno pašto ženklus. Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų.
Klausimai, kuriems dar ieškoma atsakymų
Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo, iki tikslo belikus vos 650 km. Minimos pilotavimo klaidos, tačiau tai buvo patyrę pilotai: S. Darius, skraidydamas karo aviacijoje, nepadarė nė vienos avarijos. Katastrofos naktį siautė smarki, viena didžiausių per kelerius metus audra.
Skrydžio idėjos poveikis tautai
Savo skrydžiu Steponas Darius ir Stasys Girėnas norėjo parodyti pasauliui, nors Lietuva maža, tačiau galinga valstybė. Savo kreipimesi pilotai skelbė, jog tiek sėkmingas skrydis, tiek ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėpdamas juos naujiems žygiams.
„S. Darius ir S. Girėnas žuvo kaip žmonės, bet užgimė kaip legendos. Tą gražią istoriją apie modernybės siekimą ir norą išgarsinti Lietuvą, mes nešam iki šiol“.
tags: #dariaus #ir #gireno #priklausomybes