Šiame straipsnyje pristatoma pasaulinė įvaikinimo praktika ir jos iššūkiai per atvejį apie Korneliją, Tauragės regione vykstantį tarptautinį įvaikinimą į Naująją Zelandiją. Tekste naudojami tik pateikti sakiniai iš turinio, jų nesuglaudinant bei nepakeičiant jų prasmės, o norint užpildyti rugštis ir suprantamą siužetą, kai kuriuos sakinius surikiuojame logiška tvarka ir papildome jungiančiais fragmentais.
Šeimos istorija ir globos sistema Lietuvoje
Erikas sakė nebežinantis, ką daryti, į ką kreiptis pagalbos. Erikas ir jo brolių bei dviejų seserų istorija labai skaudi. Visi keturi jie visą gyvenimą, pasak Eriko, gyveno vaikų globos namuose. Visi vienos motinos, tik skirtingų tėvų. Kornelija pastaruoju metu lankė Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centrą, mergaitė turi specialiųjų poreikių. Kornelija būti pirmoji. Kornelija - devynmetė mergaitė, kuri augo vaikų globos įstaigoje su dviem broliais ir seserimi.
Nuo penkerių metų Erikas prisimena savo gyvenimą: „Kiek save prisimenu, gyvenau vaikų namuose. Nuo penkerių metų. Mes visi augom vaikų namuose.“ Mama mirusi, tėvas Anglijoje, su juo nebendrauju, ryšio su tėvais niekada nebuvo, jie gyveno netinkamą gyvenimą. Tačiau Erikas dėkingas kurį laiką jį globojusiems žmonėms, jie išmoko jį gyventi. Baigęs Jovarų mokyklą, Erikas dirbo Tauragės įmonėje, vėliau dirbo Danijoje pusę metų. Dvylikametė Kornelija yra jauniausia sesė ir gyveno Tauragės šeimos gerovės centre kartu su broliais. „Niekas nei man, nei kitiems broliui ir sesei nepranešė, kad mūsų sesė bus įvaikinta“, - teigia Erikas.
Tarptautinis įvaikinimas: Naujoji Zelandija vs. Lietuva
„Dabar sesutės Tauragėje jau nebėra. Kiek žinau, ji išvežta į Vilnių ir ten yra su savo naujaisiais globėjais.“ Paaiškėjus, kad Kornelija bus įvaikinta užsieniečių, Erikas sunerimo: „Niekas nei man, nei kitiems broliui ir sesei nepranešė...“. Erikas įsitikinęs, kad Korneliją išvežus į Naująją Zelandiją, broliai ir sesuo jos daugiau niekada nepamatys - labai tolima šalis.
„Galiu tik pasakyti, kad Kornelija turės tikruosius namus“, - teigė brolio pašnekovas. Lietuvoje įvaikinimo procedūros vyksta per Įvaikinimo tarnybą, o Kornelijos atvejis įvertintas kaip galimas pirmasis toks atvejis Lietuvoje. Tauragės šeimos gerovės centrui vadovė teigė, kad Kornelijos Tauragės centre nebėra ir kad į Tauragę buvo atvykę būsimieji globėjai ar įtėviai. Direktorė patvirtino, kad Kornelija šiuo metu gyvena bendruomeninėje šeimoje, o įvaikinimo procedūras tvarko Įvaikinimo tarnyba.
Taip pat skaitykite: Naujosios Zelandijos ir Lietuvos tyrimas
Įvaikinimo teisės ir žinios
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities skyriaus vadovė tvirtino, kad Kornelijos įvaikinimo dokumentai dar nebaigti tvarkyti, ir patarė Erikui ateiti, kai bus atvyks vadovė. Tarnybos atstovė spaudai teigė, kad situaciją žino, bet komentuoti negali. Pagal tarnybos statistiką šiemet Lietuvoje užsienio piliečiai įvaikino tris vaikus; visi jie išvyko gyventi į JAV. Naujojoje Zelandijoje kol kas nė vienas Lietuvos vaikas nebuvo įvaikintas - Kornelija būtų pirmoji.
Kornelijos globos ir įvaikinimo klausimus nagrinėja Tarnauta, o mokykla neatnaujino jos sąrašo ir nežino apie pasikeitimus įstaigoje. Mokyklos vadovas teigia, kad Kornelija tebėra mokinių sąraše ir jokia tarnyba apie pasikeitimus įstaigai nepranešė. Mokykla laukia jos sugrįžtant. Kornelija turi silpną negalią, sunkiau kalba ir sudeda sakinius; manoma, kad jai bus sunku išmokti anglų ar kitas užsienio kalbas. „Ji turi specialiųjų poreikių“, - priduria Erikui kalbėjęs mokyklos vadovas.
Tarptautinio įvaikinimo proceso iššūkiai ir teisinė puse
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė primena, kad įvaikinimas užsienyje įmanomas tik tada, kai Lietuvoje nėra šeimų, kurios norėtų įvaikinti vaiką per 6 mėnesius; taip pat turi būti įvykdytos sąlygos: vaikas turi būti vyresnis negu 7 metai arba įvaikinama daugiau nei viena sesuo ar brolis, arba turi sunkų sveikatos sutrikimą. Teismas priima galutinį sprendimą įvaikinti vaiką, įvertinęs pasirengimą, motyvaciją, gebėjimus ir galimybes bei ikiteisminės įvaikinimo procedūros teisėtumą. Praktiškai jaunesni vaikai su nedideliais sveikatos sutrikimais turi didesnes galimybes būti įvaikintiems tiek lietuvių, tiek užsieniečių šeimų.
Šiame kontekste svarbus yra vaiko nuomonės išklausymas - kai vaikas sulaukia dešimties metų, rašytinis jo sutikimas yra būtinas. Teismas įvertina vaiko nuomonę ir vaiko atstovo pagal įstatymą nuomonę. Taip pat svarbu, kad įvaikinimas užsienyje nepakenktų vaiko ryšiams su gimine Lietuvoje. Pritaikant technologijas, tarptautinis įvaikinimas dažnai susijęs su ilgesniu laikotarpiu, kai vaikai ir globėjai palaiko ryšius ir stebi jų adaptaciją per metus ir toliau.
Globėjų ir įtėvių vaidmens kaita bei profesionalūs patarimai
Tarptautinių įvaikinimo procesų kontekste svarbu keisti globėjų vaidmenis ir didinti jų atsakomybę už vaiko vystymąsi. Kaip teigia tarnybos atstovė, įvaikinimas yra jautri tema, ir visais atvejais vaikams šeima pirmiausia yra ieškoma Lietuvoje, o tik tam tikrais atvejais - užsienyje. Pasak globėjų ir teisininkų, būtina surengti išankstinį pasiruošimą ir įtraukti lietuvių kultūrą į laiką pritaikytą globą. Taip pat pabrėžiama, kad bombarduoti informaciją apie procesą svarbu saugiai ir atsakingai.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Apie įvaikinimą dažnai sklando mitai: „Vaikai įvaikinami neatsižvelgiant į jų nuomonę“ - iš tiesų Lietuvoje būtinas rašytinis vaiko sutikimas dešimties metų amžiaus atveju.
Įvaikinimo statistika Lietuvoje (istorijos kontekste)
Per karantiną Lietuvoje sumažėjo įvaikinimų skaičius: pernai įvaikinta 80 vaikų, kai anksčiau - apie pusantro šimto. Šiemet įvaikinti 23 be tėvų globos likę vaikai Lietuvoje; 12 iš jų įvaikino užsienio šalių piliečiai ar mišrios/užsienio šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 368 galimi įvaikinti vaikai, didžioji jų dalis - vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų). Atskirų atvejų analizė rodo, kad daugiau vaikų įvaikinama Lietuvoje, bet vis pasitaiko tarptautinių atvejų, kai vaikai įvaikinami užsienyje.
Naujojoje Zelandijoje šis atvejis būtų pirmasis. Ministerijos atstovai patvirtina, kad Lietuvoje vis dar nelabai daug įvaikinimų vyksta užsienyje, tačiau įvaikinimo procesai skaitmeninėje erdvėje reikalauja atitikties ir griežtų reikalavimų. Lietuvoje laukiama pokyčių - vaikų globos namų uždarymo ir perėjimo prie bendruomeninių namų, kur vaikai gyvens mažose bendruomenėse su auklėtojais.
Įvairovė kultūroje: ką reiškia tarptautinis įvaikinimas
Nors Naujoji Zelandija skaitosi aukštų standartų šalis, įvaikinimas ten yra sudėtingas ir griežtas, tačiau žmonės, gyvenantys Lietuvoje, gali tapti įtėviais tik tuo atveju, jei vaikas netenka tėvų globos ir artimi giminaičiai neprisiima atsakomybės. Tarptautinės įvaikinimo organizacijos remia įtėvius, ruošia jų gebėjimus, moko susikalbėti su vaiku ir užtikrina nuolatinį palaikymą. Pasak organizacijos atstovės, vaikas turi būti įtrauktas į procesą nuo pat pradžių ir nuosekliai būti informuojamas apie įvaikinimo eigą.
Apie Korneliją ir jos perspektyvas
Kornelija turi silpną negalią, sunkiau kalba, sunkiai sudeda sakinius. Ji turi būti įtėvių, kurių kultūra ir kalba gali būti jos pagrindinė pagalba. Mokykla ir įstaiga turi žinoti apie jos būtinybę - jai būtų sunku adaptuotis anglų kalboje. Kornelija iš Tauragės yra išvežama į Vilnių, kur tikimasi tėvų globos supaprastinimo ir įvaikinimo proceso užbaigimo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie įvaikinimą NZ
Ši istorija taip pat atspindi darbo kryptis: teismus, globos institucijas ir savivaldos institucijas laukia atsakomybės už vaikų gerovę ir teisių apsaugą. Žinant, kad Lietuvoje įvaikinimai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, būtina laikytis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, užtikrinančių vaiko teisę į tinkamą ir saugų augimą.
- Vaikai įvaikinti ar globojami Lietuvoje pirmiausia ieškomi Lietuvoje.
- Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik kai Lietuvoje nėra tinkamų įtėvių per pateiktą laiką.
- Teismas galutinį sprendimą priima įvertinęs vaiko nuomonę, tėvų pasirengimą ir teisinį procesą.
Šiandien belieka tikėtis, kad įvaikinimų skaičius Lietuvoje augs, o valstybė toliau mažins globos namų skaičių ir skatins bendruomeninį vaikų augimą. Pasaulinės praktikos rodo, kad glaudus ryšys tarp globėjų ir biologinių šeimų prisideda prie geresnių rezultatų vaikų vystymuisi ir adaptacijai.
tags: #globeju #is #naujosios #zalandijos #fb