Per penkis šių metų mėnesius įvaikinti 27 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos.
„Pasiryžtantys įvaikinti ar globoti vaiką asmenys - labai laukiami. Ypač raginame savo namų duris atverti ir šeimos šilumą dovanoti vyresnio amžiaus vaikams. Visiems vaikams, kad ir kokio amžiaus jie būtų, labai svarbu augti šeimoje, tačiau vyresnio amžiaus vaikams sunku rasti įtėvius ar globėjus”, - sako A.
Tarnybos duomenimis, iki 2020 m. gegužės pabaigos 12 sutuoktinių porų ir 3 nesusituokę asmenys įvaikino 15 tėvų globos netekusių vaikų. Iš jų įvaikintos 6 mergaitės ir 9 berniukai.
Gegužės 31 d. duomenimis, 10 užsienio valstybių piliečių ar nuolat užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių šeimų įvaikino 12 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 8 berniukus ir 4 mergaites. 5 įvaikinti vaikai gyvens Italijoje, 4 Kanadoje, 3 Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Visi jie atitinka specialiuosius kriterijus, t. y. vyresnio nei 7 m. amžiaus vaikai, vaikai, turintys rimtų sveikatos sutrikimų arba didesnės nei 3 vaikų (brolių / seserų) grupės, įvaikinamos į vieną šeimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Pernai buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos arba užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos.
Šiuo metu Tarnybos tvarkomame Galimų įvaikinti vaikų sąraše yra 1064 vaikai. Šiais metais į šį sąrašą įrašyti 74 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 18 vaikų iki 3 m.
Ne visi šiame sąraše įrašyti vaikai nori būti įvaikinti. 62 proc. vaikų, daugiausia vyresnio mokyklinio amžiaus, nesutinka būti įvaikinti, nes palaiko artimus ryšius su biologine šeima, giminaičiais ar kitais jiems svarbiais asmenimis, pasirenka likti gyventi ir mokytis Lietuvoje.
„Vaiko nuomonė yra vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama, jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę”, - sako A.
Didžioji dalis globos įstaigose gyvenančių vaikų yra vyresni nei 10 metų, sako Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinio vedėjo pavaduotoja socialiniam darbui Laura Lukauskienė.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
„SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje šiemet sukūrė socialinę reklamą, kurioje atkreipia dėmesį į ne vienerius metus besitęsiančią situaciją - poros, laukiančios įvaikinimo, nenori įsivaikinti paauglių. Šeimos ir vaiko gerovės centrų specialistai liūdnai juokauja, kad 10 metų vaikai jau yra per seni įvaikinimui, ir šiemet ėmėsi žingsnių atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą.
Ruošia atsakingai Lietuvoje gyvenanti šeima gali įvaikinti ne jaunesnius nei 3 mėn. vaikus, o žmonės iš užsienio mūsų šalyje gali įvaikinti tik tuos, kurie turi sunkių sveikatos sutrikimų, yra vyresni nei 7 metų amžiaus.
Pagal galiojančią tvarką neišskiriamos gausesnės šeimos, kai vienu metu yra įvaikinama ne mažiau nei trys broliai arba seserys. Siekiant užtikrinti kuo harmoningesnius santykius šeimoje ir padėti būsimiems įtėviams pasiruošti galimiems iššūkiams, Lietuvoje taikoma speciali įtėvių rengimo programa.
Šių mokymų metu būsimi tėvai išsamiai supažindinami su vaiko raida skirtingais amžiaus tarpsniais, vaiko su negalia auginimo ypatumais, emocinių ryšių kūrimo svarba ir pan. Prieš tampant įtėviais, kiekviena šeima yra atsakingai vertinama specialistų.
Toks pat atsakingas vertinimo procesas taikomas ir užsienio šeimoms - jų tinkamumą įvaikinimui vertina atitinkamos užsienio šalių institucijos. Tik joms patvirtinus, šeima gali kreiptis dėl įvaikinimo. Susidūrę su sunkumais po įvaikinimo, vaiko adaptacijos metu ar kylant klausimų dėl vaiko elgesio, įtėviai nepaliekami vieni - jie gali kreiptis į globos centrą, kuris padės spręsti iškilusias problemas.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Gali atrodyti, kad Lietuvoje norinčiųjų tapti įtėviais netrūksta. 2026 m. pradžioje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) sąraše buvo 160 šeimų ar asmenų, pasirengusių įvaikinti vaiką.
Tačiau didžioji dalis įvaikinti norinčių šeimų ar asmenų kelerius metus laukia galimybės įsivaikinti kuo jaunesnį vaiką - į paauglius nesižvalgoma. „Tai yra suprantama. Žmonės, kurie nori save realizuoti tėvystėje, ieško kuo mažesnio vaiko, nes su juo yra lengviau megzti ryšį, patirti kiekvieno raidos etapo keliamus iššūkius, patirti tuos visus augimo etapus. Tėvai nori dainuoti mažyliams lopšines, skaityti knygeles, ruošti darželiui, vesti į mokyklą. Su paaugliais to jau nepatirsi. Maža to, bus kiti iššūkiai, susiję su nelengvai išgyvenama paauglyste“, - sako Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė L. Lukauskienė.
Anot jos, problema - ne nauja, tik anksčiau tam nebuvo skiriama daug dėmesio. „Šie metai nėra išskirtiniai, tiesiog dabar tą pradėjome dažniau akcentuoti, kalbėti apie tai, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir į be globos tėvų likusius vyresnius vaikus“, - kalbėjo L. Lukauskienė.
20 metų šioje srityje dirbanti specialistė sako pamenanti, kad 2023 metais Klaipėdoje buvo atvejis, kuomet klaipėdiečių šeima įsivaikino 12 metų paauglį. „Mes rengėme tą šeimą įvaikinimui. Iš pradžių jie tapo vaiko globėjais, o vėliau - ir įtėviais. Pamenu, kad mums tai buvo didelis džiaugsmas, nes tokie atvejai - labai reti“, - sakė L. Lukauskienė.
Pokalbininkė džiaugiasi, kad minėtu atveju šeima pirmiausia pasirinko pagalbą vaikui, o ne siekė tenkinti savo poreikius.
Anksčiau Klaipėdoje artėjant didžiausioms metų šventėms buvo organizuojama gerumo akcija, kuri primintų visuomenei apie vaikus, Kalėdų laukiančius ne savo šeimose, bet globos įstaigose. Klaipėdiečiai buvo raginami šventėms į namus pasikviesti nors po vieną tėvų globos netekusį vaiką.
Idėja, iš pirmo žvilgsnio atrodžiusi graži ir prasminga, labai greitai sulaukė kritikos iš vaikų teisių ir globos specialistų, nes vaikai labai išgyvendavo po gražių švenčių ir vėl sugrįžę į globos įstaigas.
„Kasmet pirmas liepos sekmadienis yra Globėjų diena. Ta proga kiekvienoje savivaldybėje vyksta įvairiausi renginiai, į kuriuos kviečiame globėjus su vaikais, šeimynas. Žmonės gali susipažinti. Šventė atvira visuomenei, dalyvauja, kas nori, tačiau jokių kitokių akcijų ar mugių Lietuvoje nedaroma. Gerbiame ir vertiname vaikus, o paraginti šeimas rinktis globą, įvaikinimą yra ir kitų būdų“, - sako L. Lukauskienė.
Vienas iš jų - ir finansinė valstybės parama. Valstybės skiriama išmoka šeimoms, globojančioms vaikus iki 6 metų, siekia 384,8 Eur mėnesiui, už vyresnius išmoka didesnė - vaikams nuo 6 iki 12 m. - 444 Eur, nuo 12 iki 18 m. - ir vaikui su negalia - 481 Eur. Taip pat yra mokamas globos išmokos tikslinis priedas (296 Eur) per mėnesį. Šią išmoką irgi moka valstybė.
Klaipėdos miesto savivaldybė prisideda prie globėjų paramos finansine paskata - materialinė parama šeimoms, vaikus globojančioms nuo 3 metų, siekia 294 Eur mėnesiui. Vaikus globojančioms šeimoms, kurių amžius iki 3 metų, mokama po 368 Eur per mėnesį.
„Juos gauna tik vaiko globėjai ir globojami vaikai, bet ne įtėviai. Įvaikintojai gauna tokias pat išmokas, kaip ir šeimos, auginančios biologinius vaikus. Tiek globėjams, tiek įtėviams nemokamai teikiamos globos centro paslaugos - psichologinė pagalba, globos koordinatoriaus ir tarnybos atestuoto asmens paslaugos, savipagalbos grupės, metodinė pagalba, įvairūs mokymai, tėvystės mokymai. Ir visa tai nemokama“, - vardija Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė.
Nors už globojamus vaikus skiriamos nemenkos išmokos, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vainoraitė-Rauktienė pažymi, kad didžiausias įvaikinimo galimybes turi jaunesni, sveiki vaikai.
„Dėl šios priežasties daugumoje galimų įvaikinti vaikų sąraše matome tik vyresnius vaikus - dažnai jau artėjančius paauglystės link. Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą per metus įrašomas panašus vaikų skaičius - apie 200 vaikų“, - sako E. Vainoraitė-Rauktienė.
Pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, pastebėta, kad galimų įvaikinti vaikų mažėja, nes vis daugiau jų pavyksta išsaugoti biologinėse šeimose arba vaikai globojami giminaičių ar kitų artimųjų šeimose. Tą, anot specialistės, atspindi statistika.
| Metai | Įvaikinto vaikų skaičius | Įvaikinusių šeimų skaičius |
|---|---|---|
| 2025 | 49 | 41 |
| 2024 | 56 | 49 |
| 2023 | 57 | 45 |
Pernai Lietuvoje buvo įvaikinti 29 vaikai iki 3 m. amžiaus, 12 vaikų - 4-6 m., 8 vaikai - 7-9 m. Vyriausias Lietuvoje įvaikintas vaikas praėjusiais metais buvo 9 m. ir 3 mėn.
„Paprastai šeimos siekia įvaikinti vaikus iki 7 metų, siekiant sudaryti palankias sąlygas prieraišumo ryšiui formuotis ir patirti ankstyvąją tėvystę“, - komentuoja E. Vainoraitė-Rauktienė.
2025 m. įvaikintos 8 dviejų vaikų, t. y. brolių ar seserų, grupės. 2024 m. 8 šeimos įvaikino po 2 vaikus, 2023 m. 9 šeimos įvaikino po 2 vaikus.
Į užsienį - nė vienas. Pernai į užsienį iš Lietuvos neiškeliavo nė vienas beglobis vaikas. 2024 m. - 5 vaikai, 2023 m. - 4 užsienyje gyvenančios šeimos įvaikino 6 vaikus.
„Šeimos, norinčios įvaikinti, dažnai susiduria su ilgu laukimo laikotarpiu. Svarbią įtaką laukimo trukmei turi ir tai, kokį lūkestį norimam įvaikinti vaikui turi šeima - kokio amžiaus, sveikatos būklės asmenys yra pasirengę priimti į šeimą. Kuo siauresni šie kriterijai, tuo ilgiau gali tekti laukti“, - sako VVTAĮT specialistė E. Vainoraitė-Rauktienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje įvaikinimo laukia 173 galimų įvaikinti vaikų. Net 123 iš jų yra paaugliai - nuo 10 iki 17 metų amžiaus.
Tuo metu mažų vaikų, kurių dažniausiai tikisi būsimi įtėviai, yra gerokai mažiau - vos kelios dešimtys. Šie skaičiai atskleidžia ryškią globos sistemos tendenciją - didžiausia dalis įvaikinimo laukiančių vaikų yra paaugliai, tačiau būtent jiems šeimą rasti yra sudėtingiausia.
Specialistai pastebi, kad būsimi įtėviai dažniausiai tikisi įsivaikinti kuo jaunesnį vaiką, todėl vyresni vaikai globos sistemoje neretai praleidžia ilgesnį laiką arba net sulaukia pilnametystės.
Globos centro vadovas Dovydas Španagelis sako, kad tokia situacija Lietuvoje formavosi ne vienerius metus ir ją lemia keli svarbūs veiksniai - tiek visuomenėje vyraujantys įvaikinimo lūkesčiai, tiek reali globos sistemoje augančių vaikų situacija.
„Šiuo metu Lietuvoje, šeiminiuose namuose, auga apie 1000 vaikų, didžioji jų dalis yra paaugliai nuo dešimties metų. Tarp jų nemažai vaikų, turinčių raidos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, todėl jiems ypač svarbus stabilumas, nuosekli suaugusiųjų pagalba ir specialistų priežiūra“, - pasakoja D. Španagelis.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuvoje įvaikinimo galimybių netrūksta - norinčių įvaikinti šeimų yra gana daug. 2026 m. pradžioje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sąraše buvo 160 šeimų ar asmenų, pasirengusių įvaikinti vaiką.
Tačiau praktikoje šie skaičiai nebūtinai reiškia, kad vaikai greitai suranda šeimas. Didžioji dalis įvaikinti norinčių šeimų ar asmenų kelerius metus,laukia galimybės įsivaikinti kuo jaunesnį vaiką.
Šiuo metu didžioji dalis šeimų, vis dar laukia galimybės įvaikinti - tokių šeimų yra 131. Taip pat 9 šeimos jau globoja arba sutiko įvaikinti vaiką, 5 šeimos yra pateikusios dokumentus teismui dėl įvaikinimo, o dar 3 šeimos sulaukė savo eilės įvaikinti.
Pasak D. Španagelio, būtent šie skaičiai atskleidžia vieną didžiausių globos sistemos iššūkių - nors norinčių įvaikinti yra nemažai, reali vaikų situacija ir būsimų įtėvių lūkesčiai dažnai nesutampa.
„Daugelis žmonių, svarstančių apie įvaikinimą, dažniausiai ieško kuo jaunesnio vaiko. Tai natūralu - daugelis įtėvių nori patirti visą vaiko augimo procesą nuo kūdikystės. Tačiau realybė tokia, kad globos sistemoje daugiausia yra paauglių, kurie kasmet tampa tik vyresni“, - teigia Globos centro vadovas.
Globos centro vadovas pastebi, kad visuomenėje vis dar gana stipriai veikia tam tikras „pageidaujamo vaiko“ įvaizdis - dažnai tikimasi mažo, sveiko ir kuo mažiau sudėtingų ar trauminių patirčių turėjusio vaiko. Tačiau realybė yra kitokia - toks įsivaizduojamo vaiko portretas praktiškai neegzistuoja.
Globoje augantys vaikai yra patyrę vieną sunkiausių gyvenimo patirčių - šeimos netektį. Tokia patirtis neišvengiamai turi įtakos vaiko emocinei savijautai ir raidai, skiriasi tik jų pobūdis ir mastas. „Kartais susiduriame su „tobulo vaiko“ lūkesčiu - kai ieškoma labai konkrečius kriterijus atitinkančio vaiko. Tačiau vaikai nėra projektas ar svajonės išsipildymas. Jie ateina su savo istorijomis, patirtimis ir emocijomis“, - sako D. Španagelis.
Pasak jo, paaugliai dažnai lieka nuošalyje ne todėl, kad neatitiktų būsimų įtėvių lūkesčių, o todėl, kad žmones gąsdina nežinomybė - patirtys ir gyvenimo istorijos, su kuriomis jaunas žmogus ateina į šeimą.
„Kai kurie būsimi įtėviai baiminasi, kad paauglis jau turės susiformavusį požiūrį į gyvenimą, kad su juo bus sunkiau kurti santykį ar daryti įtaką jo raidai. Tai labai žmogiškas noras - daugelis žmonių tikisi auginti vaiką, kurį galės lydėti nuo mažens. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas ateina su savo istorija. Būtent todėl GIMK mokymuose būsimi įtėviai ir globėjai mokosi priimti vaiką tokį, koks jis yra - su visa jo patirtimi, o ne bandyti jį pritaikyti prie savo lūkesčių“, - aiškina D. Španagelis.
Specialistų teigimu, vienas iš veiksnių, lemiančių mažą paauglių įvaikinimo skaičių, yra visuomenėje vis dar vyraujantys stereotipai. „Dažnai žmones gąsdina ne patys paaugliai, o nežinomybė - patirtys ir gyvenimo istorijos, su kuriomis jaunas žmogus ateina į šeimą. Kartais manoma, kad paauglio charakteris jau susiformavęs ir kad su juo bus sunkiau kurti santykį. Tačiau daugelis iššūkių, su kuriais susiduria globos sistemoje augantys paaugliai, nėra išskirtiniai - panašius sunkumus patiria ir daugelis paauglių biologinėse šeimose“, - aiškina D. Španagelis.
Pasak jo, skirtumas tas, kad vaikai, patyrę šeimos netektį, dažnai turi gilesnių emocinių patirčių, todėl jiems gali prireikti daugiau laiko ir palaikymo atkuriant pasitikėjimą suaugusiaisiais.
Globoje augantys vaikai gana anksti pradeda suprasti, kaip vyksta įvaikinimo procesas. Tai neišvengimai turi įtakos vaiko savivertės formavimuisi, jo suvokimui apie tai, kaip veikia visuomenė, ir tikėjimui, kad jis yra ypatingas, reikalingas ir mylimas.
tags: #globa #ir #ivaikinimas #statistika