Dalį laiko iš mūsų vagia, dalį - atima, o dalis nepastebimai nuslysta šalin. Seneka Laikas, kai jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam. Daug laiko turi tik nieko neveikiantys. N. Rerichas Laikas - nuostabus mokytojas, deja užmušantis savo mokinius. H. L. Gimtadienis yra tiesiog pirmoji 365 dienų kelionės aplink saulę diena. Geros kelionės! Su gimtadieniu. Tegu ši diena būna tokia ypatinga, kad visuomet ją atsimintum. Linkiu, kad tavo dienos būtų tokios pačios ypatingos kaip ir tu. Visa kas geriausia - ateityje.
Nelaimei, jos niekada nesutampa. F. Sveikinimai brangiam seneliui Kas išmatuos tą grožį metų glūdumos? Kas pasakys, kada Tu jau nejaunas? - Vienam vaikystėj reikia vakaro tamsos, Kitam senatvėj meilė dar vaidenas. Mes savo siekiais amžinai jauni jauni… Ir kaip žinot, kada jau pagyvenęs?
Aki Gahukas buvo galingas bendruomenės vadovas, vėliau paseno - kaip visi. Šios istorijos pradžioje jis buvo susiraukšlėjęs, pražilęs senis, eidamas svirduliavo, jo rankos drebėjo. Jo sūnūs buvo suaugę, sukūrę savo šeimas ir palikę tėvo namus. Labai nenorom jie ateidavo prižiūrėti tėvo. Gimtadieniai yra sveikas dalykas. Statistika rodo, kad žmonės, kurie jų daugiausiai švenčia - gyvena ilgiausiai.
Kol kas niekas neišrado vaistų nuo gimtadienio - jis ištinka kasmet. Beveik vienintelis dalykas, kuris pasiekiamas be pastangų yra senatvė. Didžiosios gyvenimo tiesos, kurias išmoko vaikai Nesvarbu, kaip sunkiai jūs bandote, jūs negalite pakrikštyti kačių. Kai jūsų Mama pykstasi su Tėveliu, neleiskite jai šukuoti jūsų plaukų. Jei jūsų sesuo jums trenkia, netrenkite jai atgal. Visada pagaunamas tas, kuris trenkė antras.
Bėgant metams gyvenimą ir daugelį jo reiškinių pradedi matyti kitaip. Pradedi galvoti, kad tas matymas gerokai skiriasi nuo to, kurį turėjai, kai buvai dvidešimties. Didžiosios Paslapties, Mirties atradimai prasideda gerokai vėliau. Man įdomu stebėti, kaip senstu, matyti, kad rankos nebe tokios pajėgios, kad sąmonė silpsta, dingsta atmintis. Visada sakau, kad turime mokytis stebėti save iš šalies, tarsi per mus stebinčios kameros, o gal - Dievo akį. Nepaisydami metų tėkmės, galime ir privalome išvengti senatvės. Tai daryti reikia nesiremiant visuomenėje paplitusia nuostata, jog pakanka atrodyti „ne pagal metus“, t. y. jaunai. Kiek esame jauni, priklauso tik nuo mūsų pačių santykio su savo gyvenimu ir savimi. Jei mylime ir vertiname gyvenimą, kitus žmones, jei stengiamės būti jiems naudingi ir tai atrodo prasminga, jei su dėkingumu priimame mums duotus metus, nesijausime seni. Maža to, nepaisydami amžiaus ir spinduliuodami žmogišką šilumą, pozityvumą, viltį, gyvensime vaisingai besiskleidžiantį gyvenimą ir įkvėpsime tai daryti kitus.
Taip pat skaitykite: Pensijų pokyčiai ir galimybės
- Aš negaliu pakęsti permainų, skundėsi jis, - nieko nėra blogiau, kaip senatvėje susilaukti pasikeitimų. Permainos yra blogiausia, - kartojo ir kartojo hobitas. Senatvė yra tironas, kuris, grasindamas mirties bausme, uždraudžia mums visus jaunystės malonumus. Gimstamumas labai svarbus mūsų pensijoms. Socialinio draudimo ir sveikatos apsaugos programos veikia pagal piramidės schemą: kol kiekvienam pensininkui tenka daug jaunų darbuotojų, mokesčiai gali būti nedideli, o išmokos - didelės. Senstant visuomenei piramidė darosi per sunki ir pradeda svyruoti. 1940 m. Kiekvienam pensininkui Amerikoje teko beveik dešimt darbuotojų, dabar - maždaug penki. Po penkiolikos metų šis skaičius sumažės iki trijų. Tiesą sakant, lyginant su funkciniu senėjimu, maždaug 50 proc. Manau, gyvenime galima gan tiksliai atriboti jaunystę ir senatvę.
Anksčiau manydavau, kad metai slenka vieni po kitų, kad kasmet šiek tiek pasensti, - kalbėjo Gotanda, įsispitrijęs man į akis. - Bet yra visai ne taip. Senatvė yra gyvenimo ruduo. Ruduo gali būti niūrus, lietingas ir nejaukus, tačiau gali būti ir visai kitoks - saulėtas bei šiltas. Daugeliui žmonių pensinis amžius asocijuojasi su liūdnais dalykais: vienišumas, depresija, silpnumas… Iš tikrų skaičius pase reiškia nedaug. Žmogus pasensta, kai nustoja ieškoti, galvoti ir tikėti tuo, kas geriausia. Mes galime atsidusti dėl praėjusios jaunystės, bet pagalvokime. Kartais dėl tragiškos nelaimės nutrūksta labai jaunų žmonių gyvenimas. Vertinkite kiekvieną dieną, kurią praleidžiate žemėje. Niekas nenori pasenti. Bet susimąstykite: laikas yra neįkainojamas šaltinis. Na ir kas, kad jūsų sveikata ir veido bruožai nėra tokie patys kaip anksčiau. Svarbiausia, kad vis dar gyvenate: vaikštote, apkabinate artimuosius, stebite saulėlydį ir mėgaujatės gėlių kvapu.
Nes visi žino, kad ne visi gali adekvačiai priimti savo amžių. Kvaila dėvėti mini sijonus ar darytis ryškų makiažą, bandant visiems įrodyti, kad esate it 20-ties. Bet tie, kurie sensta gražiai, grakščiai, skoningai, kelia pagarbą. Nes matai, kad šios moterys save priima. „Dabar man mažai rūpi, ką žmonės apie mane galvoja. Taip, senatvė yra laikas, kai tikrai galite jaustis laisvas. Nereikia siekti karjeros. Vaikai užaugo ir nereikalauja dėmesio, o su anūkais galite pabūti tik savo malonumui.
Senatvė dažnai suvokiama kaip lėtesnis, ramesnis gyvenimo tarpsnis, tačiau iš tikrųjų joje slypi kur kas daugiau. Tai metas, kai žmogus gali prisiminti nueitą kelią vadovaudamasis išmintimi, ramybe ir gilesniu supratimu. Skirtingų epochų rašytojai kalbėjo apie senatvę ne kaip apie pabaigą, o kaip apie brandos ir tikrosios gyvenimo prasmės etapą. Jų mintys primena, kad senjoro amžius gali būti ne našta, o dovana, nes tai - laikas, kai išmokstame vertinti paprastumą, gerumą ir vidinę ramybę.
- Ciceronas, romėnų filosofas, teigė: „Senatvė nėra našta, jei žmogus išsaugo savo dvasinę stiprybę.“ Jo mintis primena, kad tikroji žmogaus galia slypi ne kūne, o sieloje. Metai žmogaus nesumenkina - jie atskleidžia jo brandą ir vertybes. Johanas Wolfgangas Goethe rašė: „Senstame ne todėl, kad praeina metai, o todėl, kad nustojame svajoti.“ Pasak jo, žmogus išlieka jaunas tiek, kiek leidžia sau tikėti ateitimi. Sofoklis sakė: „Nėra tokio žiedo, kaip senatvė, jei ji pražysta išmintimi.“ Šis posakis atskleidžia, kad metai suteikia gilią patirtį, leidžiančią aiškiai pajusti gyvenimo esmę. Markas Tvenas yra pasakęs: „Amžius - tai proto būsena. Jei nesakytum, kiek tau metų, niekas nepatikėtų.“ Jo mintis pabrėžia, kad tikrąjį amžių parodo ne dokumentai. Dalai Lama teigė: „Senstant suvoki, kad svarbiausia - ne laimėti, o būti geru žmogumi.“ Su metais tampame labiau atjaučiantys, ramūs. Andre Maurois rašė: „Senatvė prasideda tada, kai prisiminimai ima užimti daugiau vietos nei planai.“ Vis dėlto jis skatino puoselėti ateities tikslus net ir brandžiame amžiuje. Albertas Einšteinas teigė: „Ne tas yra senas, kuris nugyveno daug metų, o tas, kuris prarado smalsumą.“ Jo žodžiai skatina išlaikyti vidinį gyvybingumą. Tai yra domėtis, mokytis, kelti klausimus. Gabrielis Garsija Markesas yra pasakęs: „Senatvė - tai ne amžius, o suvokimas, kad gyvenimas yra vertingas kiekvieną akimirką.“ Būtent šis suvokimas suteikia žmogui gebėjimą branginti dabartį.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos istorija
Senatvė - tai gyvenimo ruduo. Ruduo gali būti niūrus, lietingas ir nejaukus, bet jis taip pat gali būti visiškai kitoks, saulėtas ir šiltas. Daugeliui žmonių iškyla liūdnos asociacijos su pensijiniu amžiumi: vienatvė, depresija, negalia… Iš tikrų skaičius pase reiškia nedaug. Žmogus pasensta, kai nustoja žiūrėti, galvoti ir tikėti į gera. Mes galime dūsauti praėjusios jaunystės, bet pagalvokite apie tai: kartais dėl tragiško atsitiktinumo labai jaunų žmonių gyvenimas nutrūksta. Vertinkite kiekvieną dieną, praleistą Žemėje. Niekas nenori senti. Bet pagalvokite štai apie ką: laikas - neįkainojamas resursas. Tegu sveikata ir veido bruožai ne tokie, kaip anksčiau. Svarbiausia, kad mes vis dar gyvename: vaikštinėjame, apkabiname savo artimuosius, grožimės saulėlydžiu ir įkvepiame gėlių aromatą. Ne visi gali adekvačiai priimti savo amžių. Kvaila dėvėti mini sijonus ar pasidaryti ryškų makiažą, bandant visiems įrodyti, kad „vėl bobelė kaip uogelė“. Tačiau tos, kurios sensta gražiai, subtiliai, skoningai, sukelia pagarbą. Todėl kad jūs matote: šios moterys priima save bet kokias. „Jį dabar mažai jaudino, ką apie jį galvoja. Taip, senatvė - tai metas, kai jūs tikrai galite jaustis laisvai. Nereikia vaikytis karjeros pasiekimų. Jūs laisvi nuo reikalavimų ir pareigų. Niekas negali diktuoti, kaip jūs turite rengtis ar leisti laisvalaikį.
Taip pat skaitykite: geros motinystės standartai