Lietuvoje darbuotojams, kurie susiduria su sveikatos problemomis, dažnai tenka susidurti su sudėtingomis situacijomis, susijusiomis su nedarbingumo lapeliu, darbo sutarties nutraukimu ir darbo teisėmis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra nedarbingumo lapelio terminai, ką daryti atleidžiant iš darbo įspėjamuoju laikotarpiu, ir kokios yra darbuotojų teisės ir darbdavio pareigos, kai darbuotojas serga ar yra nedarbingumo atostogose.
Nedarbingumo lapelis ir maksimalus laikotarpis
Darbuotojui sergant, gydantis gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“), kuriame nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis. Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis yra ribotas:
- Vieno nedarbingumo laikotarpio trukmė gali siekti iki 122 kalendorinių dienų.
- Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių nedarbingumo laikotarpiai buvo su pertraukomis, bendra trukmė gali būti iki 153 kalendorinių dienų.
Pasiekus šias ribas, gydytojas gali siųsti pacientą į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo. GKK taip pat gali rekomenduoti asmenį siųsti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA), siekiant nustatyti dalyvumo lygį.
Ligos išmokos - kas jas gali gauti ir kaip jos apskaičiuojamos?
Ligos išmoka yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį laikotarpiu, kai darbuotojas negali dirbti dėl ligos. Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti:
- Socialinio draudimo stažą - ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
- Darbo vietą Lietuvoje, o ligos metu - tinkamai išduotą nedarbingumo pažymėjimą.
Ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos. Darbdavys moka 62,06-100 % vidutinio darbo užmokesčio už pirmas dvi ligos dienas, o „Sodra“ nuo trečios ligos dienos moka 62,06 %, karantino ar ekstremalios situacijos metu - 77,58 %.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje
Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau įprastai GPM (gyventojų pajamų mokestis) jau būna išskaičiuotas.
Nedarbingumo laikotarpis įspėjamuoju laikotarpiu atleidžiant iš darbo
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbuotojo atleidimas nedarbingumo laikotarpiu yra ribojamas. Darbdavys negali atleisti darbuotojo darbdavio iniciatyva, jei jis yra laikinai nedarbingas, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus. Tai reglamentuojama Darbo kodekso 61 straipsniu ir kitos su darbu susijusios teisės.
Tačiau darbuotojas pats turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tarp kurių yra ir sveikatos būklės pokyčiai (Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p.). Tai galioja, jei darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo, arba slaugo sunkią ligą turintį šeimos narį.
Darbo sutarties nutraukimas pagal šį punktą reikalauja, kad darbuotojas pateiktų medicininę pažymą ar gydytojo išvadą, kuri tai pagrindžia. Darbdavys vertina pateiktus dokumentus ir sprendžia dėl darbo sutarties nutraukimo.
Kaip elgtis, kai baigiasi nedarbingumo lapelis įspėjamuoju laikotarpiu?
- Jeigu darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos būklės, rekomenduojama pateikti darbdaviui reikiamus medicininius dokumentus.
- Jei nedarbingumo lapelis baigėsi, o darbuotojas neturi galimybės sugrįžti į darbą, jis turi teisę nutraukti sutartį arba kreiptis į ANTAA dėl dalyvumo lygio įvertinimo.
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdavys privalo laikytis įstatymų ir draudžia atleisti darbuotoją dėl „per dažno“ sirgimo ar ligos.
Darbo sutarties nutraukimo įspėjamojo laikotarpio ypatumai
Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjamuoju laikotarpiu, kai tai susiję su sveikatos priežastimis. Įspėjimo terminas tokiu atveju yra trumpesnis (3 darbo dienos), palyginus su standartiniu 14 dienų terminu. Tačiau nutraukimo prašymas turi būti pagrįstas ir tinkamai dokumentuotas.
Taip pat skaitykite: Korespondencijos Pavyzdžiai Buhalteriams
Darbuotojas gali kreiptis dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodant ligos ar neįgalumo priežastis, ir pateikti gydytojo išvadas. Jei darbdavys atsisako nutraukti sutartį ar reikalauja dirbti, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Taip pat svarbu žinoti, kad darbdavys negali priversti darbuotojo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Darbuotojo bandymas dirbti tokiu metu gali prarasti teises į ligos išmokas, o darbdavio spaudimas atlikti darbą esant nedarbingumui laikomas teisės pažeidimu.
Apmokėjimo ir išeitinės kompensacijos klausimai
| Sąlyga | Išmokos dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Ligų išmokos už pirmas 2 ligos dienas | 62,06 % - 100 % vidutinio darbo užmokesčio | Mokama darbdavio lėšomis |
| Ligų išmokos nuo 3 ligos dienos | 62,06 % (77,58 % karantino metu) | Mokama „Sodros“ |
| Išeitinė išmoka nutraukus sutartį dėl ligos | Pagal vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamą už paskutinius 3 kalendorinius mėnesius | Darbdavys privalo mokėti, net jei darbuotojas gauna papildomas draudimo išmokas |
Darbdavys negali versti darbuotojo rinktis tarp išeitinės kompensacijos ir papildomo sveikatos draudimo išmokos. Abi išmokos yra nepriklausomos viena nuo kitos.
Darbo santykių ypatumai slaugant šeimos narį ir gydantis užsienyje
Jei darbuotojas slaugo sunkiai sergantį šeimos narį, jam gali būti suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas iki 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Gydantis užsienyje, būtina gauti medicininių dokumentų iš ten dirbančių gydytojų, kurie patvirtintų ligos trukmę ir gydymo faktą. Šie dokumentai reikalingi nedarbingumo pažymėjimui arba ligos išmokų gavimui Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Gaukite išmokas: ką reikia žinoti?
Darbo laiko apskaičiavimas ligos metu ir išbandymo laikotarpio pratęsimas
Lietuvos teisės aktai nedetalizuoja, ar ligos laikotarpis skaičiuojamas kaip darbo laikas suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu, tačiau Europos Sąjungos direktyvos rodo, kad ligos laikotarpis neturėtų būti įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį. Tai reiškia, kad darbo valandų norma turėtų būti proporcingai mažinama pagal nedarbingumo trukmę.
Išbandymo laikotarpis gali būti pratęstas tiek, kiek darbuotojas praleidžia laikinojo nedarbingumo metu, nes į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas nedirba dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.
Darbuotojų teisės bei darbdavio pareigos sergant ir atsistatant
- Darbdavys jokiu būdu negali atleisti darbuotojo vien dėl ligos.
- Jei darbdavys nori nutraukti darbo sutartį, turi būti pateiktos gydytojų išvados, patvirtinančios, jog darbuotojas negali atlikti savo funkcijų net pritaikius darbo sąlygas.
- Darbuotojas turi teisę prašyti sutrumpinto darbo laiko dėl sveikatos, nurodant tai raštiškai pagal darbo kodekso nuostatas.
- Bandymas versti dirbti esant nedarbingumo lapeliui yra neteisėtas.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos nedarbingumo ir darbo santykių tvarkymui
- Konsultuokitės su gydytoju dėl nedarbingumo pratęsimo ir dalyvumo lygio nustatymo ANTAA.
- Visada informuokite darbdavį apie savo sveikatos būklę ir pateikite reikalingus dokumentus.
- Laikykitės nustatytų darbo teisės normų ir žinokite savo teises, ypač jei ketinate nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos.
- Nedelskite kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą, jei jūsų teisės yra pažeidžiamos.
- Prieš pradėdami individualią veiklą apsvarstykite galimybes dirbti savarankiškai, ypač jei nuolat susiduriate su nedarbingumo pažymėjimų apribojimais.
14 VAL.: 10 dienų ieškant trenerio ir trūkinėjantys Balčiūno voratinkliai | BasketNews.lt podkastas
tags: #gautas #nedarbingumas #yspejamuoju #laikotarpiu