CK 3.277 str. 1 d. reglamentuoja, jog globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Šio straipsnio 2 d. numato, kad rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Paprastai tariant, globa asmeniui skiriama, kai asmens sveikatos būklė jam jau neleidžia pačiam savarankiškai kreiptis į teismą dėl pagalbos sau. Dažnu atveju dėl sveiktos būklės toks asmuo jau nesugeba suprasti savo veiksmų ir negali jų valdyti.
Tokiu atveju į teismą dėl asmens globos kreipiasi jo šeimos narys (atstovaujantis advokatas), globos institucija arba prokuroras (viešojo intereso gynimo atveju). Rūpyba skiriama teismo sprendimu paties asmens prašymu, kadangi jo sveikatos būklė jam dar leidžia kreiptis į teismą dėl rūpybos paskyrimo sau. Tai yra, rūpyba skiriama šio asmens iniciatyva, kadangi jis supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, tik jam reikia pagalbos tam tikrose srityse, priešingai nei globos nustatymo atveju.
Todėl mūsų kontoros teisininkai kokybiškai ir profesionaliai ruošia dokumentus į teismą dėl globos arba rūpybos asmeniui paskyrimo. Taip pat surašo prašymus ar sutikimus giminaičių vardu, kurie sutinka būti globojamo ar ribotai veiksnaus asmens turto administratoriumi. Tai yra būtina tam, kad būtų galima tokiais asmenimis tinkamai rūpintis, tinkamai naudoti tokių asmenų pensiją jų išlaikymui, tinkamai naudoti kitas išmokas, ar tinkamai suteikti tokiems asmenimis medicinines paslaugas.
Tada mūsų teisininkai dar iki kreipimosi į teismą parengia prašymą Socialiniam paramos centrui dėl asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimo. Tai yra privaloma procedūra. Taip pat kliento vardu gauname visas reikiamas pažymas iš registrų ir gydimo įstaigų. Kliento vardu teikiame visus dokumentus Socialiniam paramos centrui ar teismui.
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Procedūros pradžia ir Socialinės apsaugos institucijų vaidmuo
Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).
Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešojo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Tada Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtų toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas). Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.
Tale galutiniai sprendimai ir įsiteisėjimas
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Vaiko globos ir rūpybos organizavimas
Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas bei jo teisėtų interesų gynimas. Vaikui gali būti nustatoma globa (rūpyba) iki 14 metų, o vyresniems - rūpyba ir paskirtas rūpintojas. Globos rūšys yra: laikinoji globa (rūpyba), nuolatinė globa (rūpyba). Globos formos: globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje, globos centre arba vaikų globos institucijoje.
Globėjas (rūpintojas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Budintis globotojas - laikinoji globos forma, kai vaikas laikino laikotarpio laikomas jo namuose. Paprastai budintis globotojas prižiūri iki 12 mėnesių ir gali vienu metu prižiūrėti iki 3 vaikų; bendras vaikų skaičius su savaisiais - iki 6.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką be giminystės ryšio. Asmuo, norint tapti nuolatiniu globėju, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, turėti ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir vienerių metų patirtį globoje ar budinčio globotojo veikloje. Globėjo veiklą reglamentuoja sutartys su globos centru ir individualios veiklos pažyma.
Globos teisės ir pareigos apima vaiko teisių gynimą, atstovavimą ir jo interesų įgyvendinimą teisme, informavimą apie vaiko vystymąsi, sveikatą ir ugdymą, bei pasirūpinimą kasdieniu vaiko gyvenimu. Globėjai turi teisę reikalauti grąžinti vaiką iš bet kurio asmens, kuris laiko vaiką neteisėtai.
Kaip tapti globėju (rūpintoju): būtini žingsniai
- Sprendimo priėmimas: Informacijos surinkimas ir konsultacijos.
- Sveikatos pažyma: Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl 046/a formos gavimo.
- Dokumentų pateikimas: Pateikiami prašymas, sveikatos pažyma, vyresnio nei 16 metų asmens sutikimas tapti globėju (-ais) arba budinčiu globėju, nuolatiniu globėju ar šeimynos steigėju.
- Laukimas: Dokumentai persiunčiami į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, specialistai išnagrinės prašymą.
- Kvietimas į mokymus: Jei prašymas patvirtinamas, kviečiami į mokymus (trukmė iki 3 mėnesių). Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti.
- Išvada globai (rūpybai) gavimas: Po mokymų parengta išvada apie pasirengimą globai, galiojanti 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
- Laukimas ir sprendimo priėmimas: Po teigiamo įvertinimo laukiate skambučio dėl konkretų vaiką ar vaikus globoje.
Tapus globėju (rūpintoju), jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, teiksiantys paramą ir įtraukiantys į globėjų bendruomenę. Kiekviena savivaldybė gali skirti pagalbos pinigus ir vienkartinę materialinę paramą globėjams (rūpintojams) pagal Socialinių paslaugų įstatymą.
Teisiniai vaiko globos (rūpybos) tikslai ir įstatyminė bazė
Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą, sudaryti sąlygas saugiam augimui ir vystymuisi, taip pat rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Globos nustatymo principai: vaiko interesų pirmenybė, artimiausios giminystės teisė tapti globėjais, globa šeimoje ir neperskirti broliai bei seserys, kai tai nepažeidžia vaiko interesų. Vaikui, galinčiam išreikšti nuomonę, suteikiama teisė būti išklausytam, o jos nuomonė įtraukiama į sprendimų priėmimą.
Globos ir rūpybos organizavimą reguliuoja valstybės institucijos ir įstatymai, įskaitant laikinosios ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą, teismo sprendimus, bei globėjų atranką ir parengimą. Globos vieta gali būti globėjo gyvenamojoje vietoje, vaiko gyvenamojoje vietoje ar globoje institucijoje. Globos priežiūrą atlieka vietos vaiko teisių apsaugos institucija, o globėją parenka ir parengia valstybės institucijos, laikantis teisės aktų ir vaikų teisių apsaugos principų.
Globoje ir rūpyboje esantis vaikas
Globojamo vaiko turtiniai santykiai reglamentuojami teisės aktais: globėjas (rūpintojas) disponuoja globotam vaikui skirtomis lėšomis tik vaiko interesais, o pats vaikas neturi teisės į globėjo turto priklausomybę. Globėjui teisių ir pareigų sąrašas apima nuolatinį vaiko saugumą, sveikatą, mokymą ir socialinį ugdymą, taip pat bendravimą su tėvais ar jų artimaisiais, kai tai nekenkia vaiko interesams.
Teisiniai šaltiniai ir sąvokos
Vaiko globos (rūpybos) institucijos ir jų veikla reglamentuojami įstatymais, kuriuose išdėstyti titularūs principai: globa skiriama atsižvelgiant į vaiko interesus, prioritetas teikiamas artimiausiems giminaičiams, laikoma globa šeimoje pirmuoju pasirinkimu, ir neperskirti broliai bei seserys. Laikina globa gali būti paskirta, kad vaikui būtų suteikta kitokia apsauga ir laikinai sugrąžinta į šeimą. Nuolatinė globa skiriama vaikams, kuriems grįžti į šeimą nėra įmanoma, o jos paskyrimas gali būti įgyvendinamas per teismo nutartį ar prokuroro pareiškimą.
Konkrečiai lit. straipsniuose aptariama, kas laikoma laikinosios globos pabaiga, kas sudaro nuolatinės globos sąlygas, bei kokios yra globėjo teisinės atsakomybės už vaiko žalą ar netinkamą globos atlikimą. Taip pat nurodoma, kad globotojas privalo laikytis vaidmens ir pareigų, užtikrinti vaiko apsaugą, ugdymą ir teisėtus interesus, o globėjui taikoma specifinė priežiūra ir paramos sistema iš savivaldybių.