Smurtas prieš moteris Lietuvoje ilgą laiką buvo paslėptas, buvo apsimetinėjama, kad šios problemos nėra arba ji egzistuoja tik neva asocialiose šeimose. Moterų nevyriausybinės organizacijos, žurnalistės ir mokslininkės kovos su smurtu prieš moteris klausimą kėlė nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo priimtas tik 2011 m. gegužės 26 d., o įsigaliojo tų pačių metų lapkričio 26 d.
Socialinių mokslų daktarė, visuomenininkė, politikė, nevyriausybinės organizacijos Moterų informacijos centras įkūrėja Giedrė Purvaneckienė yra viena iš tų Lietuvos moterų, kuri privertė visuomenę pripažinti smurto artimoje aplinkoje problemą ir, žinoma, imtis ją spręsti. Stipri paskata buvo 1995-aisiais metais vykusi JT Pekino konferencija moterų klausimais.
Sociologinių tyrimų pradžia ir visuomenės suvokimas
Pirmieji tyrimai buvo atlikti dar dvidešimto amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, tačiau visuomenė problemos mastą įsisąmonino tik 2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nuo kurio prasidėjo sisteminė valstybinė pagalba smurto artimoje aplinkoje aukoms. Po truputį keitėsi visuomenės nuostatos, valstybės požiūris, atsirado statistika.
Pamačiusi tyrimo rezultatus įsitikinau, kokio tai didelio masto problema - apie trečdalis moterų bent kartą gyvenime buvo smarkiai sumuštos ir daugiausiai nukentėjo nuo savo esamo ar buvusio sutuoktinio. Vyrų taip pat klausėme apie smurtines patirtis - jie daugiausiai sakėsi nukentėję vaikystėje ar jaunystėje nuo tėvų. Tačiau buvo labai sudėtinga įtikinti visuomenę, kad vyrai Lietuvoje smurtauja.
Įstatymas kaip perversmas ir ataskaitos apie atskleidimą
„Tai buvo revoliucija kovoje su smurtu prieš moteris mūsų šalyje. Šiuo įstatymu, įtvirtinus valstybinio vietoje privataus kaltinimo tvarką, padėtis labai pasikeitė. Registruotų smurto prieš moteris atvejų statistika stipriai šoktelėjo į viršų. 2012 m. jų buvo virš 18 tūkst., o 2014 m. - jau virš 29 tūkst. Tačiau tai liudija ne tai, kad smurto daugėja, o tai, kad moterys vis labiau atskleidžia smurtavimo prieš jas atvejus, o policija reaguoja.“
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Po įstatymo priėmimo iškeltų bylų padaugėjo dešimteriopai. Ir tai yra gerai, nes po truputį aiškėja tikroji situacija. Aš manau, kad dar tikrai statistika didės ir bylų daugės, kol visuomenė nepakęs smurto, kada bus nulinė tolerancija smurtui.
Smurto formos ir kultūrinis kontekstas
Jos tvirtinimu, šalia fizinio egzistuojantis psichologinis smurtas šeimoje yra vienas iš pavojingiausių asmenybės žudikų. „Psichologinį smurtą šeimoje papildo kultūrinis ir socialinis smurtas - moters žeminimas tautinėmis, etninėmis tradicijomis ir papročiais, kariniuose konfliktuose, prekyba moterimis prievartinei prostitucijai ar vergiškam darbui, skurdas, sveikatos paslaugų stoka, nedarbas, patyčios dėl išvaizdos ir lytinės orientacijos“.
Prevencija, pagalbos infrastruktūra ir iššūkiai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis kalbėjo apie kovos su smurtu prieš moteris prevencijos programą ir veiksmų planą: „Šios kompleksinės programos tikslas - mažinti smurtą. Specializuotos pagalbos centrai moterims, patyrusioms smurtą, plečiasi, dabar jų yra jau 20, o biudžetas, palyginus su 2013 metais, padidėjo 2,4 karto.“
Dėl priimto įstatymo susikūrė Specializuotos kompleksinės pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje centrų - SKPC (anksčiau - SPC) - sistema. Šiuose centruose teikiama informavimo, konsultavimo, psichologinė, teisinė bei kita pagalba. 16-oje susivienijusių SKPC 2021 m. pagalba buvo suteikta 10740 asmenų. Iš jų - 8660 - moterys, t.y. 80,6 proc. Dažniausiai (68 proc.) jos nukenčia nuo sutuoktinių ar sugyventinių. Daugumą nukentėjusių į SKPC nukreipė policija, apie 12 proc. gavusių pagalbą kreipėsi patys.
| Rodo | Skaičius (2021, SKPC) |
|---|---|
| Iš viso gavę pagalbą | 10 740 |
| Iš jų moterys | 8 660 (80,6 %) |
| Dažniausia agresoriaus grupė | Sutuoktiniai / sugyventiniai (68 %) |
| SKPC specialistai | 142 |
Iš viso 16 centrų specialistai suteikė informaciją 10 658 asmenims, konsultavo 7 017, jiems sudarė veiksmų ir pagalbos priemonių planus, teisinę pagalbą suteikė 957, psichologinę - 1 266. Be to, tarpininkavo, padėjo kitose institucijose 2 128, parengė dokumentus 122 ir suteikė kitą pagalbą 484 asmenims.
Taip pat skaitykite: Kliūtys ir galimybės neįgaliųjų laisvalaikiui
Motinos ir vaiko pensionato direktorė Nijolė Dirsienė akcentavo, kad smurto aukoms teikiama pagalba turi būti racionali ir kompleksinė, nuo pirmojo pagalbos skambučio iki ilgalaikės pagalbos. „Be to, nepakanka nubausti smurtautojo, labai svarbu su juo dirbti, kad jis suvoktų ir keistų savo smurtinį taikyti elgesio keitimo metodus.“
Finansavimas, administraciniai barjerai ir praktinės problemos
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė pabrėžė, kad „smurto prieš moterims pasekmėms šalinti 2014 m. Lietuvoje išleista 1,35 mlrd. eurų, o visoje Europos Sąjungoje - daugiau nei 225 mlrd. eurų. Tai rodo, kokios iš tiesų tragiškos smurto prieš moteris pasekmės ir kiek daug tam reikia resursų ir kiek daug galėtumėme sutaupyti ir išleisti kitoms sritims, jei jo nebūtų“.
Atrodytų - viskas gražu, sistema veikia, valstybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) SKPC veiklą finansuoja. Ko dar norėti? Tačiau yra vienas niuansas - ši veikla nefinansuojama sausio mėnesį. Kodėl? Gal smurtautojai sausio mėn. paskelbia moratoriumą? Deja - ne. O priežastis paprasta - biurokratinės/administracinės kliūtys. SADM finansuoja centrų veiklą per konkursinius projektus. Atrodo, irgi viskas gerai, skaidru. Tai kur gi problema?
Ministerija finansuoja, skelbia konkursą, administruoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas. Šiems metams konkursas buvo paskelbtas lapkričio 17 d., paraiškos turėjo būti pateiktos iki gruodžio 16 d. Dėl techninių kliūčių paraiškų pateikimo platforma pradėjo veikti tik gruodžio 21 d... Konkurso laimėtojas gali būti paskelbtas per mėnesį. Taigi anksčiausiai projektai gali startuoti tik vasario mėnesį. Praeitų metų sutartis pasibaigė gruodžio 31 d. O ką daryti sausio mėn.? Uždaryti SKPC? Neteikti pagalbos tūkstančiui asmenų ir tikėtis, kad per tą laiką nebus nužudytų? Ką daryti 142 darbuotojams, kurių dauguma dirba pagal darbo sutartis?
Nevyriausybinės organizacijos dažnai projektų sausio mėnesį neįgyvendina arba įgyvendina, besitikėdamos teigiamo konkurso rezultato ir prisiimdamos nepamatuojamai didesnę riziką nei pelno sektoriuje. Jos kažkaip bando išsilaikyti iš kitų, ypač kelis metus trunkančių projektų bei 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Bet tokia tvarka netinka pagalbos finansavimui. Jeigu valstybė sugeba patvirtinti savo biudžetą iki Naujųjų metų, ir pavyzdžiui, ligoninėms ar mokykloms nereikia užsidaryti sausio mėnesį ir atleisti visų gydytojų ir mokytojų, tai kodėl negalima sutvarkyti projektų konkursų taip, kad jų rezultatai būtų skelbiami gruodžio mėnesį, ir projektai galėtų pradėti dirbti sausio mėnesį?
Taip pat skaitykite: Smurto tyrimai Lietuvoje
Smurto atskleidimas ir bylinėjimosi spragos
2020 metais policija sulaukė daugiau nei 58 tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Bet jie visi netapo bylomis. Bylų 8 kartus mažiau nei pranešimų. Čia dar yra didelis plyšys. Kaip ir psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto atvejai.
„Po įstatymo priėmimo iškeltų bylų padaugėjo dešimteriopai. Ir tai yra gerai, nes po truputį aiškėja tikroji situacija.“ Purvaneckienė pažymi, kad dar nėra pasiekta nulinė tolerancija smurtui, tačiau kova ir institucijų reagavimas ženkliai pagreitėjo pastaraisiais metais.
Specializuoti tyrimai, moterų padėtis ir platesnis sociologinis kontekstas
LT1995 metais visuomenei buvo pristatyta studija „Moteris Lietuvos visuomenėje“. Jos pagrindą sudarė 1994 metais atlikto tyrimo duomenys, kuriais remiantis atlikta Lietuvos gyventojų nuostatų lyčių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje atžvilgiu analizė bei tirta Lietuvos gyventojų nuomonė apie moterų padėtį Lietuvoje. Tyrime buvo remtasi duomenimis, gautais naudojant gyventojų apklausos metodą, kurio metu buvo naudojamas 1994 metais atlikto tyrimo klausimynas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog šeima Lietuvos gyventojams yra didžiausia vertybė. Ši nuostata nekinta per visą pastarąjį dešimtmetį. Svarbiausiomis šeimos funkcijomis Lietuvos gyventojai laiko vaikų auginimą, materialinį šeimos narių aprūpinimą bei emocinius sutuoktinių ryšius.
Pastebėta, kad Lietuvos gyventojų pažiūros į šeimą bei lyčių vaidmenis nuolat modernėja, tačiau išlieka pronatalistinėmis. Lietuvos šeimų įvaizdis modernėja, tačiau realybėje tradiciniai vaidmenys šeimoje dar stiprėja. Nors Lietuvos gyventojų nuostatos šeimos atžvilgiu modernėja, tačiau jos dar nepakeitė Lietuvos gyventojų elgesio.
Bevaikių šeimų reprezentacija Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, lyčių studijos, darbo rinkos pokyčiai, šeimos ir lyčių vaidmenų santykis - tai temos, kurios leido tyrėjams analizuoti platesnį kontekstą, kuriame vyksta smurto prieš moteris problemos formavimasis.
Tyrimų metodologijos ir recenzijos problema
Visuomenės nuostatų tyrimai parodo tik tam tikrus reiškinio ar problemos aspektus. Siekiant geriau giliau pažinti reiškinį, atskleisti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, reikalingas kompleksinis požiūris, būtina remtis ir kitais sociologinių tyrimų metodais. Priešingu atveju išvados gali klaidinti skaitytoją.
Analizuodami demografines problemas, autoriai ne visada tiksliai vartoja terminus. Iš tiesų labiausiai knygoje pasigendama statistinių duomenų ir lyginamosios kitų autorių atliktų tyrimų analizės. Kadangi apie tai recenzuojamoje knygoje net neužsiminta, kyla klausimas - kiek jos autoriai yra originalūs, ar jų išvados naujos ir reikšmingos?
Smurtas specifinėse grupėse ir naujausių tyrimų kryptys
Ir tik paskutiniaisiais metais pradėta kalbėti apie smurto problemas specifinėse grupėse, pavyzdžiui, neįgaliųjų. 2021 m. 01-09 mėn. projekto #Stabdyk dabar! Partneriai atliko tyrimą, kurio pagrindinis tikslas - didinti teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą, įgalinant SKPC specialistus teikti pagalbą moterims turinčioms fizinę negalią ir patiriančioms seksualinę prievartą artimoje aplinkoje.
Seksualinę prievartą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims teikiamos pagalbos prieinamumo analizė problemų nustatymo kontekste, smurto artimoje aplinkoje dinamika miestų kontekste, resocializacijos tyrimai - visa tai rodo, kad tyrimų laukas plečiasi ir tampa vis labiau specializuotas.
„Dienos klausimas“: Pasipiktinimas švietime: ar ugdysime beraščius?
Viešoji diskusija, nevyriausybinės organizacijos ir tolimesni žingsniai
Moterų nevyriausybinės organizacijos rašė projektus užsienio valstybių fondams ir tarptautinėms organizacijoms, gaudavo iš jų lėšų tyrimams, rezultatų sklaidai, leidybai, mokymams. Pirmosios prieglaudos, kuriose galėjo prisiglausti nuo smurtautojo pabėgusios moterys - taip pat buvo įsteigtos nevyriausybinių organizacijų.
Po truputį keitėsi visuomenės nuostatos, valstybės požiūris, atsirado statistika. Tačiau svarbiausias dalykas, kurio reikėjo - valstybės kaltinimo smurto artimoje aplinkoje bylose. - Taip, tai buvo perversmas. Po įstatymo priėmimo iškeltų bylų padaugėjo dešimteriopai. Ir tai yra gerai, nes po truputį aiškėja tikroji situacija.
Aš manau, kad dar tikrai statistika didės ir bylų daugės, kol visuomenė nepakęs smurto, kada bus nulinė tolerancija smurtui, kada visi žiūrės į smurtautoją, kaip į kažką tai tokio nemalonaus, su kuriuo nesinori bendrauti.
Akcentai praktiniam darbui
- Reikalingas stabilus metinis SKPC finansavimas be „sausio tarpo“ - kad pagalba nebūtų nutrūkstama.
- Plėsti pagalbos prieinamumą specifinėms grupėms: neįgalioms moterims, etninėms mažumoms ir kt.
- Didinti prevencines programas ir elgesio keitimo intervencijas smurtautojams.
- Vystyti kompleksinius tyrimus, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus, siekiant brandžių politika pagrįstų sprendimų.
Praeitais metais suėjo 10 metų nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Įstatymo, kuris padarė revoliuciją kovoje su smurtu. Tačiau šįkart norėčiau pakalbėti ne apie patį įstatymą, o apie praktinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto. Dėl priimto įstatymo susikūrė Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - sistema, kuri šiuo metu atlieka didžiulį darbą ir kurią būtina toliau stiprinti bei institucionalizuoti.
tags: #g #purvaneckienes #sociologiniai #tyrimai #smurto #pries