Smurtas, ypač artimoje aplinkoje, yra opi visuomenės problema, kuri pasireiškia įvairiomis formomis. Šis straipsnis skirtas išsamiai apibrėžti psichologinį ir fizinį smurtą, aptarti kitas smurto formas, jų pasireiškimą, pasekmes ir teisinę apsaugą Lietuvoje.
Smurto samprata ir pagrindinės formos
Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.
Fizinis smurtas: apibrėžimas ir pasireiškimas
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą.
Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: mušimas, stumdymas, kratymas; daiktų mėtymas, griebimas už plaukų; smaugimas, dusinimas; kandžiojimas, spjaudymas; izoliavimas, grasinimas ginklu; deginimas, kankinimas ir kt.
Taip pat skaitykite: Sporto smurto priežastys
Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“
Kaip atpažinti fizinį smurtą
- Žaizdos ir mėlynės ant kūno, pasikeitęs elgesys ar emocijos;
- Pasikartojantys sveikatos sutrikimai, galvos skausmai, nemiga;
- Aukos stengimasis pateisinti smurtautojo elgesį ar vengimas kreiptis pagalbos;
- Partnerio bandymai izoliuoti, kontroliuoti ryšius ar finansus.
Psichologinis smurtas: apibrėžimas ir poveikis
Psichologinis smurtas (emocinis ir verbalinis) - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams.
Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdama žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje.
Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti.
Pasekmės
Psichologinis smurtas pasireiškia ilgesnį laikotarpį ir įrodinėjamas pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus. Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai patiria gilius emocinius išgyvenimus, jaučia nuolatinę įtampą, kaltę ar baimę, praranda pasitikėjimą savimi ir kitais.
Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams
Seksualinis, ekonominis ir pasyvus (nepriežiūra) smurtas
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.
Seksualinio smurto veiksmai: vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku; vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu; vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
- Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos: draudimas dirbti, pinigų atėmimas verčiant jų prašyti, lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai), šeimos biudžeto kontrolė.
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
- Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
- Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
- Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti.
Smurto dinamika: smurto ratas ir galios bei kontrolės modelis
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų fizinę būklę
- 1 etapas - Įtampos augimas: partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis.
- 2 etapas - Smurto proveržis: kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: „Tu pati kalta“ ar „Aš tau tik gero noriu“.
- 3 etapas - Medaus mėnuo: smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti.
Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, tokie kaip mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė, gali didinti smurto riziką. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai).
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas vėlgi labiau būdingas vyrams.
Smurtas prieš moteris Lietuvoje: statistika ir visuomenės požiūris
2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2017 m. birželį atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą, o ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę. Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų.
Iš apklausų matyti, jog Lietuvos gyventojai, kalbėdami apie smurtą prieš moteris, dažniausiai turi omenyje fizinį smurtą, kitos smurto atmainos - psichologinis, seksualinis smurtas - dažnai nepastebimos arba nelaikomos smurtu. Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama.
Pasekmės: fizinės, psichologinės ir socialinės
Smurtas artimoje aplinkoje palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, kurios gali daryti įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra įvairios, tačiau tarp dažniausiai pasitaikančių yra emocinės sveikatos problemos, fizinė žala, finansinė priklausomybė, sumažėjęs pasitikėjimas savimi bei sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius, nutrūkę santykiai su šeima bei draugais.
Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Šalia fizinių sužalojimų, nukentėję žmonės dažnai patiria potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją ir net minčių apie savižudybę. Psichologinio smurto padariniai gali pasireikšti miego sutrikimais, depresija, valgymo problemomis, o ilgainiui šie sunkumai ima trukdyti darbui, mokslams ar kitai kasdieninei veiklai.
Teisinė apsauga ir pagalbos galimybės Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma - kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.
Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtautojui taip pat gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje. Auka gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas.
Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos. Patyrę psichologinį smurtą žmonės turi teisę gauti ne tik teisinę, bet ir emocinę pagalbą. Psichologinė terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda nukentėjusiems atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi.
Konkrečios teisės ir praktiniai žingsniai
- Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112: policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas).
- Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą neprivalote rašyti pareiškimo; neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju; turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą.
- Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre; turite teisę teikti įrodymus (buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos ir kt.).
- Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite, ir turėti atstovą (advokatą).
Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia visą parą, tad nukentėję asmenys visada gali gauti paramą anonimiškai.
Kur kreiptis pagalbos patyrus seksualinį smurtą?
Prevencija ir švietimas
Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu ir fiziniu smurtu - švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti tokią aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte. Psichologinio smurto prevencija susijusi ir su emocinio raštingumo stiprinimu.
Informavimas apie laikiną prieglobstį, socialines paslaugas ir teisinę pagalbą padeda smurtą patyrusiems asmenims pradėti gyvenimą iš naujo. SKPC specialistai teikia informaciją apie laikiną prieglobstį, informuoja apie kitas socialines paslaugas, kurios padeda smurtą patyrusiems asmenims pradėti gyvenimą iš naujo. Pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Kaip suprasti, ar esate smurtiniuose santykiuose
PASITIKRINKITE, AR NESATE ĮSTRIGUSI SMURTINIAME RYŠYJE, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų:
- Ar Jūs bijote savo partnerio?
- Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją?
- Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų?
- Ar Jūsų partneris jums draudžia eiti į mokslo ar darbo įstaigą?
- Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje?
- Ar jūsų partneris jums trukdo/neleidžia laisvai disponuoti savo asmeninėmis pajamomis ir turtu?
- Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite?
Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose. Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!
Pagalba ir gydymas nukentėjusiems
Patiriant ar patyrus smurtą artimoje aplinkoje, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Pirmiausia, nukentėję asmenys gali gauna emocinį palaikymą, saugią erdvę išsipasakoti ir aiškiai suvokti savo poreikius, centro konsultantės ir konsultantai padeda atpažinti smurtą ir skatina imtis veiksmų.
Patyrę psichologinį smurtą žmonės turi teisę gauti ne tik teisinę, bet ir emocinę pagalbą. Psichologinė terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda nukentėjusiems atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Smurto pasekmes galima įveikti - atkurti savivertę, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir vėl kurti pilnavertį gyvenimą.