Socialinė atsakomybė yra asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma - pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms. Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus.
Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Kodėl socialinė atsakomybė svarbi verslui?
Socialinė atsakomybė įmonėse tapo svarbiu ir būtinu veiksniu, prisidedančiu prie įmonių ilgaamžiškumo ir augimo. Tai ne tik padeda gerinti įmonės reputaciją, bet ir stiprina darbuotojų lojalumą, mažina darbuotojų kaitą ir skatina investuotojų pasitikėjimą. Patikimo verslo įvaizdis padeda ne tik įgyti klientų, geriausių darbuotojų lojalumą, bet ir pritraukti naujas investicijas.
Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas. Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas.
PwC 2023 m. rodo, kad investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas. Socialinės atsakomybės praktikos ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo, bet ir stiprina investuotojų pasitikėjimą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės atsakomybės nauda verslui ir visuomenei
- Verslui ji generuoja aukštesnę darbuotojų motyvaciją, didesnį jų įsitraukimą, padeda laimėti kovą dėl talentų.
- Įmonės reputacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, norint pritraukti naujus bei išlaikyti esamus įmonės darbuotojus.
- Bendruomenei - įsitraukimas į jos veiklas, atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei iniciatyvas.
- Aplinkosaugos požiūriu - taupus bei atsakingas išteklių naudojimas, aplinkos saugojimas, taršos mažinimas ir kt.
- Socialinės iniciatyvos tampa natūralia ir neatsiejama įmonės kultūros dalimi, darbuotojai nelaukia kvietimo, patys reiškia iniciatyvą.
Praktiniai socialinės atsakomybės didinimo būdai
Socialinėje atsakomybėje savo veiklą gali įprasminti visi, nes šioms iniciatyvoms nėra ribų: tai gali būti tiek aplinkosaugos puoselėjimas, tiek atokiuose kraštuose esančių vietovių žymėjimas pasaulio žemėlapyje. „Mapathon‘as, žemėlapių žymėjimas specialiame interneto puslapyje, - viena iš darbuotojams patraukliausių socialinių veiklų.
Įmonė gali vykdyti veiklas, kurios tiesiogiai prisideda prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo įmonė prisideda šiais veiksmais:
| Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas | Įmonės veikla |
|---|---|
| Gera sveikata ir gerovė | Prisideda prie sveikos darbo aplinkos palaikymo. Skatina sveiką gyvenseną. Rūpinasi darbuotojų saugumu ir sveikata. |
| Lyčių lygybė | Yra už lygias teises ir vienodas galimybes įsidarbinti. Laikosi diskriminacijos draudimo. |
| Deramas darbas ir ekonominis augimas | Kuria organizacinę kultūrą, paremta pagarba žmogaus teisėms. Investuoja į darbuotojų profesinį tobulėjimą. Užtikrina aiškius atlygio principus. |
| Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra | Kuria tvarią vertę ir atsparią veiklą. Renkasi draugiškus aplinkai sprendimus. |
| Atsakingas vartojimas ir gamyba | Taiko darnaus veiklos kriterijus. Užtikrina atliekų rūšiavimą bei tvarkymą. Viešuose pirkimuose vadovaujasi žaliaisiais kriterijais. |
| Taika ir teisingumas. Stiprios institucijos | Diegia priemones, padedančias kurti didesnę visuomenės prieigą prie paslaugų. Palaiko skaidrią ir etišką veiklą. |
Konkrečios priemonės įmonėse
- Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas, kvalifikacijos kėlimas, lygios galimybės.
- Aplinkosaugos priemonės: energijos taupymas, atliekų mažinimas, žaliųjų pirkimų diegimas.
- Viešieji pirkimai su socialiniais kriterijais, bendradarbiavimas su socialiniais verslais.
- Ilgalaikės socialinės programos (parama bendruomenėms, savanorystė, socialinės integracijos projektai).
- Skaitmeninės iniciatyvos: darbuotojų įtraukimas per technologijas (pvz., mapathon, savanorystė nuotoliniu būdu).
- Ataskaitų rengimas ir skaidrumo didinimas: kokybiškos socialinės atsakomybės ataskaitos, rodantys konkrečius rezultatus.
Socialinės atsakomybės instrumentai ir praktikos Lietuvoje
Lietuvoje socialinės atsakomybės idėjos populiarėja: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 m. dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės plėtros darbo grupėse. Taip pat kurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo tinklo dalis.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA) kiekvienais metais tampa įmonių socialinės atsakomybės „barometru“, suburiantys socialiai atsakingo verslo atstovus. Nominacijomis įvertinamos daugiausia atskirose srityse pasiekusios įmonės, tuo pačiu duodamas tonas visam šalies verslui prisiimti daugiau atsakomybių, plėsti visuomenei naudingų veiklų sritis.
Įmonių socialinės atsakomybės permąstymas Lietuvoje dažnai prasidėjo nuo tarptautinio kapitalo įmonių iniciatyvų. „Swedbank“, „Omnitel“, „Rimi“ - jie pradėjo edukuoti ir šviesti visuomenę, pradėti spręsti problemas, pavyzdžiui, „Omnitel“ 2006 m. vykdė kampaniją „Augink atsakingai“, o „Rimi“ pirmieji pradėjo įdarbinti žmones su socialiniais poreikiais. Po truputį ir lietuviško kapitalo įmonės pradėjo apie tai galvoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Kaip organizacijos vertina CSR ir kokie mitai egzistuoja?
Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimus remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonės socialinę atsakomybę. Įmonė yra atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, tai ir yra socialinė atsakomybė. Socialinė atsakomybė glaudžiai siejasi su juridine atsakomybe, tačiau socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas.
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbu suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. Svarbu sugriauti kelis mitus:
- Mitas: socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas. Socialinė atsakomybė yra nuolatinis įsipareigojimas ir darbuotojų įsitraukimas, o ne vienkartinė filantropija.
- Mitas: socialinė atsakomybė - tik didelėms įmonėms. Net ir mažos įmonės gali vykdyti atsakingas veiklas (pavyzdžiui, popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas).
- Mitas: socialinės atsakomybės veiklos yra brangios. Daugelis veiklų atsiperka per sutaupymus ir padidėjusį darbuotojų motyvaciją.
- Mitas: darbuotojui svarbu tik atlyginimas. Tyrimai rodo, kad darbuotojai vertina darbo aplinką, galimybę realizuoti idėjas ir prisidėti prie bendrų vertybių.
- Mitas: trūksta gerųjų pavyzdžių. Interneto puslapiai, tokie kaip verslasatsakingai.lt, dalijasi realiais pavyzdžiais ir praktiniais patarimais.
- Mitas: įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito. Kokybiška ataskaita suteikia konkurencinį pranašumą ir parodo ilgalaikį požiūrį.
Kaip pradėti ir integruoti CSR į verslo strategiją
Socialinė atsakomybė reikalauja, kad organizacija suderintų gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus. Socialinę atsakomybę reikėtų integruoti į įmonės veiklos strategiją: žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, įmonės turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją.
Įmonėms rekomenduojama pradėti nuo paprastų žingsnių: atlikti įsivertinimą, nustatyti prioritetines sritis, įtraukti darbuotojus, parengti aiškią planavimo struktūrą ir metinius tikslus, viešinti rezultatus. Kokybiška ataskaita gali tilpti ir į keletą lapų, tačiau joje turi būti aiškiai pateikiami skaičiai, pvz., kiek žmonių įsitraukė į organizuojamas veiklas, kaip sumažėjo atliekų kiekis, kuro, vandens, elektros energijos suvartojimas ir t.t.
Įmonių gerosios patirties pavyzdžiai
Ilgametė tradicija, o ne laikina mada. Į Lietuvos rinką atėjusios įmonės kaip „Aviva Lietuva“ pradėjo šviesti verslo atstovus ir visuomenę apie socialinės atsakomybės svarbą. Kai socialinės iniciatyvos tampa tradicija, darbuotojai patys teiraujasi „kada aukosime kraujo“, o senelių globos namų darbuotojai skambina, klausdami, kada planuojama kasmetinė talka.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Praeityje NAVA laureatai pastebėjo, kad apdovanojimas didžiausią pridėtinę vertę sukuria darbuotojams - jie didžiuojasi įmone, nes jaučiasi esantys tų socialinių vertybių dalimi. Paraiškos pildymas NAVA konkursui yra gera proga įsivertinti bendrovės veiklos sritis ir nustatyti, kur galima daryti daugiau.
Apibendrinimas
Socialinė atsakomybė - tai ne labdara, o strateginis įmonės pasirinkimas, kuris stiprina pasitikėjimą, gerina reputaciją, didina darbuotojų įsitraukimą ir prisideda prie ilgalaikio verslo tvarumo. Įmonės, kurios integruoja CSR į savo veiklą, gauna konkurencinį pranašumą ir prisideda prie bendruomenės bei aplinkos gerovės.
tags: #socialines #atsakomybes #didinimas