Atmosferos slėgio svyravimai turi tiesioginę įtaką ne tik orams, bet ir žmogaus savijautai bei fiziniam darbingumui. Svetainėje rašoma, kad dėl besiartinančio gilaus ciklono vardu Pija (arba Zoltanas) atmosferos slėgis krenta. Dar pirmadienį vakare jis siekė apie 1015-1020 hPa, o ketvirtadienį 14 val. jau siekė 983-990 hPa ir toliau tebekrito. Penktadienio rytą ties Palanga, Kretinga ir Skuode jis sieks vos 961 hPa. Šalies pietryčiuose slėgis bus aukštesnis, apie 970-971 hPa. Tai yra pakankamai žemos reikšmės, nes vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1013 hPa. Rekordiškai žemiausias Lietuvoje užfiksuotas slėgis (jūros lygyje) yra 951,6 hPa (1931 m. sausis, Dotnuva ir Ukmergė). Taigi, rekordų šį kartą nebus.
Kaip žemas slėgis keičia orus ir fizines sąlygas
Be labai žemo slėgio ciklonas atneš darganotus orus. Iškris gana daug (iki 20-40 mm) kritulių (lietus, šlapdriba), ypač Vakarų Lietuvoje. Sustiprės vėjas. Visa laimė, kad ciklono centras praslinks, kaip skaičiuojama, pro Lietuvą. Jeigu šio ciklono centro trajektorija pasislinktų šiauriau Lietuvos, tuomet labai stiprių (28-32 m/s) vėjo gūsių sulauktų ir mūsų pajūris. Dabar prognozuojama „tik“ iki 15-20 m/s stiprumo vėjo gūsiai, bet apie Nidą gali pasitaikyti ir stipresnių pūstelėjimų. Praslinkus šiam ciklonui trumpam plūstelės šaltesnis oras, pasnigs. Nors Kūčios žemyninėje Lietuvos dalyje turėtų būti žiemiškesnės, tačiau per Kalėdas vėl atšils.
Eismo ir poveikis kasdienei veiklai
Nustatyta, kad esant žemam slėgiui eismo įvykių keliuose padaugėja iki 15-20 proc. (greičiausiai tai susiję su prastesniais orais, o ne tik savijauta). Ciklonas bent kurį laiką tame regione sutrikdys priešventines keliones keltais ir lėktuvais (ypatingai aplink Daniją). Pagal Orai ir klimatas Lietuvoje, nors mums didelių problemų šis ciklonas neatneš, tačiau Danija, Pietų Švedija, ir šiaurinės Vokietijos bei Lenkijos dalys sulauks stipresnių gūsių.
Kas tas atmosferos slėgis ir kaip jis kinta
Atmosferos slėgis - tai jėga, kurią Žemės atmosferos oras daro visiems ant žemės paviršiaus esantiems objektams. Jį sukelia oro masės svoris, veikiančios tam tikrą plotą. Slėgio pokyčių priežastys: Aukštis - kuo aukščiau nuo jūros lygio, tuo mažesnis atmosferos slėgis, nes oro sluoksnio masė viršuje yra mažesnė. Temperatūra - šiltesnis oras plečiasi ir tampa lengvesnis, todėl atmosferos slėgis mažėja. Šaltesnis oras yra tankesnis ir sukuria didesnį slėgį.
Slėgio kritimas ir didėjimas - orų bei sveikatos pasekmės
Atmosferos slėgio didėjimas - šaltuoju metų laiku žemėja temperatūra, vėjas nurimsta, dangus išsigiedrina, kritulių nebūna, ore didėja kenksmingų dalelių koncentracija, jos nusileidžia prie žemės. Į slėgio didėjimą labiausiai sureaguoja žmonės, kurie turi problemų su kvėpavimo takais; alergiški bei aukštu kraujo spaudimu besiskundžiantys žmonės. Atmosferos slėgio kritimas - šaltuoju metų laiku žemėja temperatūra, gausėja kritulių, dažnai sustiprėja vėjas, ore mažėja deguonies. Į slėgio kritimą labiausiai sureaguoja žmonės, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, žemą kraujo spaudimą turintys žmonės, širdies ligomis sergantys žmonės.
Taip pat skaitykite: kaip organizmas adaptuojasi prie žemo slėgio
Žemo atmosferos slėgio poveikis fiziniam darbingumui
Dauguma sveikų žmonių atmosferos slėgio pokyčių nejaučia, tačiau turintys kažkokių sveikatos problemų šiandien gali jausti galvos skausmą ar svaigimą, būti mažiau produktyvūs. Taigi, atmosferos slėgio pokyčiai gali daryti reikšmingą poveikį žmogaus organizmui, ypač jautriems žmonėms arba esant staigiems slėgio svyravimams.
- Kraujo apytakai ir širdies veiklai. Staigūs atmosferos slėgio pokyčiai gali paveikti kraujospūdį. Kai slėgis mažėja, organizmas gali reaguoti kraujagyslių išsiplėtimu, o tai kai kuriems žmonėms sukelia kraujo spaudimo sumažėjimą.
- Galvos skausmai ir migrena. Daugelis žmonių, ypač jautrūs atmosferos pokyčiams, gali jausti galvos skausmus arba migreną.
- Kvėpavimo sistema. Žemesniame atmosferos slėgyje (pvz., kalnuotose vietovėse) deguonies kiekis ore sumažėja, todėl organizmas gauna mažiau deguonies. Tai gali sukelti dusulį, nuovargį ar hipoksiją (deguonies trūkumą).
- Sąnarių ir raumenų skausmai. Daugelis žmonių, sergančių artritu ar turinčių sąnarių problemų, skundžiasi padidėjusiu skausmu, kai atmosferos slėgis krinta.
- Vidinė ausis ir pusiausvyra. Staigūs slėgio pokyčiai gali paveikti vidinę ausį, kurioje yra pusiausvyros receptoriai.
- Aukštuminė arba barometrinė liga. Dideliame aukštyje (esant žemam slėgiui) žmonės gali patirti aukštuminę ligą. Jos simptomai: galvos skausmas, pykinimas, silpnumas, miego sutrikimai.
Sportas ir fizinė veikla šaltomis bei žemo slėgio sąlygomis
Exercise and sports performance depends on several factors such as the neuromuscular system, energy metabolism, the cardiovascular system, and psychological capabilities. The cold weather affects all of these factors and thereby influences what we can do. When muscles are exposed to cooler temperatures, the maximal contractile force of muscle decreases. In other words, your muscles must work harder to contract while nerve function also operates at a slower speed. Overall, this impacts certain muscle functions such as manual dexterity, grip strength, and reflexes. You may find it difficult to tie your shoelaces or zip up your jacket in the cold.
When we exercise at a low intensity, fat is our primary fuel. We have abundant fat stores, and will rarely run out, but as the intensity goes up, we rely less on fat, and more on stored carbohydrates, in the form of glycogen. These glycogen stores are quite limited, and the dreaded ‘bonk’ or ‘hitting the wall’ occurs when glycogen stores become depleted. For any given exercise intensity, blood lactate levels are higher in cold weather, when compared to warm weather efforts. As a result, exercise in the cold just feels harder! We do actually breathe harder when we exercise in the cold, for any given intensity. The amount of air that we move in and out of our lungs, the minute volume, increases on exposure to cold air. And breathing in a lot of cold air can cause the airways of susceptible people to tighten up. It literally becomes tougher to move the air in and out, and as a result we feel breathless.
Padidinkite našumą ir atsigavimą mankštos metu vėsindami | „Huberman Lab Essentials“
Praktiniai patarimai mažinti neigiamą poveikį ir išlaikyti darbingumą
- Venkite staigių ir intensyvių fizinių krūvių, kai atmosferos slėgis staigiai krenta arba kai oras stipriai vėjuotas.
- Gydytojai tokiems pacientams rekomenduoja iki minimumo sumažinti fizinį krūvį, vartoti mažiau druskos ir visada po ranka turėti savo receptinius vaistus.
- Vaistus reguliariai vartojantys pacientai tokiu metu jų neatsisakytų.
- Raskite sau tinkamą būdą pagerinti savijautą: mankšta (tik nereikėtų persitempti), kontrastinis dušas.
- Į mitybą galima įtraukti daugiau kalio turinčių produktų: varškės, bananų, džiovintų vaisių, pavyzdžiui, razinų ar abrikosų.
- Užtikrinkite, kad jums netrūktų gaivaus oro (atsidarykite bent orlaidę) ir gerai išsimiegokite. Naudos duos popiečio miegas.
- Pakankamai hidratuokite organizmą ir pasirūpinkite užkandžiais, ypač jei ketinate ilgiau sportuoti lauke.
- Šiltesnis drabužių sluoksniavimas padės išlaikyti raumenų temperatūrą ir jų funkcionalumą.
Kuriems žmonėms reikėtų būti ypač atsargiems?
Kam derėtų nerimauti pirmiausia? Tiems, kurie serga galvos smegenų ir širdies kraujagyslių ligomis, taip pat žmonėms, patyrusiems insultą ar infarktą. Tyrimai rodo, kad labiausiai slėgio pokyčius jaučia pacientai, sergantys lėtiniu bronchitu ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Taip pat turintys hipertenziją arba hipotoniją. Ne itin gerai jaučiasi ir širdies ligomis sergantys žmonės, ypač stenokardija sergantieji. Didžiausia žemo atmosferos slėgio sukeliama problema - smarkiai pablogėjusi depresija sergančių ir į savižudybę linkusių asmenų būklė.
Tyrimai ir faktai
Meteorologinių veiksnių įtaka poilsio ir ligų gydymo sąlygoms: Šiame tyrime nagrinėjama, kaip žemas atmosferos slėgis mažina kraujo prisotinimą deguonimi, kas gali sukelti išeminius reiškinius smegenyse. Šie tyrimai rodo, kad atmosferos slėgio pokyčiai gali turėti įvairiapusį poveikį žmogaus sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių, nervų bei virškinimo sistemas. Kardinalūs oro sąlygų pokyčiai per gana trumpą laiką neišvengiamai veikia mūsų sveikatą. Visiems žinomas faktas, jog, keičiantis meteorologinėms sąlygoms, tenka dažniau kviesti greitąją medicinos pagalbą, padaugėja norinčiųjų patekti pas savo šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite: Sporto smurto priežastys
| Veiksnys | Efektas |
|---|---|
| Slėgio kritimas | Kraujagyslių išsiplėtimas, galvos skausmas, sumažėjęs deguonies prisotinimas |
| Stiprus vėjas ir krituliai | Blogesnės eismo sąlygos, padidintas traumų rizika lauke |
| Šaltis kartu su žemu slėgiu | Didėja raumenų nuovargis, didesnis deguonies poreikis, kvėpavimo takų dirginimas |
Prevencija ir prisitaikymas
Atmosferos slėgio pokyčių visiškai išvengti negalime, tačiau yra būdų, kaip sumažinti jų poveikį organizmui arba prisitaikyti prie šių pokyčių. Pakanka užtikrinti, kad jums netrūktų gaivaus oro (atsidarykite bent orlaidę) ir gerai išsimiegokite. Suvalgykite ją nors sūraus - gabalėlį silkės ar druska pagardintą pomidorą. Jei sergate lėtinėmis ligomis, nuolat laikykitės gydytojo rekomendacijų ir turėkite atsarginius medikamentus po ranka.
Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams