Apie EST (European Social Survey) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Ją organizuoja Centrinė mokslinė grupė, kuriai vadovauja Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto, kartu su septyniais instituciniais partneriais: Barselonos Pompeu Fabra universitetas, Centerdata, IPP-CSIC - Institute of Public Goods and Policies, Esekso universitetas, Leibnico socialinių mokslų institutas (GESIS), Sikt, Utrechto universitetas. EST istorinė pradžia - 1995 m., o oficialiai įkurtas 2001 m. birželį.
Lietuva į EST įsijungė 2008 m. ir iki šiol dalyvavo 7 tyrimo bangose: ESS4 (2008/09), ESS5 (2010/11), ESS7 (2014/15), ESS8 (2016/17), ESS9 (2018/19), ESS10 (2020-2022) ir ESS11 (2023/24). Lietuva taip pat įsiliejo į tarptautinę mokslinę infrastruktūrą per ES ir nacionalines programas. EST duomenys plačiai naudojami moksle, politikos formavime ir visuomenės švietime.
Pagrindiniai EST tikslai ir nauda
- apklausa būdu rinkti duomenis apie Europos socialinę struktūrą, gyvenimo sąlygas ir nuostatas;
- užtikrinti aukštus tarptautinių socialinių tyrimų metodologijos standartus;
- skatinti ir rengti tyrėjus lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus;
- didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei;
- sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius.
EST turi svarbų vaidmenį šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų: jis pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos ir generuoja vieningą perspektyvą tarptautiniam palyginimui. EST sukūrė EduNet, įrankių rinkinį duomenų analizei, ir teikia nemokamą prieigą nekomerciniais tikslais.
EST Lietuvoje: įsitraukimas, vykdytojai ir duomenų sklaidą
Lietuvoje EST vykdomas nuo 4-osios bangos, o 2008-2022 m. iš viso atlikta 7 bangos. Daugumoje tyrimų Lietuvoje apklausas vykdė UAB „Baltijos tyrimai“ (9-oji ir 10-oji bangos), o nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Nacionalinį koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m. - dr. Apolonijus Žilys. EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Lietuvoje 9-osios bangos duomenys buvo renkamoji 1835 imties, 10-osios - 1659 imties, o 11-osios bangos vykdymas buvo planuojamas laikantis daugiapakopės atrankos principų (atrinkta 3818 namų ūkiai, 1365 respondentai, 15+ metų, 41% atsako dažnis).
EST duomenys Lietuvoje plinta per įvairius renginius ir mokymus: metodologiniai seminarai,abilovertinimai, ir nacionaliniai renginiai, tokie kaip EST piknikai, metodologiniai kursai ir delfų analitika SPSS įrankiais. EST renginiai Klaipėdoje-Kaune-Vilniuje skirti specialistams, tyrėjams ir politikos formuotojams, siekiant pagerinti klausimynų kokybę, vertimus ir duomenų parengimą analizei.
Taip pat skaitykite: Skolos VSDF fonde situacija
Socialinės politikos samprata ir ES kontekstas
Socialinė politika apima švietimą, užimtumą, nedarbo mažinimą, užtikrinant gyventojų gerovę per socialinę apsaugą ir paslaugas. Ji yra valstybės valdymo meno ir tikslų įgyvendinimo mechanizmas, kuriame būtina aiški vizija apie norimą visuomenę ir socialinį modelį. Lietuvos kontekste socialinė politika padeda sukurti saugios, girdimos ir matomos visuomenės jausmą nuo gimimo iki senatvės, sprendžiant švietimo, sveikatos, užimtumo, būsto ir kitus klausimus.
Socialinę politiką Lietuvoje skirstomi į dvi pagrindines dalis: privalomas valstybės socialinis draudimas ir socialinė parama. Draudimas nėra vien tik draudimo reikšmės - dalis išmokų gali būti teikiama valstybės lėšomis, o perskirstymas vykdomas dėl didelių socialinių išlaidų. Socialinė apsauga siekia gerinti gyvenimo kokybę ir apsaugoti nuo socialinių rizikų, įskaitant iššūkius susijusius su pragyvenimu ir skurdu.
Nuo IB konstitucijos teisių iki vaiko teisių apsaugos institucijų, socialinė politika Lietuvoje apima platesnį spektrą: vaiko gerovė, globos įstatymai, programos prieš vaikų prievartą, dienos centrai socialinės rizikos vaikams, slėgio mažinimo programos ir kt. Socialinė politika apima teises į senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos ir kitiems iššūkiams.
Gerovės valstybės modeliai ir jų skirtumai ES
Senosios Europos valstybėse dominuoja pramonės laimėjimų arba korporatyvinis modelis ir socialdemokratinis modelis, su dideliu valstybės atsakomybių už piliečių gerovę lygiu, universalumu ir didelėmis viešosiomis išlaidomis. Skandinavijos šalys pasižymi dideliu socialinių išmokų užtikrinimu, o darbo rinkos dalyvavimas yra glaudžiai susietas su socialinėmis apsaugos schemas. Liberalioji sistema, pavyzdžiui JAV ar Jungtinė Karalystė, dažnai teikia minimalią valstybės paramą, o pagrindinė socialinė apsauga gaunama per darbo rinką ir privačius draudimo fondus.
Rytų Europos šalyse (naujosios ES narės) vis dar vyrauja mišrus arba liberalus gerovės valstybės modelis: didelė socialinių išmokų plėtra dažnai priklauso nuo darbo rinkos sąlygų, o valstybės įsikišimas yra mažesnis nei senajose ES šalyse. Tačiau analitiniai tyrimai rodo, kad skurdas gali didėti arba būti nestabilus, kai socialinės apsaugos išmokos nėra pakankamai efektyvios arba skirstomos nevienodai. Svarbiausia nuostata - socialinių išmokų poveikis skurdui mažinti priklauso nuo ilgalaikio nedarbo mažinimo ir investicijų į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: VSD statistinė informacija
Statistiniai duomenys ir tendencijos Lietuvoje bei ES
Eurostat duomenimis, skurdas ir socialinė atskirtis išlieka pagrindinėmis ES problemomis. Visi modeliai rodo, kad išmokų pobūdis (mokesčių perskirstymas, socialinė parama, universaliosios paslaugos) daro įtaką gyventojų padėčiai. Lietuvoje vidutinė parama ir skirstymas pritaikyta Lietuvos kontekstui: socialinės išmokos, išmokų dydžiai ir jų įsigaliojimo mechanizmai turi būti įvertinti atsižvelgiant į gyventojų pajamas, skurdą ir materialinį nepriteklį. 2016 m. ES šalyse socialinėms išmokoms teko apie 27,6% BVP, o Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) šis rodiklis buvo mažesnis nei 15%.
Tyrimai rodo, kad skirtingos gerovės valstybės sistemos įtakoja skurdo lygį skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, senosiose ES šalyse socialinės išmokos dažnai mažina skurdo riziką, o Rytų Europoje gali dominuoti cikliniai ekonominiai svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Todėl svarbu kurti tarpsektorišką požiūrį, įtraukti politines, ekonomines ir socialines programas ir užtikrinti nuoseklų finansavimą.
Pridėtinė informacija: vizualizacijos
Video apžvalga
Metodai ir duomenų analizė
EST Lietuvoje taikomas tiesioginis interviu metodas kas dvejus metus. Klausimynų pagrindas yra bazinis ir besikeičiančių modulių klausimynai, adaptuoti nacionaliniam kontekstui. Imtis apima namų ūkius ir asmenis nuo 15 metų. Naudojamas CAPI metodas - tiesioginis interviu su respondentu, duomenys fiksuojami planšetiniais kompiuteriais. Lietuvoje 9-oje ir 10-oje bangose rengiami duomenys skaitmeniniame formate, o 11-ojoje bangoje - naujausias metodines patobulinimas su Nesstar įrankiu.
Duomenų sklaida ir naudojimas yra svarbūs: EST duomenys teikiami mokslininkams, politikams ir visuomenei, o registruoti EST vartotojai Lietuvoje ir pasaulyje rodo augimą. Lietuvoje 2025 m. sausio mėn. registruoti 2129 vartotojai (didžiausią dalį sudarė studentai). 2025 m. peržiūrų ir atsisiuntimų skaičiai rodo aktyvų domėjimąsi, o 2026 m. sausio mėn. duomenys atskleidžia tolimesnę augimo tendenciją.
Nepaprastai svarbūs Lietuvos planai ir ateities perspektyvos
18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta stiprinti žiniomis grįstos politikos kūrimą ir aktyviau bendradarbiauti su mokslo bendruomene. EST gali būti vienas iš priemonių įgyvendinant šiuos tikslus, nes užtikrina kokybišką tarptautinį duomenų supratimą ir įrankius politikos formavimui.
Taip pat skaitykite: Sužinokite, kaip internetu pasitikrinti savo draudimo būklę Sodroje
- Gyventojų pajamų dinamika ir socialinės apsaugos išmokų poveikis skurdui;
- Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų politikos reformos;
- Nacionalinė parama šeimai ir vaiko teisių apsauga;
- Būsto politikos socialiniai aspektai ir neįgaliųjų integracija;
- Užimtumo politika ir tarptautinė pagalba tobulinant socialinės politikos formavimą ir administravimą.
tags: #statistiniai #duomenes #apie #socialine #politika