Operacinės slaugytojai priskiriami prie specialistų grupės, kuri daugiausia patiria rizikos veiksnių savo profesinėje veikloje. Profesinės rizikos veiksniai skirstomi į biologinius, cheminius, fizinius ir psichosocialinius. Tikslas - nustatyti operacinės slaugytojų profesinės rizikos veiksnius ir jų sąlygotus sveikatos nusiskundimus. Profesinė rizika buvo vertinama pagal 3 sritis: 1) fizinės kilmės rizikos veiksniai; 2) nepalankūs ergonominiai ir fiziologinių poreikių tenkinimą lemiantys veiksniai; 3) stresą lemiantys veiksniai. Taip pat buvo vertinami sveikatos nusiskundimai ir alerginės reakcijos operacinės slaugytojų profesinėje veikloje.
Tyrimas - kiekybinis (naudotas uždaro tipo klausimynas). Tyrime dalyvavo 172 operacinės slaugytojai, iš kurių 99,4 % buvo moterys. Tyrimo dalyviai atstovavo įvairias amžiaus ir išsilavinimo grupes (turintys aukštesnįjį, aukštąjį neuniversitetinį ir universitetinį išsilavinimą). Tyrime dalyvavę operacinės slaugytojai atstovauja įvairių chirurginių profilių operacines. Išvados: operacinės slaugytojai patiria fizinės kilmės rizikos veiksnius, kurie susiję su chirurginiais instrumentais ir kūno skysčiais, retai - paslydimais ir griuvimais.
Didelė dalis operacinės slaugytojų neturi galimybės tenkinti savo fiziologinių poreikių, taip pat patiria nepalankius ergonominius profesinės rizikos veiksnius: kilnoja pacientus, sunkius daiktus ir aparatūrą. Stresui atsirasti turi reikšmės organizaciniai, žmogiškieji ir su operacijos eiga susiję veiksniai. Operacinės slaugytojus vargina alerginės reakcijos ir nusiskundimai, susiję su darbo specifiškumu operacinėje.
Raktiniai žodžiai: profesinės rizikos veiksniai, operacinės slaugytojai, saugumas, stresas. Operating room nurses are classified as a group of specialists who mostly experience risk factors in their professional activities. Occupational risk factors are divided into biological, chemical, physical and psychosocial.
Fiziniai rizikos veiksniai ir jų matavimas
Fiziniai rizikos veiksniai operaciniame kontekste apima darbą su chirurginiais instrumentais, kūno skysčiais ir paslydimų riziką. Dažnai pasitaiko ilga stovėjimo trukmė, susijusi nuovargio ir prakaitavimo jausmas bei nuolatinė įtampa. Ergonominės problemos lemia kūno mechaninį krūvį, kuris didina traumos riziką ir našumo sumažėjimą.
Taip pat skaitykite: Pratimai reabilitacijai
- Paslydimų ir griuvimų rizika dėl slidaus paviršiaus ar netolygių zonų operacinėje.
- Kūno skysčių kontaktas su odos paviršiumi ar viršutinėmis kūno dalimis gali sukelti alergines reakcijas ar dirginimą.
- Ilgalaikis stovėjimas lemia nuovargį ir sausumo jausmą kojose bei nugaros įtampą.
Ergonominiai rizikos veiksniai operacinėje apima kilnojimą pacientų ir sunkių daiktų, bei įrangos laikymą nepatogiose padėtyse. Tyrimai rodo, kad žmogiškieji ir organizaciniai veiksniai (pamainos, darbo krūvis, prioritetų nustatymas) stipriai įtakoja streso lygį, o tai gali turėti įtakos saugumui ir klaidų tikimybei.
Kaip keičiasi rizikos veiksniai įsisavinant dažną operacinės slaugytojų veiklą?
Nuovargis dėl stovimo darbo, prakaitavimas, alerginės reakcijos ir nusiskundimai, susiję su darbo specifiškumu operacinėje, yra identifikuoti kaip pagrindiniai iššūkiai. Didelė dalis slaugytojų neturi galimybės tenkinti savo fiziologinių poreikių, todėl organizuojant darbą svarbu užtikrinti laiką poilsiui bei pietų pertraukėlių planavimą.
Psichosocialiniai rizikos veiksniai ir jų įtaka
Stresas operacijos metu kyla dėl organizacinių, žmogiškų ir operacijos eigos veiksnių. Ilgos darbo valandos, viršvalandžiai ir naktinis darbas prisideda prie nuovargio, įtampos ir streso, o tai gali lemti klaidas ir pablogėjusią pacientų saugą. Taip pat minimi baimė dėl atleidimo, atlyginimo sumažėjimas, ribota savarankiškų veiksmų galimybė ir silpnas socialinis palaikymas.
Tarptautinės literatūros duomenys pateikia nuoseklią išvadą: psichosocialiniai veiksniai, darbo organizavimas ir valdymas, tarpusavio santykiai, bei konfliktai su vadovais yra svarbiausi streso šaltiniai. Ilgalaikis stresas siejamas su miglotu nuovargiu, sumažėjusiu dėmesiu bei didesne klaidų rizika. Tyrimai rodo, kad organizacinis stresas ir psichosocialinė aplinka yra glaudžiai susiję su slaugytojų nuovargiu ir darbinės aplinkos įtampa.
Profesinės rizikos vertinimas ir apsaugos priemonės
Profesinės rizikos vertinimo tikslas - nustatyti esamus ar galimus pavojus darbo vietoje ir numatyti darbuotojų apsaugos priemones. Ergonominių rizikos veiksnių vertinimas turi būti atliekamas visose įmonėse, kur kyla ar gali kilti rizika. Vertinimo metodika įtraukia šias dalis: parengiamieji darbai, profesinės rizikos tyrimas bei galutinė rizikos įvertinimo išvada. Ergonominiai veiksniai matuojami pagal konkrečias ribas (pvz., kilnojamo krovinio masė, atstumas nuo kūno, liemens kampų ribojimai, nuolatiniai judesiai).
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai slaugytojams
Nėščiųjų darbuotojų atvejais vertinimas atsižvelgia į teisės aktus ir galimas sprendimo priemones, įskaitant galimybę sutrumpinti darbo laiką ar atlikti tam tikras užduotis. Biologiniai rizikos veiksniai (pvz., COVID-19 grėsmės) reikalauja atnaujinti vertinimą ir papildomų prevencijos priemonių.
Kaip teigta tyrimuose, ergonominių rizikos veiksnių identifikavimas ir prevencija padeda užtikrinti saugesnę darbo vietą, mažina su darbu susijusį stresą ir didina personalo patenkinimą bei organizacijos efektyvumą. Ergonominių rizikos veiksnių vertinimas turi būti atliktas laikantis teisės aktų ir įrodyti vykdoma procedūra turi būti priimtina įrodymas.
| Rizikos veiksniai | Vertinimo kryptys | Prevencijos priemonės |
|---|---|---|
| Fiziniai veiksniai (triukšmas, temperatūra) | Matavimai, stebėjimas | Avinai ausų, termodeformacijos, įrangos izoliacijos priemonės |
| Ergonominiai veiksniai (kroviniai, laikymas) | Lauka, kampai, judesio dažnumas | Krovinių kilnojimo technika, prietaisų vietos optimizavimas |
| Psichosocialiniai veiksniai | Darbo krūvis, kontrolė, socialinė parama | Darbo organizavimo tobulinimas, vadovų ir kolegų palaikymas |
Ergonominių rizikos veiksnių vertinimas ir jų valdymas atitinka Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimus. Darbdaviai turi užtikrinti saugią darbo aplinką, įrengti tinkamas priemones bei suteikti reikiamas išteklius darbuotojų apsaugai ir sveikatai.
Taip pat skaitykite: Autizmo požymiai ir valdymo būdai