Efektyviam įmonės valdymui reikalinga tiksli, teisinga ir savalaikė informacija, todėl vien tik tvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos nepakanka, kad vadovas žinotų apie įmonės galimybes ir grėsmes ateityje.
Tam, kad vadovas turėtų reikalingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, jis samdo vyr. finansininką, o santykiniai finansiniai rodikliai skaičiuojami finansinei įmonių būklei įvertinti.
Duomenys finansiniams rodikliams apskaičiuoti gaunami iš finansinės atskaitomybės ataskaitų, dažniausia iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos.
Analizuoti finansinius duomenis galima ir be standartinių finansinių rodiklių, tačiau reikia pripažinti, kad įvairių finansinių duomenų nagrinėjimo standartizavimas palengvina šią užduotį, o patys finansiniai rodikliai būna labai įvairūs, tačiau kiekvienas iš jų turi konkretų tikslą.
Daugumą reikalingų duomenų paprastai galima rasti įmonės finansinėse ataskaitose.
Taip pat skaitykite: Finansinis raštingumas ir jo svarba
Taip pat daug įtakos turi laikotarpių pasirinkimas: nors tipiška yra pasirinkti pilnų ataskaitinių metų rezultatus, tačiau dažnai analizuojamas gali būti ir kitas laikotarpis, pvz. ketvirčio rezultatai arba paskutinių ketvirčių rezultatai.
Rodiklių lyginimas - dar atsakingesnis darbas nei jų paskaičiavimas, todėl lyginti galima tik panašias bendroves, veikiančias tame pačiame sektoriuje, o geriausia, jei jie tiesioginiai konkurentai.
Deja, realybėje įmonės dažnai turi iš karto kelis verslus, o finansinės ataskaitos vienos, todėl tokiu atveju lyginimas tampa labai komplikuotas.
Nepamirškite - nereikėtų pasikliauti vienu rodikliu, nes kitas gali rodyti visai kitokią situaciją.
Mokumo rodikliai ir jų reikšmė
Mokumo rodikliai (Solvency Ratios) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo.
Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumpalaikį turtą.
Mokumas - Įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui.
Skolos - nuosavybės rodiklis (debt-to-equity ratio), kitur gali būti vadinamas finansinės priklausomybės koeficientu, parodo kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų bei atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą.
Tai įvyksta lyginant įmonės skolas su įmonės nuosavu kapitalu.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Jeigu prisiminsime, kad nuosavas kapitalas plius visos įmonės skolos (įsipareigojimai) yra balansinis dydis, kuris parodo viso nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydį, tai lengvai suprasime, jog santykis tarp skolų ir nuosavų lėšų (nuosavas kapitalas) atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą.
Šis mokumo rodiklis artimas bendrajam mokumo koeficientui (pastovaus mokumo koeficientui), vienintelis skirtumas, kad jis yra atvirkščias, t.y.
Finansinės priklausomybės koeficiento esmė
Trumpai, skolos ir nuosavybės santykis arba finansinė priklausomybė - tai finansinis rodiklis (D/E), lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos nuosavu kapitalu.
Jis parodo, ar įmonė stipriai priklausoma nuo turimų skolų.
Plačiau, finansinės priklausomybės koeficientas yra vienas iš įmonės finansinio sverto įvertinimo rodiklių.
Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo labiau įmonė priklausoma nuo skolinto kapitalo.
Kuo ji daugiau turi skolų - tuo rizika aukštesnė.
Optimalus rodiklis priklauso nuo veiklos sektoriaus bei kitų aplinkybių.
Vidutiniškai jis svyruoja tarp 0,5 ir 1, tačiau įmonėms su stabiliu pinigų srautu bei didelėmis investicijomis gali būti ir didesnis.
Ir atvirkščiai - sparčiai augančiai įmonei volatiliame sektoriuje net 0,5 koeficientas bus aukštas.
Skaičiavimo formulės
Skolos ir nuosavybės santykį galima apskaičiuoti naudojant vieną iš dviejų formulių:
- Finansinė priklausomybė = Įsipareigojimai / Nuosavas kapitalas
- Finansinė priklausomybė = Grynoji skola / Nuosavas kapitalas
Skaičiuojant skolos ir nuosavybės santykį, populiariausia naudotis pirmąja formule, kuri atsižvelgia į visus įsipareigojimus.
Antroji formulė naudojama, kuomet tikslas yra pamatuoti įmonės finansinį svertą, nes apyvartinio kapitalo skolos traktuojamos nevienodai.
Įsiskolinimo koeficientas
Populiarus mokumo grupės rodiklis yra įsiskolinimo koeficientas (debt ratio), pažodžiui verčiant iš anglų kalbos vadinamas skolos rodikliu.
Šis rodiklis skaičiuojamas palyginant įmonės skolas (įsipareigojimus) su įmonės turtu, taigi šį rodiklį galime taip pat vadinti ir struktūros rodikliu, kuris palygina sumas esančias skirtingose balanso pusėse.
Visos įmonės skolos padalinamos iš viso įmonės turimo turto, tokiu būdu gaunamas skaičius, kurio reikšmė sako kiek 1-nam įmonės disponuojamo turto eurui tenka skolų.
Taigi atskleidžiama proporcija tarp skolų ir turto.
Vertinant reikšmę procentais, mes sužinosime kokia dalis turto yra finansuota iš skolintų lėšų.
Šis koeficientas naudojamas analizuojant įmonės kapitalo struktūrą, vertinant įmonės veiklos finansinę riziką, kuri yra susijusi su skolintų lėšų naudojimu.
Plačiąja prasme manoma, kad rodiklio reikšmė virš 0.7 yra bloga, o kuomet ji neviršija 0.5 gera.
Pasikartosime, maža rodiklio reikšmė rodo, kad skolos labiau padengtos turtu, taigi turint mažą šio rodiklio reikšme yra lengviau gauti paskolų, nei su aukšta rodiklio reikšme.
Skolos ir turto santykis (D/A rodiklis) - tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos visu turtu.
Šis koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų.
Įsiskolinimo rodiklis yra vienas iš įmonės finansinio sverto matavimo rodiklių.
Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonė naudoja daugiau skolinto kapitalo.
Paprastai skirtingų sektorių atstovai leidžia sau skirtingą įsiskolinimo koeficientą.
Jei verslas smarkiai cikliškas - turėti daug skolų tikrai pavojinga.
Ir atvirkščiai, jei verslas stabilus, bet reikalaujantis daug investicijų - veikti be skolinto kapitalo nebus efektyvu.
Normalu, jei vidutinei įmonei šis rodiklis svyruoja tarp 0,2 ir 0,5.
Aišku, jis gali ir nepatekti į šias ribas, tačiau niekuomet neturėtų viršyti 1, nes tokiu atveju reikštų, kad įmonė turi daugiau įsipareigojimų negu turto, ir turėtų būti bankrutavusi.
Skaičiuojant skolos ir turto santykį dažniausiai remiamasi pirmąja formule, kuri įtraukia visus įsipareigojimus.
Rodiklių interpretavimas
Skolos ir nuosavybės santykis koeficientas yra pagrindinis įmonės finansinio sverto rodiklis.
Didesnis skolos ir nuosavybės santykis rodo, kad įmonė turi didesnį svertą ir turi daugiau skolų, palyginti su nuosavybe.
Tai gali būti finansinių nelaimės požymis, nes sumažėjus pajamoms įmonė gali nepajėgti sumokėti skolų.
Kita vertus, mažesnis skolos ir nuosavybės santykis rodo, kad įmonė yra mažesnė svertasd ir turi daugiau nuosavo kapitalo, palyginti su skola.
Tai gali būti finansinės stiprybės požymis, nes sumažėjus pajamoms, įmonė gali geriau sumokėti skolas.
tags: #finansines #priklausomybes #koeficientas