Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijų mažinimo klausimas yra sudėtingas ir daugiaplanis, apimantis įstatymų pakeitimus, Konstitucinio Teismo (KT) sprendimus ir nuolatinius debatus dėl teisingo kompensavimo mechanizmo. Ši problema ypač aktuali daugiau nei 60 tūkst. senatvės pensininkų, kurie vis dar dirba. Aptarkime esminius aspektus, susijusius su pensijų mažinimu dirbantiems pensininkams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad nuo sausio įsigaliojęs Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas numato, jog dirbantiems pensininkams mokėtina pensijos dalis nustatoma pagal praėjusį mėnesį gautas pajamas. Tai reiškia, kad sausio mėnesį mokėtina pensijos dalis turėtų būti apskaičiuojama pagal gruodžio mėnesį gautas pajamas.
Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė teigia, kad pensininkai laukia Konstitucinio Teismo sprendimo, ar pensijų mažinimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Jei KT nepritars reikalavimams, pensininkai apsispręs dėl savo veiksmų.
Seimas, Vyriausybės siūlymu, nuo sausio sumažino didesnes nei 650 Lt pensijas. Taip pat papildomai 2,5-70 proc. nukirptos dirbančiųjų pensijos. Valdžia pažadėjo kompensuoti sumažintas pensijas, tačiau planas, kaip tai darys, dar neparengtas. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas turėtų galioti dvejus metus - 2010-2011 m.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavo, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja Konstitucijai.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo galiojimo pratęsimas karantino metu Lietuvoje
Tačiau KT pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu.
Anot KT, negalima taikyti tokio teisinio reguliavimo, kad dirbantiems ir verslaujantiems pensininkams dėl to senatvės pensija mažinama labiau nei kitiems. Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintos ir kai kurios Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos.
Premjeras Andrius Kubilius mano, kad principas pasirinktas teisingai, mat proporcingumą reikia derinti su solidarumu, solidarumo naštą gali lengviau panešti tie, kurie gauna didesnes pajamas.
Seimas pernai gruodį priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikiną įstatymą, kuriuo nuo sausio 1 d. įvestas pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams. Įstatyme nurodoma, kad jis turėtų galioti 2010-2011 m.
KT 2002 m. lapkričio 25 d. konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką.
Taip pat skaitykite: Motinos išmoka ir socialinis draudimas Lietuvoje
Jau nuo sausio daugumai pensininkų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų. Daugeliui tokių gavėjų pensijos didėja - pokytis priklauso nuo pernai gauto darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
„Šiais metais pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams atliktas anksčiau nei pernai - dauguma gavėjų atnaujintas pensijas pradeda gauti kovo mėnesį kartu su pensijos nepriemoka, susidariusia nuo sausio. Kai kurie dirbantys senatvės pensininkai ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjai atnaujintas pensijas gavo jau vasarį. Iš viso atnaujinta per 200 tūkstančių pensijų. Apie atnaujinimą gyventojai informuojami asmeniškai, per „Sodros“ paskyras www.sodra.lt/gyventojui“, - sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
Visas šiais metais padidintas ir perskaičiuotas pensijas „Sodra“ moka laiku.
Kai didėjo pensija, galėjo sumažėti mažiausių pensijų priemoka. Šiais metais socialinio draudimo pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu pasiekė 440 eurų (palyginti su praeitais metais, padidėjo 41 euru), o vidutinė pensija - 415 eurų (padidėjo 38 eurais). Kiekvieno žmogaus pensijos augimas priklauso nuo jo įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2020 metais jis siekė 257 eurus, o 2021 metais ūgtelėjo iki 260 eurų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos „Sodros“ įmokų istorija
Išaugo valstybinės ir šalpos pensijos. Nuo šių metų pradžios 1,2 proc. padidėjo valstybinės pensijos, o valstybinių pensijų bazė išaugo iki 58,70 euro. Tai reiškia, kad didesnių išmokų nuo vasario sulaukė nukentėjusieji asmenys, mokslininkai ir pirmojo bei antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai, pareigūnai ir kariai.
Nuo vasario padidėjimo sulaukė ir tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti - šalpos pensijų gavėjai. Šalpos pensijos bazė išaugo nuo 140 iki 143 eurų.
Pokyčiai išankstinių pensijų gavėjams. Išankstinių senatvės pensijų gavėjai ne tik pajuto pensijų padidėjimą dėl indeksavimo. Šiais metais taikomas ir palankesnis pensijų mažinimo procentas. Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį taikomas mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Iki šiol buvo taikomas mažinimas po 0,4 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus momento, o sulaukus senatvės pensijos amžiaus - už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.
Naujovių sulaukė taip pat senatvės pensijų gavėjai, kurie anksčiau gavo išankstines pensijas. Šių gyventojų senatvės pensijos perskaičiuotos jų nemažinant dėl to, kad jie gavo išankstinę senatvės pensiją, jei išankstinę senatvės pensiją šie žmonės gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jei jų stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 40 metų.
Jei senatvės pensijų gavėjai, anksčiau gavę išankstines pensijas, neatitinka aukščiau išvardintų sąlygų, jų senatvės pensijos perskaičiuotos taikant mažinimą po 0,32 proc. už mėnesį.
Šių metų sausį Lietuvoje buvo per milijoną pensijų gavėjų, tarp jų - 614 tūkstančių senatvės pensininkų. 545 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų turi būtinąjį stažą, beveik 70 tūkstančių žmonių nėra sukaupę būtinojo stažo. Apie 70 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų vis dar dirba.
Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro.
Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“.
Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - kartu išmokama nepriemoka už sausį, vasarį, kovą, balandį ir gegužę.
Svarbu nepamiršti, kad pensijos dydis priklauso nuo per visą gyvenimą sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų sumos, bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tuo mėnesiu, kai žmogus gauna pensiją, todėl papildomas darbas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas gali padidinti pensijos dydį.
Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos.
Apibendrinant, pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams Lietuvoje yra klausimas, kuris reikalauja nuolatinio dėmesio ir teisingo sprendimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimus ir socialinę situaciją šalyje.
tags: #kuriais #metais #dirbantiems #pensininkams #buvo #nureztos