Vis dažniau viešojoje politikoje, versle ir akademinėse diskusijose skamba terminas socialinė inovacija. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė.
Bendrai yra priimta laikyti, kad socialinės inovacijos yra bandymas naujais, dažnai tarpdisciplininiais būdais spręsti kompleksines visuomenės problemas - nuo jaunimo nedarbo ir vienišumo iki maisto švaistymo ar klimato kaitos. Ir tam Europos komisija skiria tikrai nemažą dėmesį.
Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr.
Pasak profesorės, socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva. Jos gali apimti tiek technologines naujoves, tiek ir naujas idėjas, modelius, metodus, projektus ar naujus sprendimų organizavimo būdus.
Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės.
Taip pat skaitykite: Socialinių inovacijų pavyzdžiai
Ankstyviausi bandymai kalbėti apie socialines inovacijas siekia XIX a. dažnai utopiniais laikomų socialinių reformatorių idėjomis. Daugiau dėmesio socialinėms inovacijoms kaip atskirai koncepcijai pradėta skirti XVIII-XIX a., kuomet į socialines inovacijas buvo žiūrima kaip į naujoves, nešančias socialinius-politinius pokyčius, revoliucijas, priešinant jas su konservatyviomis priemonėmis išlaikyti visuomenę nepakitusią.
Kaip to meto socialinių inovacijų pavyzdžius galime laikyti Auguste Comte švietimo idėjas, įstatymus dėl darbinių santykių, darbo sąlygų bei sąjungų. O taip pat XX a. Konceptualus lūžis įvyko tik XXI a. pradžioje.
2010 m. Europos Komisijos Politikos patarėjų biuras (BEPA) iškėlė idėją, kad socialinė inovacija yra ir tikslas, ir priemonė - ji ne tik sprendžia socialinę problemą, bet ir stiprina bendruomenės gebėjimą veikti (šaltinis: European Commission). Tad, atsirado tokios sąvokos kaip „grasroots innovation“ ar „co-creation“ t.y. žmonių sugalvotos ir bendrai įgyvendintos idėjos.
Pagal BEPA socialinė inovacija - tai naujos idėjos, produktai, paslaugos ar modeliai, kurie vienu metu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius bei bendradarbiavimo formas (šaltinis: European Commission). Šis dvigubas tikslas skiria socialines inovacijas nuo socialinio verslo, kuriame pabrėžiamas tvarus verslo modelis ir finansinė grąža, ir nuo tradicinės NVO veiklos, kurios nebūtinai siekia inovuoti.
Tyrėjai įvardija skirtingus požiūrius į socialines inovacijas - nuo pragmatinių (socialinė nauda) iki sisteminių galios struktūrų pokyčių, tačiau visoms bendra tai, kad socialinės inovacijos pasižymi naujumu ar kitoniškumu, socialinės vertės kūrimu ir bendruomenių ar susijusių dalyvių įtrauka. Ir čia norisi sustoti.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose.
Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys.
Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (toliau - ESFA), pastaruoju metu Europiniu metu aktyviai veikiančios socialinių inovacijų srityje.
„Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą būtent migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, projekto metu įgytas įžvalgas ir pasiektus rezultatus būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. Projekto įgyvendinimo metu, keliant sau ambicingą tikslą pagerinti konkrečios srities ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą, jų veikimą kartu, pastebėta, kad ne konkretūs projekte taikyti įrankiai padeda tai padaryti, o pats visų suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą.
Būtent galimybė jiems susitikti ir bendrauti ne įprastinėse jų darbinėse aplinkose, o kitoje aplinkoje, kuriant tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimo grandines neformaliai buvo sėkmės faktorius naujų iniciatyvų ir bendradarbiavimo atsiradimui”, - teigia I.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
„Kalbant apie pabėgėlių integraciją kaip Lietuvos atveju pasirinktą sritį, šis projektas leido ne tik susiburti skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su migracijos klausimais, paieškoti sričių, kuriose galėtų būti pritaikomos socialinės inovacijos bei naujos idėjos, tačiau tuo pat metu leido ir giliau pažvelgti į nagrinėjamą temą bei platesnį jos kontekstą“, - pastebi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos programą ESFA administruojančio skyriaus l.e.p.
„Projekto metu organizuotų dirbtuvių metu turėjome galimybę pritaikydami socialinių inovacijų išbandymo įrankius išgirsti, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria užsienio kilmės Lietuvos gyventojai, kokie barjerai užkerta kelią tam tikrų problemų sprendimui. Tikime, kad šio projekto rėmuose užgimusios diskusijos bei idėjos bus gvildenamos ir ateityje. Įvykusių dirbtuvių diskusijos gali būti vertingos tiek kuriant naujas migrantų integracijos programas, tiek padedant geriau suprasti migrantų integracijos procesus bei iššūkius”, - pastebi A.
Programos „Europos horizontas“ finansuojamu projektu „Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions“ (CHESS) siekiama išnaudoti visą socialinių inovacijų (SI) potencialą, prisidedant prie jų praktinio taikymo gerinimo ir padedant socialiniams inovatoriams geriau sąveikauti platesnėse inovacijų ekosistemose. Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP). Jo tikslas - iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gairės ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą.
Europos socialinio fondo agentūra 2022 m. 2021 metais taip pat priimtas ESF+ reglamentas (EU 2021/1057). Jo 2 straipsnio 8 p. Kiekviena valstybė narė privalo turėti bent vieną socialinei inovacijai skirtą prioritetą, kuriam galima taikyti iki 95 proc.
ES finansavimo galimybės
Kad socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, reikia pinigų. Ne naujiena, kad ES siūlo projektinio finansavimo modelį. Kad projektai neužstrigtų bandomojoje fazėje, OECD 2025 m. Starting, Scaling and Sustaining Social Innovation (OECD, 2025).
Projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas pirmiausia turi atitikti naujo reglamento reikalavimus. Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes. Pačioje stebėsenos sistemoje bendri dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliai, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi, į „Scale“ fazę perėjusių inovacijų dalimi ar naujų tarpsektorinių partnerysčių kiekiu.
Norisi tikėtis, kad socialinių inovacijų kūrėjai nebeturės slėptis filantropijos paraštėse, bandyti išgyventi iš pavienių projektų ar labdaros. SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. Kartu visa tai turėtų suformuoti ekosistemą, kuri iš esmės turėtų sukurti proveržį socialinių inovacijų rinkoje.
Kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias ESF + priemones Lietuvoje jau vyksta. Pvz. Kvietimas: „Socialinių inovacijų veiklų neformalaus ugdymo ir (arba) iniciatyvų srityse įgyvendinimas“. Nemažai galimybių turėtų pasirodyti jau šį rudenį.
Europos Komisija 2024 m. kovo 27 d. Investavimo į poveikį rinka plečiasi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. 2021 m. pabaigoje investicijų į poveikį rinkos dydis siekė 1,164 trilijono JAV dolerių, o investuojančių organizacijų - daugiau nei 3349.
Kvietimo tikslas - padėti priimti informacija pagrįstus tinkamus investavimo sprendimus, padidinti rinkos skaidrumą, sustiprinti veiklos rezultatų lyginamąją analizę, siekiant skatinti investicijas į socialinės paskirties subjektus (pvz. socialinio verslo įmones, socialinės ekonomikos subjektus, socialinio verslo startuolius, poveikio įmones (angl. impact firms), pasitelkiant geresnes duomenų teikimo paslaugas ir poveikio valdymo priemones bei praktiką.
Papildomas tikėtinas kvietimo rezultatas - įveikti vidinę įtampą tarp inovacijų ar eksperimentavimo ir verslo, jau teikiančio paslaugas poveikio valdymo srityje, bei naujų subjektų, norinčių dalintis savo patirtimi ir žiniomis šiame sektoriuje.
Finansavimas bus skiriamas kurti, eksperimentuoti, išbandyti, patvirtinti, plėtoti paslaugas, apimančias poveikio duomenų tikrinimą, poveikio rezultatų analizės paslaugas, apimančias strategijas ir technologijas, kurias įmonės naudoja duomenų analizei ir valdymui.
Pagal kvietimą gali būti finansuojamos visos įprastinės veiklos nuo paslaugos ar produkto idėjos iki jos komercializavimo. Tačiau taip pat, atsižvelgiant į šio kvietimo eksperimentavimo skatinimo komponentą, gali būti finansuojami moksliniai tyrimai, plėtros ir inovacijų veiklos, kurios vykdomos kuriant naują produktą ar paslaugas.
Paraiškų pateikimo terminas - 2024 m. liepos 4 d. 17.00 val.
2021-2027 m. ES biudžetu Europos Komisija siūlo dar labiau stiprinti Europos Sąjungos socialinį aspektą pasitelkiant atnaujintą Europos socialinį fondą, t. y. „Europos socialinį fondą +“ ir veiksmingesnį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.
2021-2027 m. laikotarpiu „Europos socialiniam fondui +“ bus skirta 101,2 mlrd. EUR, o Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui - 1,6 mlrd. EUR. Abiem fondais siekiama investuoti į žmones, siekiant užtikrinti, kad jie įgytų tinkamų įgūdžių, reikalingų susiduriant su darbo rinkos iššūkiais ir pokyčiais, ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.
Teisingumo, teisių ir vertybių fondui per septynerius metus bus skirta 947 mln. sutelkti dėmesį į piliečiams rūpimus klausimus ir pagrindinius prioritetus. Konsultuojantis su valstybėmis narėmis ištekliai bus paskirstyti priemonėms, kuriomis bus orientuojamasi į svarbiausius politinius prioritetus ir piliečiams rūpimus klausimus.
Valstybės narės, kurios susiduria su dideliu nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičiumi, privalės skirti ne mažiau kaip 10 proc. ESF+ lėšų jaunimo užimtumui remti. Fondas toliau prisidės prie Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės; ne mažiau kaip 25 proc. ESF+ lėšų turėtų būti skiriama priemonėms, kuriomis skatinama socialinė įtrauktis ir padedama labiausiai skurstantiesiems. ESF+ taip pat rems valstybių narių pastangas integruoti teisėtai ES esančius ne ES piliečius į darbo rinką ir visuomenę, orientuojantis į ilgalaikę integraciją skatinančias priemones.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo taisyklės bus pakeistos, kad fondas galėtų veiksmingiau remti atleistus darbuotojus. Šiuo metu atleisti darbuotojai gali gauti paramą iš šio fondo tik tuo atveju, jei jie buvo atleisti dėl besikeičiančio prekybos pobūdžio arba finansų ir ekonomikos krizės padarinių. Pagal naujas taisykles paramą gauti bus galima ir dėl kitų restruktūrizavimo priežasčių, kaip antai automatizavimo, skaitmeninimo ir pan., taip atsižvelgiant į naujus darbo rinkos iššūkius.
Naujomis taisyklėmis taip pat sumažinamas atleistų darbuotojų skaičius, kurį pasiekus mobilizuojama fondo parama, nuo 500 iki 250 asmenų, todėl daugiau darbuotojų galės gauti paramą. Ketinama gerinti mobilizavimo procesą, siekiant supaprastinti ir paspartinti procedūras. Galiausiai, Fondo bendro finansavimo norma, kuri šiuo metu yra 60 proc., bus suderinta su ESF+ didžiausia bendro finansavimo norma atitinkamoje valstybėje narėje.
Europos Komisija siūlo įsteigti Teisingumo, teisių ir vertybių fondą, kurį sudarytų Teisių ir vertybių programa ir Teisingumo programa. Teisių ir vertybių programa siekiama apsaugoti ir propaguoti ES sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, be kita ko, remiant pilietinės visuomenės organizacijas, kad būtų išlaikytas visuomenės atvirumas, demokratiškumas ir įtraukumas. Teisingumo programos tikslas - padėti toliau kurti Europos teisingumo erdvę, grindžiamą teisinės valstybės principais, abipusiu pripažinimu ir savitarpio pasitikėjimu.
Socialinių inovacijų pavyzdžiai
Socialinės inovacijos, šiame kontekste, yra suprantamos kaip nauji sprendimai įsisenėjusioms problemoms, kurių tikslas yra įgalinti alternatyvias idėjas, tinklus ar organizacijas, pilietinę visuomenę, žmones ir technologijas, ieškoti, sujungti ir panaudoti reikiamus resursus.
- Antakalniečių sodas. Antakalnio rajone, Vilniuje, sukurtas pirmasis miesto bendruomenės daržas, kurio pagrindinis tikslas − skatinti alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą.
- Anoniminis supynių judėjimas. Inovacija sukurta grupės architektų, kurių požiūriu miestas yra žmonių žaidimų aikštelė, erdvė turi būti maloni ir pritaikyta žmogui. Todėl grupė aktyvistų nusprendė skirtinguose miestuose, skirtingose vietose pakabinti supynes. Be jokių projektų, finansų ar leidimų.
- Bibliotekėlė (Little Free Library). Idėja 2012 m. atvežta į Lietuvą iš Olandijos. Pirmąją Bibliotekėlę pastačiusi savo daugiabučio namo kieme, iniciatorė net nesitikėjo, kad tai išaugs į didesnį judėjimą.
Socialinis verslas kaip socialinės inovacijos dalis
Inovatyvios idėjos, pažangios nevyriausybinės organizacijos, kuria labai didelę vertę, nuostabu, kada gražioms idėjoms pavyksta veikti ir augti remiantis savanorišku darbu, kada veiklą žmonės sutapatina su savo pomėgiais. Čia atsiranda socialinio verslo sąvoka.
Socialinio verslo pagrindinis tikslas − spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą pritaikant finansiškai tvarų modelį. Socialinis verslas perima tiek verslo socialinei atsakomybei, tiek nevyriausybinei organizacijai (NVO) būdingas savybes.
Verslo socialinė atsakomybė reiškia, kad verslas vykdydamas savo veiklą − parduodamas prekę ar paslaugą, dalį gauto pelno skiria socialinės problemos sprendimui. Verslo organizacija dažniausiai šiuos pinigus paaukoja nevyriausybinei organizacijai ar projektui, kuris sprendžia jiems aktualią problemą. Šiuo atveju socialinis verslas yra viduryje tarp jų − organizacija sprendžia aiškią ir pamatuojamą socialinę ar aplinkosauginę problemą, tačiau tam sukuria finansiškai tvarų modelį. Idealiu atveju socialinis verslas 100 proc.
Pirmasis socialinio verslo principus įvardijo ekonomistas Dr. M. Yunus, kuris už mikro-kreditavimo sistemos sukūrimą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tai buvo pirmasis socialinis verslininkas, kuris gavo tokio lygio apdovanojimą. Teorinę sistemą M. Banko veikimo prielaidos buvo labai paprastos: besivystančio pasaulio valstybėje žmogui yra labai sunku išeiti iš skurdo rato. Norint pradėti labai smulkų verslą yra reikalinga 27 dolerių investicija. Tačiau šios pinigų sumos sutaupyti ar pasiskolinti skurstančiam žmogui besivystančio pasaulio valstybėje yra beveik neįmanoma. Todėl M. Yunus sukūrė banką grįstą pasitikėjimu − žmogus mažą pinigų sumą gali pasiskolinti be jokio užstato. 2010 metais „Grameen Bank“ pelnas buvo beveik 11 mln.
Socialinio verslo aplinka Lietuvoje vystosi nuo 2012 metų, kuomet pasidarė aišku, kad dalis nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo veiklą, nebetelpa į tradicinio tokio pobūdžio organizacijos suvokimo rėmus. Nuo 2012 metų buvo pradėti organizuoti tradiciniai socialinio verslo renginiai (socialinių inovacijų festivalis „BiZzZ“, nuo 2013 metų − „Gerų idėjų vakarėliai“), kurių pagrindinis siekis buvo burti socialinių inovatorių ir socialinio verslo bendruomenę, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir idėjų sklaidą. 2014 metais Lietuvoje Britų Taryba, LR Ūkio ministerija, organizacija NVO Avilys ir programa „Kurk Lietuvai“ suorganizavo pirmąjį socialinio verslo forumą − politikos formavimo renginį, kurio pagrindinis tikslas tuo metu buvo gerinti politinę, socialinę ir ekonominę aplinką socialinio verslo kūrimui Lietuvoje.
Mažiau nei po metų LR Ūkio ministerija su partneriais parengė ir patvirtino socialinio verslo koncepciją, kartu su priemonių planu - tai buvo Socialinio verslo forumo rezultatas. Dokumente buvo apibrėžta kaip Lietuvoje suprantamas socialinis verslas. Taip pat 2015 metais Lietuvoje veiklą pradėjo dvi socialinio verslo skatinimo programos − „Socifaction“ ir „Reach for Change“. Šių programų tikslas yra stiprinti naujas ir jau pažengusias socialinio verslo iniciatyvas ir bendrai gerinti ekonominę, politinę ir socialinę aplinką. 2016 metais socialinį verslą pasiekė pirmosios investicijos.
Socialinio verslo modeliai
Socialinio verslo modeliai, kurių pagrindu derinamas socialinių problemų sprendimas ir finansinė grąža, gali būti labai įvairūs, tačiau teorijoje apibrėžiami trys pagrindiniai, vyraujantys modeliai:
- Socialinio verslo modelis, kuriame verslo ir socialinio poveikio veiklos yra atskiriamos. „Humana“ - socialinis verslas, kuris veikia ir Lietuvoje. „Jerry Botlle“ − socialinis verslas gaminantis ir parduodantis daugkartinio naudojimo buteliukus vandeniui Jungtinėje Karalystėje.
- Socialinio verslo modelis, kurio siekis yra suderinti komercinę veiklą (verslą) su socialiniu sprendimu. Šiuo atveju komercinė veikla galėtų veikti ir be socialinės, tačiau veiklos sąmoningai sujungiamos tam, kad būtų kuriamas didesnis socialinis poveikis. Dažniausiai šio modelio organizacijos, socialiniai verslai, tiesiogiai įdarbina pažeidžiamos grupės atstovus. Šiame modelyje svarbu tai, kad kai didėja pelnas, mažėja socialinis poveikis; arba atvirkščiai: kai socialinis poveikis auga - pelnas mažėja. Pavyzdžiui, įdarbinama daugiau tikslinei grupei priklausančių atstovų, daugiau socialinių darbuotojų ar kitų specialistų, natūralu, kad šiuo atveju pelnas mažėja.
Socialinio verslo pavyzdžiai:
- Salotų baras „Mano Guru“. Socialinis verslas veikia kaip kavinė Vilniaus miesto centre, siūlo skanų maistą ir gerą aptarnavimą. Tuo pačiu metu tai yra profesinės reintegracijos programa, kur virtuvėje, barmenais ir padavėjais dirba priklausomybių turėję asmenys arba asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigų.
- Socialinis verslas „Socialinis taksi“. Tai yra transporto paslauga žmonėms, judantiems vėžimėlio pagalba, veikianti Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, Klaipėdos raj., Kaune, Panevėžyje, Zarasuose, Visagine ir Daugpilyje. Paslauga yra sukurta siekiant išspręsti iššūkį, kad miestuose transportas, pastatai ir gatvės nėra tinkamai pritaikyti žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba. „Socialinis taksi“ yra 24/7 principu veikianti paslauga, pats žmogus iš tikslinės grupės ar jo artimasis, socialinis darbuotojas gali užsisakyti paslaugą per elektroninę sistemą ar telefonu.
ES remiami projektai:
- Projektas „COALESCE: Europos mokslo komunikacijos kompetencijų centro kūrimas“ (angl. „Cooperation for Academic Integrity through Law, Ethics and Stakeholder Engagement”, projekto Nr.
- Projektas „Sėklų gruntavimo sprendimai: Pasėlių atsparumo didinimas siekiant užtikrinti tvarią ateitį“ (angl.
- Projektas „Mokslinių kolekcijų duomenų, jų tvarkų ir ekspertų telkimas“ (angl. „Mobilising Data, Policies and Experts in Scientific Collections”, projekto Nr..
- Projektas „Piliečių įgalinimo mokslas skatinant kūrybiškumą, mokslinį raštingumą ir inovacijas Europoje“ („angl. Citizen Science to Promote Creativity, Scientific Literacy, and Innovation Throughout Europe”, projekto Nr.
Kiti projektai:
- STAY SAFE. Dalyvaujančios šalys: Austrija, Turkija, Ispanija, Lietuva, Bulgarija.
- Dalyvaujančios šalys: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Portugalija, Lietuva, Graikija, Rumunija.
- Dalyvaujančios šalys: Vokietija, Danija, Austrija, Kipras, Lietuva.
- Dalyvaujančios šalys: Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Graikija, Lietuva, Olandija.
- Dalyvaujančios šalys: Lietuva.
tags: #europos #socialiniu #inovaciju #projektas