Europos Socialinė chartija (pataisyta) yra vienas iš svarbiausių Europos Tarybos dokumentų. Europos socialinė chartija - tai tarptautinė sutartis, kurios tikslas - įtvirtinti socialines teises. Ši chartija yra svarbus dokumentas, užtikrinantis pagrindines socialines garantijas Europos šalyse.
Chartijos paskirtis ir reikšmė
Šiame dokumente nuosekliai išdėstytos visos pagrindinės žmonių socialinės-ekonominės teisės, todėl kasdienėje kalboje Chartiją specialistai kartais vadina Europos socialinių teisių konstitucija. Europos socialinė chartija yra svarbus instrumentas užtikrinant socialines teises Europoje, o Lietuva, ratifikavusi šią chartiją, įsipareigojo laikytis jos nuostatų. Iš viso Chartijoje yra net 98 nuostatos, Lietuva ratifikavo 86.
Principai, kuriais remiasi Chartija
Ištikima savo dvasiniam ir doroviniam paveldui Sąjunga remiasi nedalomomis ir visuotinėmis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu; ji grindžiama demokratijos ir teisinės valstybės principais. Žmogaus orumas yra neliečiamas. Žmogaus orumas savaime yra pagrindinė teisė, tačiau jis taip pat yra tikrasis pagrindinių teisių pagrindas. Tai reiškia, kad nė viena iš šioje Chartijoje nustatytų teisių negali būti naudojama kito žmogaus orumui pažeisti ir kad žmogaus orumas yra Chartijoje nustatytų teisių esminė dalis.
Teisių ir laisvių turinys bei sankcijos
Šioje Chartijoje, deramai atsižvelgiant į Sąjungos kompetenciją ir uždavinius bei į subsidiarumo principą, dar kartą įtvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Sąjungos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos. Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. 3. Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje.
Esminės garantuojamos teisės
Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Menai ir moksliniai tyrimai neturi būti varžomi. Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Taip pat skaitykite: Socialinės chartijos įgyvendinimas
Niekas negali būti nuteistas už veikimą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusią nacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Taip pat negali būti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu. „Mirties bausmė panaikinama. Chartijos 2 straipsnio 2 dalies nuostatos atitinka pirmiau minėtų EŽTK ir jos protokolo straipsnių nuostatas. Remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi, jų esmė ir taikymo sritis yra tokia pati.
Specialios teisės ir apsauga
Vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Vaikų darbas draudžiamas. Chartijoje nenumatomas nukrypimas nuo šių principų, todėl draudžiamas tik reprodukcinis klonavimas. Joje nesuteikiamas leidimas atlikti kitų formų klonavimą, bet ir nedraudžiama tai daryti. Eugenikos metodų, ypač tų, kuriais siekiama atlikti žmonių atranką, nurodymas yra susijęs su galimomis situacijomis, kai organizuojamos ir įgyvendinamos atrankos programos, apimančios sterilizavimo, priverstinio apvaisinimo, priverstinių vedybų etninėse grupėse ir kitas kampanijas, visus veiksmus, kurie 1998 m. liepos 17 d. Romoje priimtame Tarptautinio baudžiamojo teismo statute laikomi tarptautiniais nusikaltimais.
Teisės susijusios su laisve ir saugumu
Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. 7 straipsnyje garantuotos teisės atitinka EŽTK 8 straipsnyje garantuotas teises. Remiantis 52 straipsnio 3 dalimi, šios teisės esmė ir taikymo apimtis yra tokia pati kaip atitinkamo EŽTK straipsnio.
Privatumas ir duomenų apsauga
Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Šis straipsnis grindžiamas EB sutarties 286 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, taip pat EŽTK 8 straipsniu ir 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurią ratifikavo visos valstybės narės.
Darbo teisės ir socialinės garantijos
Chartija ir pirmasis protokolas įtvirtino dvi socialinių teisių grupes: Teisės, susijusios su darbo sąlygomis: nediskriminavimas priimant į darbą, priverstinio darbo draudimas, su motinyste susijusios teisės, teisė į tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą. Teisės, susijusios su socialinėmis garantijomis bei tam tikrų grupių apsauga: teisė į sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, socialinę paramą ir medicinos pagalbą, vaikų ir paauglių teisė į apsaugą nuo fizinių bei moralinių pavojų.
Taip pat skaitykite: Chartijos poveikis Lietuvai
1996 m. papildymai
1996 m. papildant Chartiją, įtraukta naujų socialinių teisių, tokių kaip: Teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju; Darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą darbdavio bankroto atveju; Teisė į orumą darbe; Teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties; Teisė į būstą.
Valstybių įsipareigojimai ir kontrolė
Chartiją ratifikavusios valstybės įsipareigoja reguliariai teikti ataskaitas apie jos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui. Chartijoje numatytas kontrolės mechanizmas ir kolektyvinių skundų sistema. Valstybės teikia pranešimus apie tai, kaip įgyvendinamos Europos socialinės chartijos nuostatos. Kolektyviniai skundai galimi, jei valstybė ratifikavo Chartijos 1995 m. protokolą arba pripažino pataisytos Chartijos D straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinių skundų sistemą.
Chartijos protokolai
Šią chartiją papildo trys protokolai: 1988 m. papildomas protokolas (pirmasis; įsigaliojo 1992 m.), 1991 m. pataisų protokolas (antrasis; neįsigaliojo), 1995 m. papildomas protokolas (trečiasis; įsigaliojo 1998 m.).
Lietuvos dalyvavimas ir įsipareigojimai
Lietuva Europos socialinę chartiją pasirašė 1997 m. gegužės 15 d., ratifikavo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Chartija įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Straipsniai, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis, nurodyti įstatyme "Dėl 1996 m. Socialinių teisių ir Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo".
Chartijos sąsajos su kitomis tarptautinėmis normomis
Šios Chartijos nuostatos grindžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) ir jos praktika; remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi, jų esmė ir taikymo sritis yra tokia pati kaip EŽTK straipsnių. Daugelyje Chartijos straipsnių nurodomi teisiniai šaltiniai ir Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, užtikrinant nuoseklų teisinių principų taikymą.
Taip pat skaitykite: Socialinė chartija
Praktiniai reikalavimai valstybėms narėms
Valstybės privalo priimti mažiausiai 5 iš 7 būtinųjų Europos socialinės chartijos straipsnių (arba mažiausiai 6 iš 9 1996 m. pataisytos Chartijos straipsnių). Būtinieji straipsniai apima teisę į darbą, teisę jungtis į organizacijas, teisę į kolektyvines derybas, teisę į socialinę apsaugą, teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą, šeimos teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą, darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisę į apsaugą ir paramą.
Europos socialinės chartijos vaidmuo nacionalinėje teisėje
Šios Chartijos nuostatos gali būti įgyvendinamos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų priimtais įstatymo galią turinčiais aktais ir vykdomaisiais aktais bei valstybių narių teisės aktais, kuriuos jos pagal savo įgaliojimus priima įgyvendindamos Sąjungos teisę. Chartijos kontrolės mechanizmas remiasi valstybių pranešimais ir, jei priimta, kolektyvinių skundų procedūra, todėl Chartija veikia kaip praktinis ir teisėtas įrankis socialinių teisių apsaugai stiprinti nacionaliniu lygiu.
Chartijos įtaka socialinei politikai
Chartija įtvirtina socialinių teisių standartus, kurie formuoja valstybių socialinės politikos kryptis, įskaitant nemokamo privalomojo išsilavinimo principą bei profesinio ir tęstinio mokymo prieinamumo skatinimą. Tiek, kiek Chartija taikoma Sąjungai, tai reiškia, kad savo mokymo politikoje Sąjunga privalo laikytis nemokamo privalomojo išsilavinimo principo, bet tai, be abejo, nesukuria naujų įgaliojimų.
Neįgaliųjų integracija ir vietos valdžios vaidmuo
Neįgaliųjų socialinė integracija yra paminėta kaip svarbi Chartijos nuostatų įgyvendinimo dalis. Lietuvos Respublikos Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siekiama papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nauju straipsniu, numatančiu savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę. Koordinatoriaus pareigybės įsteigimas savivaldybių administracijose prisidėtų prie nuoseklaus ir koordinuoto įstatymais nustatytų savivaldybių funkcijų vykdymo, įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką.
Pastabos dėl Koordinatoriaus pareigybės
- Siūlomo 161 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškiai atkleista Koordinatoriaus pareigybės paskirtis ir koordinavimo funkcijos esmė.
- Siūlytina nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato Koordinatoriaus pareigybės kvalifikacinius reikalavimus.
- Siūlytina tikslinti 161 straipsnio 3 dalį, paliekant tik nuostatą, kad Koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
- Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatyta Koordinatoriaus pareigybė, todėl lieka neaišku, kokiai valstybės tarnautojų pareigybių grupei būtų priskirta ši pareigybė ir koks pareiginės algos koeficientas būtų taikomas.
Pagrindiniai Europos socialinės chartijos aspektai
Apibendrinant, Europos socialinė chartija yra svarbus instrumentas, užtikrinantis socialines teises ir garantijas Europos valstybėse. Ši chartija papildo tarptautinę teisinę sistemą, siekdama apsaugoti orumą, darbo teises, socialinę apsaugą bei kitas su socialine gerove susijusias sritis. Chartija ir jos protokolai formuoja valstybių ir institucijų įsipareigojimus bei kontrolės mechanizmus, skatinančius nuoseklų socialinių teisių įgyvendinimą.
| Tematika | Pagrindinė nuostata |
|---|---|
| Žmogaus orumas | Neliečiamas, pagrindinė teisė ir visų kitų teisių pagrindas |
| Darbo teisės | Nediskriminavimas, teisė į tinkamas darbo sąlygas, orumas darbe |
| Socialinė apsauga | Teisė į sveikatos apsaugą, socialinę paramą, apsauga nuo skurdo |
| Kontrolė | Valstybių ataskaitos, kolektyviniai skundai (priklausomai nuo ratifikacijos) |
| Lietuvos statusas | Pasirašyta 1997 m., ratifikavo 2001 m., įsipareigojo 86 nuostatoms |