Europos socialinė chartija yra tarptautinė sutartis, skirta socialinėms teisėms įtvirtinti. Ši chartija yra svarbus dokumentas, užtikrinantis pagrindines socialines garantijas Europos šalyse.
Kas yra Europos socialinė chartija ir koks jos tikslas?
Europos socialinė chartija - tai tarptautinė sutartis, kurios tikslas - įtvirtinti socialines teises. Europos socialinė chartija yra vienas iš svarbiausių Europos Tarybos dokumentų. Šiame dokumente nuosekliai išdėstytos visos pagrindinės žmonių socialinės-ekonominės teisės, todėl kasdienėje kalboje Chartiją specialistai kartais vadina Europos socialinių teisių konstitucija.
Chartijos turinys ir protokolai
Ši chartija papildo trys protokolai: 1988 m. papildomas protokolas (pirmasis; įsigaliojo 1992 m.), 1991 m. pataisų protokolas (antrasis; neįsigaliojo) ir 1995 m. papildomas protokolas (trečiasis; įsigaliojo 1998 m.).
Chartija ir pirmasis protokolas įtvirtino dvi socialinių teisių grupes:
- Teisės, susijusios su darbo sąlygomis: nediskriminavimas priimant į darbą, priverstinio darbo draudimas, su motinyste susijusios teisės, teisė į tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą.
- Teisės, susijusios su socialinėmis garantijomis bei tam tikrų grupių apsauga: teisė į sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, socialinę paramą ir medicinos pagalbą, vaikų ir paauglių teisė į apsaugą nuo fizinių bei moralinių pavojų.
1996 m. pataisymai
1996 m. papildant Chartiją, įtraukta naujų socialinių teisių, tokių kaip teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju, darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą darbdavio bankroto atveju, teisė į orumą darbe, teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, teisė į būstą ir kita.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Privalomosios nuostatos ir valstybės įsipareigojimai
Valstybės privalo priimti mažiausiai 5 iš 7 būtinųjų Europos socialinės chartijos straipsnių (arba mažiausiai 6 iš 9 1996 m. pataisytos Chartijos straipsnių). Būtinieji straipsniai apima teisę į darbą, teisę jungtis į organizacijas, teisę į kolektyvines derybas, teisę į socialinę apsaugą, teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą, šeimos teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą, darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisę į apsaugą ir paramą.
Kontrolės mechanizmas ir kolektyviniai skundai
Chartijoje numatytas kontrolės mechanizmas, apimantis valstybių teikiamus pranešimus apie tai, kaip įgyvendinamos Europos socialinės chartijos nuostatos, bei kolektyvinių skundų sistema. Chartiją ratifikavusios valstybės įsipareigoja reguliariai teikti ataskaitas apie jos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui.
Kolektyviniai skundai galimi, jei valstybė ratifikavo Chartijos 1995 m. protokolą arba pripažino pataisytos Chartijos D straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinių skundų sistemą. Europos socialinių teisių komitetas neturi galios tiesiogiai priversti valstybes vykdyti Chartijoje numatytus įsipareigojimus ar skirti nuobaudas už jų nevykdymą.
Lietuva ir Europos socialinė chartija
Lietuva Europos socialinę chartiją pasirašė 1997 m., ratifikavo 2001 m. gegužės 15 d., o Chartija įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Straipsniai, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis, nurodyti įstatyme „Dėl 1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo“.
Apibendrinant, Europos socialinė chartija yra svarbus instrumentas užtikrinant socialines teises Europoje, o Lietuva, ratifikavusi šią chartiją, įsipareigojo laikytis jos nuostatų.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Chartija ir vietos politika: pavyzdys - neįgaliųjų socialinė integracija
Neįgaliųjų socialinė integracija ir savivaldybių koordinatoriaus vaidmuo iliustruoja, kaip tarptautiniai dokumentai integruojami į vietos teisę ir praktiką. Lietuvos Respublikos Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siekiama papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nauju straipsniu, numatančiu savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę.
Koordinatoriaus pareigybės įsteigimas savivaldybių administracijose prisidėtų prie įstatymais nustatytų savivaldybių funkcijų, įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, nuoseklaus ir koordinuoto vykdymo (pavyzdžiui, sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymo, bendradarbiavimo su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis skatinimo ir kt.).
Tačiau pažymėtina, kad siūlomo 161 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškiai atkleista Koordinatoriaus pareigybės paskirtis ir koordinavimo funkcijos esmė, t. y. kokius veiksmus ir veiklos priemones Koordinatorius derins ir koreguos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad neįgaliųjų teises reglamentuoja ir kiti šioje dalyje nepaminėti tarptautiniai dokumentai, pavyzdžiui, Europos socialinė chartija (pataisyta), ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo“.
Kai kurie teisės aktų ir administraciniai aspektai
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomo 161 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu Koordinatoriaus pareigybės aprašymu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, siūlytina šioje dalyje nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato Koordinatoriaus pareigybės kvalifikacinius reikalavimus.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomo 161 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos ir tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme, o savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti 161 straipsnio 3 dalį, paliekant tik nuostatą, kad Koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatyta Koordinatoriaus pareigybė, o Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo kartu su šiuo Įstatymo projektu nesiūloma keisti, todėl lieka neaišku, kokiai valstybės tarnautojų pareigybių grupei būtų priskirta ši pareigybė ir koks pareiginės algos koeficientas būtų taikomas Koordinatoriaus pareigybei.
Chartijos vaidmuo Europoje ir santykis su ES teisėmis
Europos socialinė chartija yra svarbus instrumentas užtikrinant socialines teises Europoje. Chartija taikoma kartu su kitomis tarptautinėmis sistemomis. Chartija taikoma kartu su nacionalinėmis ir tarptautinėmis pagrindinių teisių apsaugos sistemomis, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (skirtas ES institucijoms ir ES teisinei erdvei) saugo pagrindines teisės ES kontekste, o Europos socialinė chartija yra Europos Tarybos sutartis, skirta socialinėms ir ekonominėms teisėms. Abi Chartijos papildo viena kitą, tačiau turi skirtingą taikymo lauką ir teisinę prievartą.
Apibendrinimas: praktinė reikšmė
Chartija ir jos kontrolės mechanizmai sudaro teisinį pagrindą, kuriuo valstybės privalo užtikrinti tam tikrą socialinių teisių lygį. Chartija yra svarbus dokumentas, užtikrinantis pagrindines socialines garantijas Europos šalyse, o jos įgyvendinimo mechanizmai skatina nuoseklų valstybių veiksmų vertinimą ir atskaitingumą.
| Aspektas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Paskirtis | Įtvirtinti socialines teises ir garantijas |
| Nuostatų skaičius | 98 nuostatos pataisytoje Chartijoje (Lietuva ratifikavo 86) |
| Privalomi straipsniai | Mažiausiai 5 iš 7 arba 6 iš 9 (pataisytoje Chartijoje) |
| Kontrolė | Valstybių pranešimai Europos socialinių teisių komitetui; kolektyviniai skundai |
| Lietuvos statusas | Pasirašyta 1997 m., ratifikuota 2001 m., įsigaliojo 2001 m. |