Europos Sąjunga (ES) teikia įvairiapusę paramą, skirtą skatinti neįgaliųjų įsidarbinimą ir jų integraciją į darbo rinką. Ši parama skirta tiek verslui, tiek socialinėms įmonėms, valstybės institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, siekiant užtikrinti vienodas galimybes ir socialinę įtrauktį. Europos Sąjungos finansinių priemonių pagalba remiama ne tik darbo vietų sukūrimas, bet ir profesinės reabilitacijos paslaugos bei darbo sąlygų pritaikymas neįgaliesiems.
Europos Sąjungos finansavimo programos neįgaliesiems ir įmonėms
ES vykdomos kelios skirtingos finansavimo programos, į kurias gali kreiptis įvairūs subjektai - nuo mažų ir vidutinių įmonių iki viešojo sektoriaus įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Ar paraiška bus priimta, priklauso nuo verslo arba projekto pobūdžio. Programos skatina ne tik naujų darbo vietų kūrimą, bet ir socialinės ir profesinės integracijos paslaugas, skirtas neįgaliesiems, pavyzdžiui, profesinės reabilitacijos programų vykdymą.
Paramos galimybės yra tiek tiesioginės, iš ES biudžeto skiriamos lėšos, tiek valstybės narėms skirtos priemonės, kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ar Teisingos pertvarkos fondas.
Paramos verslui ypatumai
Europos Sąjunga remia bet kokio dydžio ir sektoriaus įmones, įskaitant startuolius, labai mažas ir vidutines įmones (MVĮ), bei didesnes bendroves. MVĮ apibrėžimą nustato darbuotojų skaičius ir metinės finansinės apimtys:
| Įmonės tipas | Darbuotojų skaičius | Metinė apyvarta arba metinis balansas |
|---|---|---|
| Labai mažos įmonės | Mažiau nei 10 | Neviršija 2 mln. EUR |
| Mažosios įmonės | Mažiau nei 50 | Neviršija 10 mln. EUR |
| Vidutinės įmonės | Mažiau nei 250 | Metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 43 mln. EUR |
Įmonės turi galimybę gauti dotacijas, paskolas, mikrofinansavimą, paskolų garantijas ar rizikos kapitalą. ES finansavimo programos skatina įmones kurti darbo vietas neįgaliesiems, teikiant subsidijas darbo vietoms steigti ir darbo priemonėms pritaikyti.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Subsidijos neįgaliesiems skirtoms darbo vietoms
Pagal Užimtumo rėmimo priemones, valstybės parama darbo vietų steigimui neįgaliesiems siekia iki 65 % subsidijos intensyvumą. Subsidijos skiriamos:
- darbo priemonių įsigijimui, montavimui ir pritaikymui (ilgalaikis materialus turtas);
- patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti ir kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 % subsidijos);
Vienai darbo vietai skirtos lėšos negali viršyti 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių sumos.
Profesinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems
Vienas iš pagrindinių ES finansuojamų projektų, skirtų neįgaliesiems, yra profesinės reabilitacijos programos, vykdomos kartu su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Projekto tikslas - įtraukti 2 000 neįgaliųjų į profesinės reabilitacijos procesą, kuris apima darbinių įgūdžių atstatymą, profesinių gebėjimų tobulinimą bei kvalifikacijos įgijimą.
Numatoma, kad 92 % neįgaliųjų, baigusių programą, sėkmingai įsidarbins, o 50 % jų pradės dirbti, įskaitant savarankišką veiklą. Profesionalios reabilitacijos programos prieinamos asmenims su įvairiomis negaliomis - jutimo, psichikos, fizinėmis ar sutrikusio intelekto.
Socialinių įmonių vaidmuo ir finansavimas
Lietuvoje veikia 172 socialinės įmonės, kurių dalis įdarbina tik neįgaliuosius. Šios įmonės gauna valstybės ir ES paramą darbo užmokesčiui bei „Sodros“ įmokoms, skatinant išlaikyti darbo vietas neįgaliesiems. Tačiau prasidedančios reformos kelia diskusijas dėl finansavimo sąlygų pokyčių.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Reformos autoriai ketina uždrausti naujų socialinių įmonių steigimą ir numatyti, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik esamoms socialinėms įmonėms, įdarbinusioms darbingo amžiaus neįgaliuosius. Be to, subsidijos nebus mokamos už naujai įsteigtas darbo vietas, skirtas pensinio amžiaus asmenims, arba už darbo vietas, kurios sukurtos ne realiam įdarbinimui, bet „popieriuje“.
Socialinių įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad verslui dažnai neapsimoka įdarbinti neįgaliuosius be pakankamos valstybės paramos. Taip pat pabrėžiama, jog ne visų negalią turinčių žmonių įdarbinimas atviros rinkos sąlygomis yra įmanomas, nes kai kurie darbo vietų pritaikymo sprendimai yra brangūs ir kompleksiški.
Paraiškų teikimo procesas ir reikalavimai
Norint gauti ES finansavimą darbo vietų steigimui neįgaliesiems, būtina laikytis griežtų paraiškų teikimo reikalavimų. Paraiškos pateikiamos per elektroninį portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ ir turi atitikti Užimtumo rėmimo priemonių apraše nustatytus kriterijus.
Paraiškų vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškos kokybę, sektorių, profesinį pasirengimą, prašomos subsidijos dydį ir paraiškos teikėjo tikslinę grupę. Paraiškos, surinkusios 35 ir daugiau balų, dalyvauja paraiškų gynimo etape.
Valstybės ir ES parama darbo rinkos integracijai
Lietuvos Užimtumo tarnyba, glaudžiai bendradarbiaujanti su ES institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybėmis, administruoja didžiąją dalį paramos priemonių, skirtų skatinti nedarbo mažinimą ir socialinę įtrauktį. Per 2021-2027 metų programavimo laikotarpį Lietuvai skirta apie 1,1 mlrd. eurų, iš jų didelė dalis - užimtumo ir socialinės įtraukties projektams, įskaitant paramą pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip neįgalieji.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Užimtumo tarnyba teikia konsultacijas ir mokymus paramos gavėjams, padeda verslo kūrimo ir plėtros procese bei koordinuoja profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, svarbius neįgaliųjų integracijai į darbo rinką.
Kritiniai iššūkiai ir diskusijos dėl socialinių įmonių pertvarkos
Socialinių įmonių reformos Lietuvoje sulaukė nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovų kritikos. Dalis jų teigia, kad ribojimai uždraus naujų socialinių įmonių steigimą ir sumažins darbo vietų neįgaliesiems skaičių. Socialinių įmonių atstovai ragina atsakingai spręsti klausimą, siekiant išlaikyti darbo vietas sunkiausią negalią turintiems žmonėms.
Diskutuojama apie subsidijų sistemą, kuria šiuo metu siekiama užtikrinti neįgaliųjų įdarbinimą, taip pat apie būtinybę užkirsti kelią piktnaudžiavimams finansine parama.
Apibendrinant, Europos Sąjungos parama įmonėms įdarbinus neįgaliuosius yra svarbus instrumentas, skatinantis socialinę įtrauktį ir darbo rinkos integraciją, tačiau reikalaujantis nuoseklaus reguliavimo ir atsakingo vykdymo tiek valstybės, tiek privataus sektoriaus dalyvių.