Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) - tai konsultacinis susirinkimas, atstovaujantis Europos darbdaviams, darbuotojams bei kitoms suinteresuotoms grupėms ir teikiantis nuomones aukštesnėms institucijoms - Europos Tarybai, Komisijai ir Parlamentui. Komitetą sudaro 344 nariai iš visos Europos ekonominių ir socialinių interesų grupių.
Komitetas įsteigtas 1957 Europos ekonominės bendrijos įkūrimo sutartimi. Tikslas - įtraukti ekonominių ir socialinių interesų grupes į Bendrosios rinkos kūrimą, joms atstovauti Europos Sąjungoje (iki 1993 Europos bendrijose). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudaro 329 nariai, kurie pasiskirstę į 3 grupes: darbdavių, samdomų darbuotojų ir kitų interesų grupių atstovai. Juos siūlo Europos Sąjungos valstybių vyriausybės, tvirtina Europos Sąjungos Taryba 5 metams.
Komiteto struktūra ir veikla
Veikia 6 skyriai (nariai dalyvauja viename ar keliuose skyriuose, atsižvelgiant į jų kompetencijos sritis):
- Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos, Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo
- Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės
- Išorės santykių
- Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos
- Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriai
Taip pat veikia Pramonės permainų konsultacinė komisija (padeda Europos Sąjungos pramonei prognozuoti globalizacijos raidą ir prie jos prisitaikyti).
Komitetas įsteigė 3 specializuotas observatorijas: bendrosios rinkos, darbo rinkos ir tvarios plėtros. Iš savo narių 2,5 metų kadencijai Komitetas išsirenka pirmininką ir biurą, kurį sudaro 39 nariai (po 13 iš kiekvienos grupės). Rengiami plenariniai posėdžiai (per metus 9).
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Naujausios EESRK naujienos
Gruodžio 2-3 dienomis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) įvyko paskutinė šių metų plenarinė sesija. Spalio 29 dieną Lietuvoje lankėsi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) naujasis pirmininkas Séamus Bolandas. 2025 m. spalio 21-23 d. Briuselyje, Europos Parlamente, vyksta Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) steigiamoji plenarinė sesija, žyminti septynioliktosios kadencijos pradžią. 2025 m. spalio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) birželio plenarinėje sesijoje daug dėmesio skyrė socialinėms teisėms, darbuotojų apsaugai, tvariam vystymuisi ir demokratijos stiprinimui. Vyriausybė birželio 18 d. pritarė Lietuvos kandidatams į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK) 2025-2030 metų kadencijai. Sausio 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sausio mėnesio naujienlaiškyje rasite naują tinklalaidės epizodą, kuriame nagrinėjama besitęsianti migracijos krizė Europoje. 2022-ieji paskelbti Europos jaunimo metais, šiai temai ir skiriama daugiausiai dėmesio naujausiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) naujienlaiškyje.
Regionų komitetas - patariamasis organas, kuris atstovauja ES vietos ir regionų valdžios institucijoms. Jo uždavinys - reikšti vietos ir regionų požiūrį į ES teisės aktus.
Tarptinklinio ryšio reglamentas ir EESRK
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat dalyvauja svarstant klausimus, susijusius su tarptinklinio ryšio reglamentavimu Europos Sąjungoje. Komitetas teikia nuomones ir rekomendacijas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl teisės aktų, skirtų užtikrinti sąžiningas kainas vartotojams už tarptinklinio ryšio paslaugas ir skatinti konkurenciją rinkoje.
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl 2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 544/2009, veikimo rezultatų.
Strategijos „Europa 2020“[1] tikslas - užtikrinti, kad Europos ūkis „taptų pažangus, tvarus ir integracinis, taip pat būtų užtikrintas aukštas užimtumo lygis, našumas ir socialinė sanglauda“. Viena iš sudedamųjų šios naujosios strategijos dalių - tai „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[2] (ESD), kurioje nustatyti pagrindiniai tiksliniai veiksmingumo rodikliai, kuriuos reikia pasiekti norint sukurti bendrą skaitmeninę rinką.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Apie būtinybę spręsti tarptinklinio ryšio problemas ir taip užtikrinti, kad Europos piliečiai ir įmonės gautų konkrečių bendrosios rinkos veikimo įrodymų, taip pat kalbama 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos priimtame Bendrosios rinkos akte. Tame akte bendroji skaitmeninė rinka nurodyta kaip vienas svertų, galinčių padėti realizuoti bendrosios rinkos potencialą, susijusį su ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu ir piliečių pasitikėjimo ugdymu, taip pat ir visos Europos judriojo ryšio paslaugų srityje.
2007 m. birželio mėn. įsigaliojusio Reglamento (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus (iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 544/2009) galiojimas baigiasi 2012 m. birželio 30 d., nebent Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos siūlymu to reglamento (galbūt pataisytos redakcijos) galiojimą pratęstų. Reglamente nustatyta, kad Komisija turi persvarstyti jo veikimą ir ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą. Pagal reglamento 11 straipsnį Komisijai pavesta įvertinti, ar buvo pasiektas šiame reglamente nustatytas tikslas užtikrinti, kad vartotojai už ES tarptinklinio ryšio paslaugas nemokėtų pernelyg aukštų kainų (palyginti su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis) ir taip prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, garantuoti gerą vartotojų apsaugą, skatinti konkurenciją ir užtikrinti skaidrumą rinkoje, skatinti inovacijas ir suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių.
Šioje ataskaitoje pateikiami Komisijos atlikto reglamento veikimo persvarstymo rezultatai ir paaiškinami pagrindiniai Komisijos siūlomi politikos pakeitimai, būtini jos išvadoms įgyvendinti, taip pat pridedamas siūlomo teisės akto, kuriuo reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, projektas. Išsami informacija ir pagrindiniai argumentai pateikiami siūlomo teisės akto projekte ir su juo susijusiame poveikio vertinime. Kaip ir reglamento, naujojo pasiūlymo teisinis pagrindas - Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis (ankstesnis Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnis).
Tarptinklinio ryšio rinkos apžvalga
Europos Sąjungos tarptinklinio judriojo ryšio paslaugų rinką galima suskirstyti į balso paslaugų, SMS žinučių ir plačiajuosčio duomenų perdavimo paslaugų rinkas. 2009 m. mažmeninėje ES tarptinklinio ryšio rinkoje gauta 4,777 mlrd. EUR pajamų (71 % tų pajamų tenka balso paslaugoms, 17 % - duomenų perdavimui ir apie 11 % - SMS žinutėms). Duomenys apie didmeninės rinkos pajamas skiriasi nežymiai: 69 % pajamų iš didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, kurias teikia operatoriaus grupei nepriklausančios bendrovės, tenka balso paslaugoms, 15 % - SMS žinutėms, o 16 % - duomenų perdavimui. 2009 m. didmeninės rinkos dydis buvo 1 253 mlrd. EUR.
2008 m. visos ES judriojo ryšio rinkos dydis buvo apie 164 mlrd. EUR, o ES (mažmeninių ir didmeninių) tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos pajamos sudarė apie 3,68 % visos ES judriojo ryšio rinkos. Dėl mažesnių kainų ir sumažėjusio duomenų srauto (-3,2 %) 2007-2009 m. pajamos už tarptinklinio ryšio skambučius gerokai sumažėjo. Tarptinkliniu ryšiu siunčiamų SMS žinučių srityje reglamento poveikis jau aiškiai matomas: bendros pajamos 2009 m., palyginti su 2008 m., smarkiai sumažėjo, nors SMS žinučių siuntimo apimtis ir labai padidėjo (+23,1 %). Pagaliau dėl 2008-2009 m. 43,6 % padidėjusios paslaugų teikimo apimties ir dėl sumažėjusių didmeninių kainų (tokį sumažėjimą lėmė reglamento taikymas) duomenų perdavimo paslaugų pajamos sumažėjo. Tačiau mažmeninėje rinkoje, kurioje nenustatytos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainų ribos, bendros pajamos 2009 m. liko tokios pačios kaip ir 2008 m.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Pokyčiai priėmus reglamentą
Komisija atidžiai stebėjo pokyčius tarptinklinio ryšio rinkoje ir savo tarpinėje reglamento veikimo ataskaitoje[5] pažymėjo, kad konkurencija dar nėra pakankamai stipri. Toje ataskaitoje Komisija teigia, kad apskritai Tarptinklinio ryšio reglamentas įgyvendinamas sklandžiai ir kad operatoriai laikosi naujų nuostatų. Be to, naudos gavo ir vartotojai, nes sumažėjo tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių paslaugų kainos, užtikrintas didesnis vartotojams teikiamos informacijos skaidrumas ir jie apsaugoti nuo didelių sąskaitų.
Tačiau vidutiniai operatorių siūlomo Europos tarifo ir alternatyvių tarifų dydžiai maždaug atitinka reguliuojamas kainų ribas. Duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainos taip pat sumažėjo, bet vartotojams tos kainos dar nesumažėjo tiek, kiek didmeninėje rinkoje. Komisijos tarnybos ir toliau glaudžiai dirbo su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI), pakeitusia Europos reguliuotojų grupę. Ši institucija labai padėjo Komisijai įvertinti, kaip įgyvendinamas Tarptinklinio ryšio reglamentas, ir persvarstyti jį.
Tarptinklinio ryšio reglamento 11 straipsnyje reikalaujama, kad, vertindama metodus, kurie gali būti taikomi kuriant konkurencingą tarptinklinio ryšio vidaus rinką (išskyrus kainų reguliavimo metodą), Komisija turi atsižvelgti į EERRI atliktą analizę. Kad būtų įvykdytas šis įpareigojimas, 2010 m. gruodžio mėn. EERRI paskelbė išsamią Tarptinklinio ryšio reglamento poveikio analizę ir savo nuomonę apie reguliavimo metodus, kurie galėtų būti taikomi ateityje[6].
Savo ataskaitoje EERRI išsakė nuomonę, kad mažmeninėje ir didmeninėje rinkose tebėra struktūrinių problemų, dėl kurių slopinama konkurencija, o kainos beveik atitinka nustatytas ribas. Be to, EERRI manymu, dabartinio reglamento galiojimą reikia pratęsti, o tam tikros formos reguliavimą išlaikyti, nes dabartinėmis aplinkybėmis kiltų pavojus, kad, panaikinus reguliavimą, kainos vėl padidės.
Be minėtų EERRI surinktų bendrų duomenų, Komisija gavo visų nacionalinių reguliavimo institucijų tiesiogiai jai persiųstus konkrečių operatorių duomenis, kuriuos tos institucijos surinko vykdydamos bendrąją stebėseną. Remiantis šiais išsamiais duomenimis parengtas ekonominis modelis, kuriuo remiantis galima įvertinti dabar galiojančio reglamento poveikį ir ekonominį šioje ataskaitoje nurodytų politikos variantų poveikį.
Konsultacijų procesas
2010 m. gruodžio 8 d. Komisija pradėjo plataus masto viešąsias konsultacijas, kurių tikslas - surinkti pastabų dėl Tarptinklinio ryšio reglamento persvarstymo. Atsiliepimų sulaukta daug - iš viso jų gauta 90.
Dauguma respondentų atsakė, kad rinka turi būti reguliuojama ir po 2012 m. Sektoriaus atstovų atsakymai buvo įvairiopi - dauguma sutiko, kad rinką būtina reguliuoti toliau, tačiau keli dalyviai teigė, kad konkurencija pasiekė tokį lygį, jog tolesnis rinkos reguliavimas būtų nepagrįstas. Dauguma respondentų sutiko, kad dabar galiojantis reglamentas vartotojams tikrai buvo naudingas. Kita vertus, tik labai nedaugelis mano, kad įsigaliojus reglamentui konkurencija sustiprėjo. Ypač sektoriaus atstovai buvo skeptiškai nusiteikę dėl dabartinio modelio galimybių paskatinti konkurenciją.
Komisija pasiūlė įvairių galimų reguliavimo metodų, kurie galėtų būti taikomi ateityje. Kaip numatyta reglamente, šie metodai apima ne tik kainų reguliavimą, bet ir kitus metodus, kuriuos taikant būtų galima sukurti tarptinklinio ryšio vidaus rinką, t. y. galimus struktūrinius sprendimus, kuriais būtų sprendžiama konkurencijos stokos tarptinklinio ryšio rinkoje problema. Tokias alternatyvas įvertino suinteresuotosios šalys, tačiau jų nuomonės buvo gana skirtingos. Kai kurie tinklo operatoriai ir nacionalinės institucijos išreiškė abejonių dėl struktūrinių sprendimų, kurie, jų manymu, yra brangūs, ilgai ir sunkiai įgyvendinami. Siūlymas nustatyti įpareigojimą virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams suteikti prieigą įvertintas neutraliau, o kai kurie respondentai (mažesni operatoriai) pabrėžė, kad tokia priemonė galėtų paskatinti konkurenciją. Dauguma suinteresuotųjų šalių grupių palankiai įvertino tolesnį su kainų ribojimu susijusio modelio taikymą.
tags: #europos #ekonomikos #ir #socialiniu #reikalu #komiteta