Lietuvoje kasmet vis daugiau kalbama apie vaikų globą ir įvaikinimą, tačiau statistika rodo, kad vaikų kelias į šeimą vis dar išlieka sudėtingas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiuo metu įvaikinimo laukia 377 galimi įvaikinti vaikai, iš kurių didžioji dalis - 68 proc. - yra vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų). Paaugliai sudaro didžiausią dalį globos sistemoje esančių vaikų, tačiau jiems rasti šeimą yra gerokai sunkiau nei jaunesniems vaikams.
Vyresnių vaikų įvaikinimo iššūkiai
Statistika rodo, kad net 123 iš 173 galimų įvaikinti vaikų yra paaugliai. Tuo metu mažų vaikų, kurių dažniausiai ieško būsimi įtėviai, yra gerokai mažiau - vos kelios dešimtys. Dėl to kyla ryški problema - vyresniems vaikams yra sunkiau rasti šeimą. „Šiuo metu Lietuvoje šeiminiuose namuose auga apie 1000 vaikų, dauguma jų yra paaugliai nuo 10 metų. Tarp jų nemažai vaikų, turinčių raidos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, todėl jiems ypač svarbus stabilumas, nuosekli suaugusiųjų pagalba ir specialistų priežiūra“, - pasakoja specialistai.
Paaugliai dažnai lieka nuošalyje ne dėl to, kad neatitinka būsimų įtėvių lūkesčių, o todėl, kad žmones gąsdina nežinomybė - patirtys ir gyvenimo istorijos, su kuriomis jauni žmonės ateina į šeimą. Visuomenėje vis dar stipriai veikia „pageidaujamo vaiko“ įvaizdis - dažnai norima mažo, sveiko ir be sudėtingų patirčių vaiko. Tačiau realybė yra kitokia - globos sistemoje auginami vaikai yra patyrę šeimos netektį, o „tobulo vaiko“ lūkesčiai dažnai neatitinka realybės.
Įvaikinimo galimų šeimų situacija
Lietuvoje norinčių įvaikinti šeimų yra gana daug. 2026 metų pradžioje įvaikinimo sąraše buvo apie 160 šeimų ar asmenų pasiruošusių įvaikinti vaiką, tačiau net 131 šeima vis dar laukia galimybės įvaikinti. Tai rodo, kad nors noras yra, galimybės rasti tinkamą vaiką nėra tokios greitos ir paprastos.
Įvaikinimo laukiančių vaikų amžius ir sveikatos būklė yra vieni iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šiuos sunkumus. Lietuvos šeimos dažniausiai nori įvaikinti labai mažus vaikus (iki trejų metų), kurie neturi rimtų sveikatos sutrikimų ar kitų sudėtingų problemų. Tuo tarpu vyresnių vaikų, turinčių sveikatos problemų ar patyrusių traumas, įvaikinimas yra sudėtingesnis ir reikalauja daugiau pasiruošimo.
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
Įvaikinimo procesas ir reikalavimai
Įvaikinimas yra sudėtingas teisinis procesas, kurio metu vaikui, likusiam be tėvų globos, yra suteikiama nauja šeima. Įvaikinimo metu panaikinamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su biologiniais tėvais, o jos perduodamos įtėviams. Įvaikinti vaikai tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas, skirtingai nei globa, kurios atveju vaikas gali būti sugrąžintas biologiniams tėvams.
Kas gali įvaikinti?
- Įvaikintojais gali būti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, pirmiausia sutuoktiniai.
- Nesusituokę asmenys įvaikinti tą patį vaiką negali.
- Teismo sprendimu, išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti vienam iš sutuoktinių arba vienišam asmeniui.
- Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų (išimtiniu atveju - 15 metų).
- Įtėviai turi atitikti sveikatos, teisėsaugos ir gyvenimo sąlygų reikalavimus.
Norint įvaikinti vaiką, būtina prašymą pateikti savivaldybės administracijai arba Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Po pirminio dokumentų tikrinimo ir teigiamo įvertinimo, būsimi įtėviai privalo dalyvauti mokymuose, trunkančiuose iki trijų mėnesių. Mokymų metu parengiamas išvados dėl pasirengimo įvaikinti vaikus dokumentas, kuris galioja 24 mėnesius.
Įvaikinimo procedūros etapai
- Kreipimasis į savivaldybės administraciją ar Tarnybos teritorinį skyrių.
- Reikalingų dokumentų pateikimas: prašymas įvaikinti, sveikatos pažymėjimas ir kt.
- Pirminis asmens ir dokumentų patikrinimas.
- Mokymai būsimiems įtėviams pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK).
- Išvados dėl pasirengimo įvaikinti parengimas.
- Įrašymas į norinčių įvaikinti sąrašą.
- Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas ir šeimos atranka.
- Teisminis įvaikinimo procesas.
Įvaikinimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos ir lūkesčių dėl vaiko. Pavyzdžiui, įvaikinimas sveiko vaiko iki vienerių metų gali trukti iki 1 metų, o vyresnių vaikų arba kelių vaikų - iki 6 mėnesių ar ilgiau.
Socialiniai ir emociniai aspektai įvaikinimo procese
Globos sistemoje augantys vaikai dažnai patiria sudėtingas emocines patirtis. Daugelis jų suvokia, kad ne visi randa šeimą, todėl tai gali paveikti jų savivertę ir jaustis mažiau reikalingais. „Vaikai nėra projektai ar svajonės išsipildymas. Jie ateina su savo istorijomis, patirtimis ir emocijomis“, - pabrėžia specialistai. Todėl būsimieji įtėviai mokomi priimti vaiką tokį, koks jis yra, o ne bandyti atitikti savo lūkesčius.
Taip pat skaitykite: Etinės problemos Lietuvoje, prižiūrint senjorus
Įvaikindami paauglius, įtėviai turi būti pasiruošę atviram bendravimui, suprasti vaiko praeitį ir kilmę, kuri yra neatsiejama vaiko identiteto dalis. Svarbu, kad vaikas apie savo praeitį sužinotų iš naujųjų tėvų, o ne iš svetimų žmonių, kadangi tai padeda kurti pasitikėjimą ir saugumą.
Tarptautinis įvaikinimas ir Lietuvoje esančios šeimos
2019 metais 26 užsienio valstybių šeimos įvaikino 34 Lietuvos vaikus, daugiausia iš Italijos ir Kanados. Užsieniečiai dažnai gali įgyvendinti įvaikinimą vaikams su didesniais specialiaisiais poreikiais, nes jų šalyje geriau išvystyta pagalbos infrastruktūra šeimoms.
Lietuvoje taip pat daugėja šeimų, jau turinčių savo biologinių vaikų, kurie nori įvaikinti ir suteikti šeimą vaikams, likusiems be tėvų globos. Tai teikia vilties, kad šių vaikų likimas gali pasikeisti geresne linkme.
Statistiniai duomenys apie įvaikinimą Lietuvoje
| Metai | Įvaikintų vaikų skaičius | Įvaikintų vaikų amžiaus grupės | Užsienio šeimų įvaikinti vaikai |
|---|---|---|---|
| 2019 | 108 |
| 34 (iš 26 valstybių) |
Kaip pasiruošti įvaikinimui?
Įvaikinimo procesas yra ne tik formalus teisinis veiksmas, bet ir emocinis kelias, reikalaujantis sąmoningo apsisprendimo. Svarbu, kad sprendimas būtų priimtas vieningai tarp sutuoktinių, o būsimi įtėviai išstudijuotų galimų iššūkių ir pasiruoštų bendradarbiauti su specialistų komanda.
Pasiruošimo metu mokymų programa GIMK suteikia teorinių žinių ir praktinių užduočių, kurios padeda būsimiems įtėviams suprasti vaikų ypatumus, jų realias būsenas ir reikalingą pagalbą. Taip pat mokymuose aptariama, kokias sveikatos problemas galėtų įveikti šeima, ir kaip spręsti susidariusias problemas.
Taip pat skaitykite: Etiniai iššūkiai socialinėje sferoje
Apie globą ir įvaikinimą viešumą ir visuomenės požiūrį
Svarbu keisti visuomenės požiūrį į vyresnius vaikus ir paauglius, skatinti supratimą, kad šie vaikai taip pat yra verti šeimos, meilės ir stabilumo. SOS vaikų kaimai Lietuva savo veikloje atskleidžia sėkmingas globos ir įvaikinimo istorijas, kurios įrodo, jog globa gali būti sėkminga ir teikti džiaugsmą bei pilnatvę.
Ką, mano įvaikinti vaikai, turėtumėte žinoti
Kampanijos kaip „Seni vaikai“ tikslas - atkreipti dėmesį į vyresnių vaikų situaciją Lietuvoje, skatinti visuomenės atvirumą ir naują požiūrį į įvaikinimą.
tags: #etines #ivaikinimo #problemos