Šiemet 49 šiauliečių šeimos, emigruodamos į užsienį, paprašė laikinos globos paliktiems vaikams. Emigrantų vaikams specialiai sukurtas ir ketverius metus galioja įstatymas dėl laikinosios globos. Laikinąją globą tėvų prašymu galima nustatyti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Tokios rūšies globa, pasak D. Žakario, įteisinta tik 2006 metais specialiai emigrantų paliktiems vaikams.
Kaip gyvena palikti vaikai: šeimų pasakojimai
Šiaulietė Nijolė su vyru pasirašė laikinos globos sutartį ir priglaudė savo namuose aštuonerių metų anūką. Dukra su vyru jau penktus metus uždarbiauja užsienyje. „Nors čia turėjo darbus abu su vyru, bet vieną algą tekdavo sumokėti už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, o iš kitos algos vos prasimaitindavo. Nebeištvėrė jauni žmonės. Nerado kitos išeities. Suprato, kad reikia kažką daryti ir padarė“, - atsidūsta Nijolė.
Jauni tėvai išvažiavo, kai sūneliui tebuvo pusketvirtų metukų. Iš pradžių šeima išsivežė vaikutį kartu, tačiau šį rudenį sūnelį parvežė auginti seneliams. „Anūkėlis ten buvo pradėjęs lankyti anglišką mokyklą. Tėvai norėjo, kad anūkėlis būtinai mokytųsi lietuviškai, leido į šeštadieninę lietuvių mokyklėlę. Tėvams vaikutį teko vežioti į mokyklėlę tolokai, o mokslų tempas mažokas. Patys dirbdami slenkančiu grafiku ne visada galėdavo nuvežti vaiką į mokyklėlę“, - pasakojo Nijolė.
Močiutė ne kartą bandė klausti anūko, kaip jis jaučiasi be tėvų. „Širdyje vaikas labai ilgisi, bet man to neparodo. Stengiuosi leisti jį į kuo daugiau būrelių - šokių, futbolo, skautų organizaciją. Jis - geriausias klasės mokinys. Bijojau, kad iš ilgesio tėvams nepašlytų sveikata“, - pasakojo Nijolė. Tėvai siunčia sūneliui išlaikyti pinigų - maždaug lietuvišką minimalią algą kas mėnesį.
Šiaulietė Violeta pusmetį taip pat buvo pasirašiusi laikinos globos sutartį dėl savo anūkėlio. Nuo vasario, kai sūnus išvažiavo pas žmoną į užsienį, anūką augino seneliai. „Neištvėrė sūnus su marčia išsiskyrimo, begalinio ilgesio. Parvažiavo ir išsivežė savo vaikutį kartu. Dabar jų šeima jau laukiasi dar vieno vaikelio, kuris jau taps užsienio šalies piliečiu“, - pasakojo Violeta.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos: kas svarbu žinoti
Kita šiaulietė Vida augina dukros, emigravusios į Angliją, mergaitę. Vaikas per trumpą savo amžių ilgiau gyveno su močiute ir seneliu, nei su mama. Vida anūkėlę augina nuo trejų metukų. Dabar mergaitei jau aštuoneri. „Ilgisi anūkėlė mamos, internetu pasikalba beveik kas vakarą. Per vasaros atostogas, kai nereikia į mokyklą, išvažiuoja pagyventi pas mamą. Bet kai mamai reikia keltis 4 valandą į rytinę pamainą, o iš popietinės grįžti apie 1 valandą nakties, tai irgi toks džiaugsmas... Anūkėlę užrakina namie ir viskas. Ten vaikų vienų išleisti į gatvę negalima. Kas iš to, kad anūkėlė gyventų su mama, vis tiek tos mamos ne kažin kiek matytų“, - pasakojo Vida.
Vida pasakojo, kad trisdešimt trijų metų dukra Anglijoje turi uždirbti ne tik sau, bet ir vaikui, tėvams. Vida yra paėmusi iš banko paskolą. Tačiau dirba tik puse etato už 360 litų per mėnesį. „Taip ir sutarėm, kad aš žiūrėsiu anūkėlę, o ji man padės išsimokėti paskolą. Štai tokios šeimų istorijos dėl pinigų, dėl išgyvenimo“, - nelinksmai sakė Vida.
Teisinis reglamentavimas ir statistika
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris suskaičiavo, kad šiuo metu 99 šiauliečių šeimos, emigravusios į užsienį, turi galiojančias laikinos globos tėvų prašymu be valstybės pašalpos sutartis. Beveik pusę jų sudaryta vien šiemet. Vien praėjusią savaitę nustatytos penkios laikinosios globos tėvų prašymu.
„Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai išvyksta į užsienį, o vaikas lieka Lietuvoje su laikinaisiais įstatyminiais atstovais. To reikia tam, kad būtų kas vaiką atstovauja gydymo, mokymosi įstaigose. Paprastai tai būna seneliai, vyresni broliai ar seserys, rečiau - tetos, krikšto mamos. Labai retai būna, kad laikinu globėju pasirenkamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie giminystės ryšiai. Visa atsakomybė už vaiką, jo elgesį tenka globėjams“, - pasakojo D. Žakaris.
Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį: pagal įstatymą tėvai dėl laikinos globos turėtų kreiptis prieš 30 dienų iki išvykimo, bet dažniausiai ateina likus savaitei ar kelioms dienoms. „Globą nustatinėjame ne ilgiau, kaip dviem metams. Bet prašo ir 5-6 metams - netenkiname, traktuojame, kaip norą visiškai nusišalinti nuo savo vaiko priežiūros, ugdymo“, - sako D. Žakaris.
Taip pat skaitykite: Lietuviams apie slaugos agentūras
Vaiko teisių apsaugos skyriaus duris dažniausiai varsto emigruojantys tėvai, kurie neturi darbo arba turi mažai apmokamą darbą, o šeimoje augina 2-3 vaikus. Daugiausia paliekami 4-8 metų vaikai. Vyresnių yra apie dvidešimt. Iš 137 laikinai globai paliktų vaikų tik su dviem tėvai nutraukė bet kokius ryšius: neskambino, nesidomėjo, nesiuntė jokio išlaikymo. Vaikams buvo suteikta globa su valstybės pašalpa ir rengiama medžiaga teismui apriboti tėvų valdžią.
Psichologinės ir elgesio pasekmės
„Vaikai ir paaugliai, kurie išsiskiria su savo tėvais, pirmiausia susiduria su labai sudėtingomis emocinėmis problemomis. Jie jaučiasi vieniši, tampa jautresni, jiems kyla problemų bendraujant su bendraamžiais, gali kilti konfliktų su mokytojais. Taip atsitinka dėl to, kad vaikams yra reikalingas bendravimas su savo šeima. Mama ir tėtis yra didžiausią saugumą teikiantys žmonės“, - aiškina specialistai.
Išsiskyrimas su tėvais lemia ir jo ugdymo procesą: gali suprastėti pažymiai, pablogėti lankomumas, mažėja atsakomybė už mokymosi rezultatus. „Ne vieno vaiko elgesys pasikeičia: nebesutaria su draugais, neklauso globėjų, priešinasi mokytojams. Berniukai tampa agresyvesni, mergaitės - dirglesnės. Paugliui labai svarbu pasikalbėti, pasidalyti išgyvenimais, o pasitarti neturi su kuo. Sutrinka emocinis tėvų ir vaikų bendravimas“, - sako D. Žakaris.
Ilgalaikis nerimas ir nesprendžiami bendravimo sunkumai gali privesti prie fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų. „Tikrai taip būna, deja, nedažnai. Tėvams dažniausiai atrodo, kad neturėti pakankamai pinigų yra daug baisiau, nei šeimai gyventi atskirai. Viena taisyklių - daug ir ilgai kalbėtis apie tai, kas gali šeimoje keistis“, - pataria specialistai.
Kaip padėti vaikui prisitaikyti ir sumažinti žalą
- Tėvams labai svarbu laiku atsakyti į vaikų klausimus, kalbėtis iš anksto, o ne paskutinę minutę. Būtina aptarti, kokiu būdu tėvai su vaikais bendraus, kada tėvai grįš.
- Bendraujant siūloma susitarti, kokiu laiku ir kaip periodiškai bendrausime laiškais, elektroniniu paštu, pokalbiais telefonu ar internetu. Tai aptarus vaikas jausis žymiai saugesnis.
- Jeigu tėvai grįžta trumpoms atostogoms - tai labai svarbu vaikui; jei vaiką pasiima su savimi į užsienį - tėvai turi pasirūpinti jo būsena, tartis su specialistais - pedagogais, psichologais.
- Seneliai ir globėjai stengiasi sudaryti vaikui kuo daugiau užsiėmimų: būreliai, sportas, kultūrinė veikla padeda mažinti ilgesį ir integruotis. „Stengiuosi leisti jį į kuo daugiau būrelių - šokių, futbolo, skautų organizaciją“, - sakė Nijolė.
- Mokyklos vaidmuo yra esminis: mokytojų ir mokyklos vadovų atsakomybė, mokyklos kultūra nulemia, kaip vaikas sklandžiai įsilies į klasės bendruomenę.
- Rekomenduojama pasinaudoti specialiomis priemonėmis mokytis lietuvių kalbos bei iš anksto susisiekti su mokykla, aptarti paramą grįžusiems vaikams. „Dar prieš persikeldami gyventi į Lietuvą, tėvai turėtų būti pasirinkę, kurią mokyklą vaikas lankys, susisiekti su mokyklos vadovu ir mokytoju“, - patariama.
- Jei reikia, kreiptis į psichologinę pagalbą - informacija yra visose mokyklose.
Grįžusių vaikų patirtys ir kalbinė adaptacija
Lietuvos ugdymo įstaigose daugėja iš užsienio grįžusių šeimų vaikų. Nuo 2022 metų darželiuose ir mokyklose ugdomi 838 grįžusių lietuvių vaikai, didžioji dalis - atvykę į pradinio ir pagrindinio ugdymo klases. Remdamiesi savo darbo praktika mokytojai teigia, kad grįžusių lietuvių vaikų adaptacija mokykloje paprastai trunka nuo trijų mėnesių iki pusės metų.
Taip pat skaitykite: Studijos užsienyje: slaugos programa
Vaiko integraciją mokykloje dažniausiai lemia lietuvių kalbos mokėjimo lygis. Tyrimai rodo, kad grįžusių mokinių žodynas ir kalbinė raiška gali skirtis: rašytinės kalbos įgūdžiai silpnesni, o žodyno trūkumai dažnai sukelia sunkumų rašyme, skaityme ir mokomųjų disciplinų supratime.
Vaikams, persikėlus gyventi į Lietuvą, rekomenduojama intensyviai stiprinti lietuvių kalbą dar prieš pradedant lankyti lietuvišką mokyklą. Taip pat svarbu, kad mokykla įtrauktų psichologą, socialinį pedagogą, logopedą, ir kad būtų skiriamos papildomos valandos lietuvių kalbos mokymuisi.
Viešoji nuomonė ir ilgalaikės pasekmės
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų duomenimis, 43,8 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tėvai emigruoja ir vaikus palieka ne iš gero gyvenimo, 62,8 proc. mano, kad vaikai šeimos emigracijos atveju turėtų palikti Lietuvą kartu su tėvais. Emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja. Auga nauja - emigrantų paliktų vaikų - karta. „Auginame emigrantų kartą“, - sako D. Žakaris. - Sunku pasakyti, kas dedasi tokių vaikų širdyse. Pasekmes pamatysime jau po dešimties metų.
Pasitaiko ir kraštutinių atvejų: buvo atvejų, kai mama paprašė kaimynės prižiūrėti kelioms valandoms vaiką. Mama negrįžo. Vėliau sužinoma, kad mamytė tiesiog atsikėlė, susirinko daiktus, paliko du ar tris mažamečius vaikus likimo valiai ir išvyko į užsienį. Tokios istorijos baigiasi teisme tėvų valdžios apribojimu, o vaikas priglaudžiamas globos namuose.
Praktiniai patarimai tėvams ir globėjams
- Kalbėkite su vaiku iš anksto ir aiškiai: paaiškinkite, kodėl reikia išvykti, kiek laiko ir kaip bendrausite.
- Sudarykite aiškų ryšio grafiką: kada skambinsite, kokiais kanalais bendrausite, kada ir kaip atvyksite aplankyti.
- Pasirūpinkite formalumais: laikinoji globa, įgaliojimai, gydymo ar mokyklos atstovavimas turi būti teisiškai sutvarkyti.
- Užtikrinkite emocinę paramą: padrąsinkite, sudarykite sąlygas lankyti būrelius, susirasti draugų.
- Jeigu įmanoma, trumpi vizitai ar trumpalaikės vizitos vaikui palengvina ilgesį ir palaiko ryšį.
- Globėjams: nepamirškite, kad visa atsakomybė už vaiką, jo elgesį tenka globėjams - ieškokite paramos mokykloje ir pas specialistus.
Mociute ir vaikas
Trumpa lentelė: dažniausiai minimos problemos ir sprendimai
| Problema | Galimas sprendimas |
|---|---|
| Ilgesys ir emociniai sunkumai | Reguliarus ryšys su tėvais, psichologinė pagalba, užimtumas būreliuose |
| Lietuvių kalbos trūkumas | Intensyvios kalbos pamokos, papildomos valandos mokykloje, kalbinės priemonės |
| Teisiniai formalumai nesutvarkyti | Laikinoji globa, įgaliojimai, kreipimasis į Vaiko teisių apsaugos skyrių |
| Socialinė izoliacija | Mokyklos ir bendruomenės parama, būreliai, draugų paieška |
Ekonominė situacija verčia tėvus emigruoti. Bet situaciją šeimose reikia kaip įmanoma švelninti. Paruošti vaikus, susodinti ir paaiškinti, kokios aplinkybės susiklostė, kad reikia išvažiuoti. Aptarti, kaip bendrausime, kas ateis į pagalbą, jei jos reikės. Vaikas tuomet jausis paliktas ir išduotas. Ir nepameluoti - bendrauti, kaip žadėta.