Socialiniai mokslai remiasi dviem pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis - kiekybine ir kokybine. Kiekybinė metodologija paprastai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias duomenų rinkimo strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška. Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos, kuriose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų.
Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ar aptarimo užrašai, rašiniai. Kokybiniuose tyrimuose duomenys renkami siekiant gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną susijusį su žmonių elgesiu ar mąstymu ir pan. Todėl kokybiniai tyrimai leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, galimybę pailiustruoti gautus duomenis konkrečiu pavyzdžiu ar pavieniais atsakymais. Kokybiniai tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai, o tarsi iš vidaus - per žmogaus asmeninio santykio su reiškiniu prizmę.
Empirinis tyrimas - tai tyrimo metodas, grindžiamas realių duomenų rinkimu, stebėjimu ir analize. Jis dažnai naudojamas baigiamuosiuose darbuose, disertacijose bei moksliniuose tyrimuose, kai siekiama įrodyti ar paneigti hipotezes remiantis objektyviais duomenimis. Empirinis tyrimas remiasi tiesioginiais stebėjimais, apklausomis, eksperimentais ar kitais duomenų rinkimo metodais. Tyrimo projektui, kaip ir bet kuriam kitam, reikia įvado, kuriame būtų apibrėžta tema ir klausimas, į kurį tyrėjas tikisi atsakyti atlikdamas tyrimą.
Empirinių tyrimų metodai
Eksperimentas. Eksperimentų rūšys. Eksperimentinio tyrimo etapai. Kvazieksperimentiniai tyrimai - tai tokie eksperimentai, kai tyrėjas atlieka tyrimus su atsitiktinai pasirinkta grupe. Preliminarieji (žvalgomieji) tyrimai - tai tokie eksperimentai, kuriuose bandoma įvertinti tam tikrų taikytų priemonių efektyvumą, patikrinti hipotetines priemones prieš atliekant tikrąjį (pagrindinį) eksperimentą. Tikrieji eksperimentiniai tyrimai - tai tokie eksperimentai, kuriuos atliekant sudaromos dvi grupės, tiriamojo požymio atžvilgiu esančios gana panašios (homogeniškos). Laboratoriniai eksperimentai - tai eksperimentai, kuriuose nėra išorinio poveikio, t.y. natūralių aplinkos sąlygų, ir atliekami uždarose patalpose. Natūralieji eksperimentai - tai tokie eksperimentai, kurių metu tyrimų objektas neišskiriamas iš natūralios aplinkos, o eksperimentinė situacija iš esmės nesiskiria nuo įprastų gyvenimo sąlygų.
Apsibrėžiama tyrimo problema, suformuluojama tyrimo hipotezė, pasirenkamas poveikio tyrimo objektui būdas ir jo trukmė. Atsižvelgiama į populiaciją, kuriai norima apibendrinti tyrimo rezultatus, nuo to priklauso imties tūris, atrankos būdai. Prieš pradedant tikruosius ir kvazieksperimentinius tyrimus, atliekami preliminariniai tyrimai, kad atsižvelgiant į jų rezultatus būtų galima koreguoti eksperimento metodiką, išvengti pašalinių įtakų, galimų klaidų. Griežtai laikomasi numatytų tyrimo procedūrų: tyrimui numatyto laikotarpio ribų prisilaikymas, tikslus stebimų duomenų registravimas ir kontroliavimas, objektyvi gautų duomenų analizė, įvertinimas ir apibendrinimas.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Sodrą“
Duomenų rinkimo metodai socialiniuose tyrimuose
- Dokumentų analizė
- Apklausa. Anketos klausimų (indikatorių) pavyzdžiai, klausimų formuluotės reikalavimai, klausimų tipai, anketos klausimų skalės
- Interviu. Interviu tipai. Ekspertų apklausa. Pokalbis
- Laiko biudžeto analizė
- Veiklos tyrimas. Veiklos tyrimo ypatybės, principai, tipai, procesas
- Metaanalizė
- Trianguliacija
- Stebėjimas
- Testavimas
- Atvejo tyrimas/analizė
- Ex post facto (įvykusio fakto) tyrimas
Bet kokio tyrimo tikslas - paskelbti savo išvadas ir panaudoti jas būsimiems tyrimams skatinti. Kita vertus, svarbiausių duomenų pateikimas turi būti svarbiausias procedūros aspektas. Darbo tema „Teorinio ir empirinio tyrimo etapai. Empirinio tyrimo metodai“ rodo, kaip šie komponentai įprasmina tyrimo kokybę. Empiriniai duomenys dažnai renkami per apklausas, interviu ar stebėjimus, o analizuojami taikant atitinkamas statistikos ar kokybinių metodų priemones, tokias kaip SPSS ar kt.
Kokybiniai ir kiekybiniai duomenys: lyginimas ir naudojimas
Kiekybiniai duomenys suteikia galimybę patikrinti hipotezes ir generuoti apibrėžtas išvadas, kai turimi skaitiniai skaičiai leidžia įvertinti ryšius ar poveikius. Kokybiniai duomenys suteikia gilų supratimą apie reiškinio pobūdį, leidžia išryškinti nuomones, priežastinius veiksnius ir kontekstą, kuriuo vyksta tyrimas. Pragmatiškai daug tyrimų derina abi prieigas, siekdami tiek patikimumo, tiek įžvalgumo.
Empirinis tyrimas gali būti sudėtingas dėl būtino išsamaus informacijos pateikimo skaitytojams, kad jie viską suprastų. Todėl svarbu aiškiai aprašyti tyrimo metodiką: imtį, duomenų rinkimo priemones, procedūras, analitines procedūras ir patikimumo/gudrumo užtikrinimo priemones.
Socialinių mokslų tyrimų supratimas: tyrimo metodai
Panelės įtaka praktikai: ką duoda gerai apgalvota empirinė bazė
Empiriniai tyrimai - tai ne tik teorijų patikrinimas. Jie kuria pamatą praktiniais sprendimams, kuriuos galima taikyti realiame gyvenime, pavyzdžiui, įvertinant socialinių programų efektyvumą arba informacijos rinkimo metodų taikymą slepiant ar atskleidžiant duomenis. Sisteminga literatūros apžvalga, įvykdoma empirinėje literatūroje, nagrinėja ankstesnius tyrimus, siekiant pateikti konkretaus tyrimo klausimo sprendimą, ir, užuot rėmusis hipotezėmis ar prielaidomis, priklauso nuo stebėjimų ir matavimų.
Kaip priemonė įgyvendinant tyrimą gali būti taikomos įvairios priemonės, tokios kaip interviu, apklausa, stebėjimas, dokumentų analizė ar metaanalizė. Tyrimo kokybė didėja kai laikomasi griežtų procedūrų: laikotės plano, registruojate duomenis, atliekate objektyvią analizę ir pateikiate aiškias išvadas.
Taip pat skaitykite: Skolos VSDF fonde situacija
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
tags: #empiriniai #duomenys #socialiniuose #moksluose