Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų reikmė, atsirandanti dėl to, kad ugdymo ir saviugdos reikalavimai neatitinka specialiųjų poreikių asmens galimybių. Specialiųjų poreikių vaikai - terminas, naudojamas specialiajame ugdyme, pabrėžiant, jog visi vaikai su negalia turi ne tik visiems bendrų, bet ir išskirtinių, specifinių poreikių.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir tapus Europos Sąjungos nare, didelis dėmesys skiriamas ir specialiųjų poreikių asmenų ugdymui, jų problemoms, poreikiams, integracijai į visuomenę. Mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos vis plačiau atveria duris specialiųjų poreikių turintiems vaikams, stengiasi dirbti lanksčiau, individualizuoti ugdymo programas.
Šiandieninėje mokykloje vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, su savitais gebėjimais ir poreikiais. Mokykla turi prisitaikyti prie vaiko poreikių, o ne atvirkščiai.
Įtraukiojo ugdymo link: įtraukusis ugdymas klasėje
Specialiųjų poreikių samprata ir nustatymas
Asmenų sutrikimai nustatomi pagal fizinių funkcijų būklę (judesio ir padėties), pažeidimo laipsnį ir laiką, pagal tai, kaip psichikos funkcijos atitinka amžių, fizinių ir psichikos funkcijų numatomą tolesnę raidą, asmens ugdymosi ir pasiekimų lygmenį.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos sutrikimus:
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
- Žemas intelekto funkcionavimo lygis;
- Silpni adaptacijos įgūdžiai;
- Intelekto sutrikimai gali būti nežymus, vidutinis, žymus ir labai sunkus (nustatoma pagal intelekto testus ir adaptacijos, dėmesio, atminties, kalbos ir socialinės raidos įgūdžius).
- Klausos sutrikimai galimi nuo nežymaus sutrikimo iki kurtumo.
- Dažniausiai pasitaikantys regos sutrikimai yra trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas.
- Komunikacijos sutrikimas. Kalba ir kalbėjimas yra komunikacijos priemonės.
- Elgesio sutrikimas. Nesugebėjimas mokytis ir bendrauti su tėvais bei bendraamžiais.
- Specifinis nesugebėjimas mokytis. Specifinį nesugebėjimą mokytis turintiems vaikams sunku išmokti kalbėti.
- Judėjimo organų ir sveikatos sutrikimai. Celebrinis paralyžius, stuburo pažeidimai, raumenų, sanarių ligos, nudegimai, epilepsija, diabetas, astma, tuberkuliozė.
Taip pat, nereikėtų pamiršti ir gabių bei talentingų vaikų, kurių poreikiai taip pat specifiniai ir reikalauja atitinkamo dėmesio.
Švietimo pagalbos specialistų pasiskirstymas Lietuvos mokyklose
Iššūkiai ir sprendimai įtraukiajame ugdyme
Vienu iš didžiausių Lietuvos iššūkių išlieka mokymosi aplinkos pritaikymas įtraukiajam ugdymui: tik 7 iš 947 Lietuvos mokyklų (0,7 proc.) 2021 m. buvo pritaikytos mokiniams su negalia, 7,7 proc. mokyklų neturi nė vieno švietimo pagalbos specialisto, daugiau nei pusėje šalies pradinių mokyklų (65 proc.) dirba nepilna švietimo pagalbos specialistų komanda.
„Įtrauktis yra vertybė. Tai nėra eksperimentas, kurį pabandę, vėliau galime lengvai pamiršti. Tai nėra ir būdas sutaupyti kaštus, o jei mokykloje ne viskas gerai sekasi, įtraukusis ugdymas neturėtų tapti visų problemų atpirkimo ožiu. Visi turime vadovautis vieningu požiūriu: vaikas pagalbą turi gauti ten, kur jis mokosi, o ne atvirkščiai - ieškoti specialiųjų mokyklų, kur ji galėtų jam būti suteikta“, - teigė ekspertė.
Suomija apie ilgalaikę įtraukiojo ugdymo strategiją pradėjo kalbėti jau 2007 m., o Danijoje sisteminių pokyčių integruojant specialųjį ir bendrąjį ugdymą imtasi 2012 m.
Taip pat skaitykite: Ekonominė socialinės paramos reikšmė Lietuvoje
Dr. K. Kuukka, akcentavo, kad pokyčius vertėtų įgyvendinti palaipsniui ir visi turi vienodai suprasti jų tikslą. „Daug pokyčių vienu metu išvargina mokytojus ir jų susidomėjimas įtraukiuoju ugdymu sumažėja. Tačiau būtent nuo mokytojų profesionalumo ilguoju laikotarpiu priklausys visų pokyčių sėkmė - kai tėvai matys, kad su jų vaikais dirba profesionalai, o įtraukusis ugdymas veikia, bus lengviau rasti dialogą su jais, o pasitikėjimas švietimo sistema visuomenėje išaugs. Suprantu mokytojus, kurie skundžiasi specialistų trūkumu ar negauna pagalbos dirbant su SUP turinčiais vaikais, bet kviečiu juos labiau pasitikėti savimi, priimti tai kaip iššūkį, o gal net kaip dovaną, skirti laiko refleksijai, ieškoti galimybių tobulinti kompetencijas“, - teigia ji.
Danijoje itin pasiteisino pasirinktas modelis, kai klasėje vienu metu su mokiniais dirba ir dalyko mokytojas, ir specialusis pedagogas.
Lietuvoje numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas, įtraukiant ne mažesnį nei 6 kreditų įtraukaus ugdymo organizavimo kursą, o Danijoje būsimiems mokytojams jau dabar privalomas specialiosios pedagogikos kursas.
2024 m. visos mokyklos ir darželiai turės sudaryti sąlygas vaikams su specialiaisiais poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais.
Personalizuotas ugdymas ir gabių vaikų ugdymas
Personalizuotas ugdymas tiesiogiai siejasi su gabių vaikų ugdymu. Programa vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų ugdymo modelį, kuriame vienas iš svarbiausių dedamųjų yra gabių vaikų atpažinimas ir vaiko stiprybių nustatymas, tuomet ugdymo programos įvairaus amžiaus vaikams kūrimas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinės paramos sistema ir ekonomika
„Gabūs vaikai turi turėti erdvę, kurioje jie mokosi, bendrauja, bendradarbiauja su panašiais į save”, - sako D. D.
Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė pabrėžia, kad įtraukusis ugdymas - tai ne tik specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija, bet ir gebėjimas atliepti visų mokinių poreikius.
Ką daryti, jei specialiųjų poreikių turintis vaikas skriaudžia bendraklasius?
Pastaraisiais metais į bendrojo ugdymo mokyklas vis aktyviau integruojami vaikai, turintys specialiųjų poreikių. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti jų socialinę įtrauktį. Tačiau kartu su tuo kyla ir naujų iššūkių. Tėvai vis dažniau dalijasi nerimu, jog jų vaikai patiria smurtą iš specialiųjų poreikių turinčių bendraklasių, o patys nežino, kokių veiksmų imtis.
Teisininkė R. Joskaudienė pateikia aiškią rekomendacijų seką:
- Fiksuoti įvykį: pranešti pedagogams, kreiptis į gydytoją, kad būtų užfiksuoti sužalojimai, ir paprašyti ugdymo įstaigos parengti protokolą.
- Informuoti agresyvaus vaiko tėvus. Jei žodinis kontaktas neveikia, reikalauti oficialaus pranešimo raštu.
- Reikalauti ugdymo įstaigos veiksmų: papildomos priežiūros, asistento, ugdymo plano korekcijų.
- Kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jei nei tėvai, nei įstaiga nesiima veiksmų.
- Galiausiai, prireikus - pasitelkti teisinius instrumentus. Civilinis kodeksas aiškiai numato, kad už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako tėvai. Todėl nukentėjusiųjų tėvai gali reikalauti atlyginti žalą už gydymą ar moralinę skriaudą. Rimtesniais atvejais galima kreiptis ir į policiją.
Lietuvos psichologų sąjungos atstovė Alina Martinkutė-Vorobej pabrėžia, kad Lietuva nebuvo iki galo pasiruošusi įtraukiamajam ugdymui - mokykloms trūksta specialistų, patalpų ir aiškumo. Pasak jos, problemų ignoravimas veda prie dar didesnių konfliktų, todėl bendruomenė, tėvai, mokytojai ir institucijos turi veikti išvien.
Galia)
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo komentare primena, kad įtraukusis ugdymas yra švietimo sistemos principas, o ne tik atskiras metodas. Mokyklos privalo priimti visus vaikus, tačiau tuo pačiu turi taikyti individualius ugdymo planus, pasitelkti specialistus ir prireikus koreguoti ugdymo formą.
| Šalis | Metai | SUP nustatytiems vaikams |
|---|---|---|
| Lietuva | 2018 | 14.9% |
| Lietuva | 2021 | 15.4% |
| Suomija | 2019 | 20% |
| Suomija | 2021 | 23% |
Svarbu nuolat mokytis, kiekvienais metais išbandyti, atrasti ir išmokti kažką naujo. Stengtis mokytis ir niekada nesustoti.
tags: #ekonomika #specialiuju #poreikiu #vaikams